Šiltojo sezono raudonasis vynas iš ‘Gamay’

Nors šiltojo sezono metu sparčiau tuštėja baltojo ir rožinio vyno lentynos, kai galvoju apie vasarą, prisimenu raudonąjį „Chiroubles“ – Božolė (Beaujolais) regiono šiaurėje, esančio kaimelio vyną, padarytą iš ’Gamay’ vynuogių. Papasakosiu kodėl.

Prancūzijos rytuose kone vertikalia juosta yra išsidėstę trys vyno regionai: Burgundija, Božolė ir Ronos slėnis. Božolė, esantis viduryje, kiekvienam vyno mėgėjui pirmiausia asocijuojasi su pagrindine regiono vynuogių veisle ‘Gamay’, iš kurios gaminamas vaisiškas, bananų ir ledinukų aromato „Beaujolais Nouveau“, bei su šio vyno pasirodymui prekyboje skirta Jauno božolė švente, visame pasaulyje tradiciškai švenčiama trečiąjį lapkričio ketvirtadienį, savotiškais vyno Naujaisiais metais – juk tai pirmasis tų metų derliaus vynas! Tradicija minėti derliaus pabaigą su ką tik fermentuotis baigusiu „Beaujolais Nouveau“ taip įsigalėjo, kad nemažai žmonių visą regioną ir jo vyną sieja tik su jaunu božolė. Dėl to apmaudu, nes didžiausias regiono potencialas, slypintis šiaurinėje Božolė dalyje, lieka neatskleistas ir neįvertintas.

Pietinėje regiono dalyje gaminami paprasčiausi vynai, žymimi Beaujolais AOC, čia daromas ir „Beaujolais Nouveau“. Centrinėje dalyje – aukštesnės kokybės Beaujolais Villages AOC, o šiaurėje gaminami aukščiausios kokybės 10-ies Cru kaimelių vynai, ant kurių etiketės Beaujolais užrašo net nerastume, juos atpažįstame iš atskirų kaimelių pavadinimų: Fliori (Fleurie), Morgonas (Morgon), Sent Amuras (Saint Amour), Renjė (Régnié), Mulen a Venas (Moulin-a-Vent), Bruji (Brouilly), Kot Bruji (Côte Brouilly), Žiuljena (Juliénas), Šena (Chénas), Širublis (Chiroubles).

Božolė Cru vynas labiau panašus į kaimyninės Burgundijos vyną. Božolė ir Burgundijoje daugiausia auginamos ‘Gamay’ ir ‘Pinot Noir’ vynuogių veislės, pasižyminčios raudonų uogų (braškių, aviečių, vyšnių), gėlių (našlaičių, rožių, bijūnų) natomis bei plona odele, todėl vynai kiek blyškesnės spalvos, o taninų struktūra įprastai švelnesnė. Žinoma, taniniškumas priklausys ir nuo gamybos būdo, tačiau galima pastebėti, kad abiejuose regionuose laikomasi panašaus požiūrio į vyndarystę. Gaminant vyną Božolė regione taikoma karboninė arba pusiau karboninė maceracija – taip išsaugomas ‘Gamay’ vynuogių vaisiškumas ir sumažinamas sutraukiančių taninų išsiskyrimas. Panašiai ir Burgundijoje: vyndariai dažnai taiko švelnius ekstrakcijos būdus, kad išryškėtų subtilus ‘Pinot Noir’ skonis ir aromatas. Galiausiai, labai svarbus šias vynuogių veisles siejantis aspektas – jautrumas terroir. Tiek ‘Gamay’, tiek ‘Pinot Noir’ geba subtiliai, tačiau aiškiai atskleisti unikalias vynuogyno, kuriame jos auginamos, savybes, todėl šių vynuogių vynai atspindindi specifinius savo terroir niuansus.

Taigi, kokius terroir ypatumus atskleidžia ‘Gamay’ iš Širublio kaimelio? Nors stilistiškai Božolė galime sieti su Burgundija, regiono dirvožemis panašesnis į Ronos slėnį.

Širublis, vienas iš dešimties Beaujolais Crus, laikomas vienu homogeniškiausių dirvožemio atžvilgiu: čia vyrauja rožinis granitas su kai kur išnyrančiais mėlynaisiais akmenimis. Šiame dirvožemyje gausu granito, kaip ir Ronos slėnio šiaurėje.

Ronos slėnio šiaurėje granitinis dirvožemis vynui suteikia minerališkumo, struktūros ir ilgaamžiškumo. Pagrindinė Ronos slėnio raudonųjų vynuogių veislė ‘Syrah‘ turi kur kas storesnę odelę – iš jos gaminami tvirtų taninų, sodrūs raudonieji su intensyviu tamsių vaisių, pipirų bei prieskonių aromatu. O štai ‘Gamay’ vynuogės, auginamos granitiniame dirvožemyje, įgauna subtilesnių aromatų, joms būdingos gėlių natos – vilkdagių, bijūnų ar našlaičių. Širubliui unikalumo suteikia ir tai, kad kaimelis yra aukštai virš jūros lygio (450–500 m), todėl vidutinė temperatūra yra žemesnė: vynuogės noksta lėčiau, bet tolygiau, išlaiko natūralų rūgštingumą. Taip išgaunama intensyvi nokių raudonų vaisių (raudonų vyšnių, aviečių ir spanguolių) skonio paletė, kuriai atsvaros suteikia gyvybinga rūgštis, vandeniui laidus granitinis dirvožemis papildo minerališkumu ir gaiva, o švelni taninų struktūra užtikrina šio harmoningo derinio sėkmę – vyną bus malonu ragauti jauną, bet galima ir sėkmnigai pabrandinti bent keletą metų.

Aptarus svarbius veiksnius, lemiančius vyno kokybę, nevalia užmiršti ir kito šiais laikais ne mažiau svarbaus aspekto – vyndario požiūrio. Dabar kaip niekad anksčiau aktualu rūpintis tvarumu. Ekologijos tema mūsų gyvenime įgauna vis didesnę reikšmę ir svarbą. Linkstame rinktis ekologiškus, natūralius, biodinaminius vynus, taip išreikšdami savo požiūrį visuomenėje opiais klausimais. Požiūrį renkasi ir vyndariai, rūpindamiesi žeme ir jos duodamais vaisiais. Vieną gražesnių pavyzdžių teko matyti vasarą „Chateau de Javernand“ ūkyje. Nors agromiškininkystė nėra nauja praktika, tačiau šiais laikais tikrai ne visiems taip paprastai įgyvendinama. Agromiškininkystė vynuogynuose reiškia medžių ar kitų sumedėjusių augalų integravimą vynuogių auginimo plotuose ar aplink juos siekiant abipusės naudos – vynmedžių ir žemės sveikatos bei aplinkos tvarumo, o dažnu atveju tai atneša ir ekonominę naudą. Būtent tai padarė Arthuras Forneau ir Pierre’as Prostas – vyndariai iš „Chateau de Javernand“, neseniai persodinę dalį savo vynuogyno pramaišiui su 250 medžių 1 ha plote.

Vyndariai pabrėžia, kad tokiu būdu jie siekia sukurti tvarią ir veiksmingą vynuogynų sistemą, aprėpiančią daugiau nei ekologija. Akivaizdūs tokio ūkininkavimo pranašumai:

• didėja biologinė įvairovė: agrarinė miškininkystė skatina įvairių augalų rūšių sambūvį vynuogynų ekosistemose – medžiai, krūmai ar kiti augalai vynuogynuose tampa naudingų vabzdžių, paukščių ir kitų laukinių gyvūnų buveinėmis;  
• gerėja dirvožemio būklė: medžiai ir kiti sumedėję augalai dirvožemį papildo organinėmis medžiagomis, gerina jo struktūrą, derlingumą ir gebėjimą sulaikyti vandenį. Tai gerina dirvožemio sveikatą ir atsparumą, palaiko sveiką vynmedžių šaknų sistemos vystymąsi ir maistinių medžiagų įsisavinimą;
• gerėja atsparumas klimato kaitai: agrarinė miškininkystė prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos – medžių biomasėje ir dirvožemio organinėse medžiagose kaupiamas anglies dioksidas, mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir didinamas ekosistemų atsparumas ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams. Taip pat medžiai suteikia pavėsį, taigi, sušvelnina ekstremalias temperatūras ir sumažina karščio sukeliamą stresą vynmedžiams karštais laikotarpiais.
• gerėja vyno kokybė: agrarinės miškininkystės sukuriamas palankus mikroklimatas turi teigiamos įtakos vynmedžių sveikatai ir uogų kokybei. Švelnesnė temperatūra, mažesnis vėjo poveikis ir geresnis vandens prieinamumas – visi šie veiksniai prisideda prie subalansuoto vynmedžių augimo, optimizuoto vynuogių nokimo proceso, užtikrinančio geresnę vynuogių kokybę.

Tvarūs sprendimai yra visų mūsų atsakomybė, ir apie juos verta pagalvoti atsikemšant vyno butelį. „Chateau de Javrernand“ vyno taurėje gražiai dera ir vyno kokybė bei skonis, ir vyninės požiūris į vyndarystę, ir vasariškos saulės spindulių žaismas.