„Sauvignon Blanc“ Luaroje ir Štirijoje

Stilių įvairovė

Pasaulyje ‘Sauvignon Blanc’ auginama beveik visur, kur pakanka saulės, bet nelabai karšta ir vyrauja drėgnas, gana derlingas dirvožemis. Prancūzijos (Luara ir Bordo) ir Naujosios Zelandijos (Morlboras ir Martinboras) tandemą papildė Robertsonas PAR, Napos slėnis Kalifornijoje, Kasablanka Čilėje, Štirija (Steiermark) Austrijoje, Friulis Italijoje, Rueda Ispanijoje, Adelaidės kalvos (Adelaide Hills) Australijoje. Seniai nebedaroma vien klasikinio – žoliško ir rūgštaus – „Sauvignon Blanc“. Kiekviename regione dėl skirtingo klimato, dirvožemio, vyndarystės tradicijų gaminamas savitas vynas:

– šviežias, ne ąžuolinis – švaraus, gaivaus skonio, tačiau palyginti nestipraus aromato vynas, aptinkamas tarp nebrangių bordo. Siekiant pagaminti lengvą, nepretenzingą vyną, ‘Sauvignon Blanc’derinama su nedideliu kiekiu ‘Semillon’ ir ‘Muscadele’. Analogiško vyno padaroma Prancūzijos pietvakariuose, Australijoje.

– žemiškas – svarus, burną pripildantis skonio ir kvepiantis dūmu, drėgna žeme. Toks daromas Puji Fiumė (Pouilly Fumé) komunoje Luaros slėnyje bei tuose Bordo ūkiuose, kuriuose vynas ąžuolo statinėse laikomas trumpai. Šiame vyne kvapniąją žolišką ir vaisišką „Sauvignon Blanc“ prigimtį pažaboja skonio minerališkumas.

–  ąžuolinis – sūdrios, grietinėliškos tekstūros ir dūmiško aromato „Sauvignon Blanc“ nuo seno daromas Cru Classe vynuogynuose Bordo. Tačiau analogiško vyno šiandien daug gaminama Austrijoje, Kalifornijoje.   

– kvapnusis – žolių, citrusinių vaisių, agrastų aromato, šviežios, net aštrios rūgšties vynai atkeliauja iš Naujosios Zelandijos, Sansero komunos Luaros slėnyje, Ruedos Ispanijoje, Čilės. Daugeliui tai ir yra klasikinis „Sauvignon Blanc“ stilius – lengvai atpažįstamas, labai kvapnus.   

„Sauvignon Blanc“ klasika Sansere (Luaros slėnis)

Sansero vyno paslaptis slypi dirvoje. Klintingas Juros periodo[1] Kimeridžio molis (toks pat randamas Šabli ir Šampanėje) gausus suakmenėjusių kriauklelių. Dėl to vynai yra gaivūs, tyri ir kvapnūs.  Kitame Luaros krante esančio Puji Fiumė dirvoje matomos dar ir titnago skeveldros, o Sansere – rausvi smiltainio akmenukai (caillottes) ir balto fosilinio priemolio akmenukai (terres blanches). Abiejose apeliacijose dėl titnago ir geležingo smiltainio gerame vyne jausite dūmo dvelktelėjimą (fumé pranc. – rūkytas), tačiau „Sancerre“ – gėliškesnis, vaisiškesnis.

Sansero (Sancerre) miestelis nuo senovės Romos laikų slėnyje užima strateginę vietą – nuo smiltainio kalvos viršūnės matosi visos apylinkės. Čia įspūdingiausia ir nakvoti, mat beveik visi viešbučiai pastatyti taip, kad pro langus atsivertų kuo platesnė panorama. Tačiau geriausi vynuogynai auga aplink greta esantį Šavinjolio (Chavignol) miestelį, garsėjantį ir ožkų pieno sūriais „Crottin de Chavignol“.  Įspūdingiausias šiose apylinkėse yra Le Mont Damnes – „prakeiktasis kalnas“ su stačiuose šlaituose pabirusiais baltais priemolio akmenukais, kuriuose gausu suakmenėjusių kablelio formos austrių (Exogyra virgula). Toks dirvožemis sulėtina vynuogių nokimą, todėl derlius skinamas vėliau  ir yra kokybiškesnis. Vynai atsiveria kitą vasarą po derliaus nuėmimo ir bręsta lėčiau, atskleisdami atogrąžų vaisių aromatus. Geriausieji gali būti itin ilgaamžiai. Tai viena puikiausių terroir Sansere, neveltui vyninė „Henri Bourgeois“ čia augina vynuoges savo geriausiam ąžuolo statinėse nebrandintam vynui „M. D. de Bourgeois“.

Bourgeois šeimos protėvis Etienne‘as, žinomas kaip Henri, pirmasis Sansere pradėjo vyną fermentuoti ąžuolo statinėse. Jo vardu pavadintas vynas „Etienne Henri“ fermentuojamas naujose ąžuolo statinėse, po to metus laikomas statinėse su mielių nuosėdomis. Vėliau vynas dar 10–12 metų gali  bręsti butelyje. Uogos auginamos titnaginguose dirvožemiuose palei Luaros upę. Titnagas kaupia šilumą, vynuogės noksta greičiau, vynas tampa galingesnis ir aštresnis, kiek uždarokas, kol jaunas, tačiau keletą metų pabrandintas butelyje atskleidžia nuostabų kompleksiškumą.

Sansero vynas pagal skonį lyginamas su šampanu ir šabli. Ypač kai žoliškuosius „Sauvignon Blanc“ aromatus ima stelbti dėl panašaus dirvožemio atsiradęs minerališkas skonis ir gaivi rūgštis.  

Ąžuolinis „Sauvignon Blanc“ Štirijoje (Austrija)

Geriausius Austrijos „Sauvignon Blanc“ ragavome „Tement“ vyninėje. Nuo terasos matosi garsusis karmelitams priklausantis Ziereggo vynuogynas, o už jo – Slovėnijos kalvos. Moderni, saulėta architektūra, ypatingas dėmesys lankytojams ir nuostabūs vaizdai įkūnija Štirijos vyndarystės sėkmę. Vyninė daro ir daugiau regionui būdingų vynų: „Morillon“, „Gelber Muskateller“, „Welschriesling“, „Weisburgunder“, „Rotter Traminer“, „Gewürztraminer“, „Zweigelt“, „Blauburgunder“.

Tačiau mus domina tik „Sauvignon Blanc“. Peteris Mozeris[2] ir Wilis Klinkeris[3] paruošė keturis rinkinius aklajai vyno degustacijai. Kiekviename rinkinyje – po labai gerą 2007 m. Austrijos, Naujosios Zelandijos ir Luaros slėnio vyną. Tikslas – patikrinti, ar įmanoma atskirti Austrijos vyną tarp kitų garsenybių, ir pažiūrėti, ar jis gali patikti labiau, nei klasikiniai „Marlborough“, „Sancerre“, „Pouilly Fumé“. Skamba taurės, kai kurie vynai dekantuojami – ragaujame brangiausius pasaulyje, tačiau dar labai jaunus „Sauvignon Blanc“, todėl sąlytis su oru padės jiems atverti geriausias savybes.

Degustacijos rezultatai stulbina – profesionali publika tris kartus iš keturių geriausiu vynu išrenka austriškąjį. Jį atpažinti tikrai nesudėtinga:13,5–14 proc. alkoholio (svarus) ir 3–5 gramai likutinio cukraus (taigi saldi ataka burnoje) bei apelsinų, persikų, prieskonių, muskato, vanilės aromatai. Luara – gerokai lengvesnė ir gaivesnė, minerališka, sodri, o Naujoji Zelandija smūgiuoja stipriais aromatais ir ypač dėl metoksipirazino (MOP)[4] atsirandančiais žolės, paprikos, mėtos ir panašiais aromatais.  

Nuostabiausia, kad tokio ąžuolinio stiliaus vyno Štirijoje padaroma beveik kiekvienoje ‘Sauvignon Blanc’ auginančioje vyninėje. Tai reiškia, kad vyndarių bendruomenė mąsto vienodai ir turi tvirtus idealus. Kam patinka saldžių, o ne žoliškų aromatų prisodrintas „Sauvignon Blanc“, tas gali drąsiai dairytis Austrijos skyriaus lentynų viršuje – ten, kur sudėti geriausi parduotuvių asortimento buteliai.

Koks kamštis geresnis, Bourgeois šeima aiškinasi eksperimentuodama. 2007 metų derliaus vynas „Les Baronnes Sancerre AOC“ buvo užkimštas keturiais skirtingais kamščiais. 2009 metų vidury su vyndariu POPONDR degustuodami vynus galėjome įsitikinti naujųjų technologijų galia (vyndarys vyną pilsto į

2-uoju numeriu pažymėtu kamščiu kemšamus butelius).

„Bourgeois Les Baronnes Sancerre AOC 2007“ iš skirtingais kamščiais užkimštų butelių

2007 m. „Sauvignon Blanc“ iš Luaros slėnio

2007 m. „Sauvignon Blanc“ iš Naujosios Zelandijos

Austrijos „Sauvignon Blanc“