Gruodžio 8 d. Vilniuje įvyko tradicinių Sardinijos maisto produktų ir vynų, rengiamų eksportui į Lietuvą, pristatymas. Degustacijoje, kuriai vadovavo maisto ekspertas ir vynų žinovas sardas Angelo Concasas buvo pristatyti vynai ir kiti alkoholiniai gėrimai, alyvuogių aliejus, tradiciniai saldumynai, jūros gėrybės.
Jau pavasarį Lietuvos gurmanai galės įsigyti ir mėgautis Sardinijos gamintojų produktais.
Sardinijos sala, apsupta trijų šiltų jūrų, yra išskirtinis kraštas, išsaugojęs kulinarijos ir vynininkystės istorinį paveldą.
Sardinijos alyvuogių aliejai varžosi su geriausių pasaulio gamintojų aliejais. Salos klimatas ir dirva suteikia alyvuogių aliejui sodrų, „pilną“ skonį. Jam pagaminti naudojamos tradicinės mechaninės technologijos, ir sardai tuo ypatingai didžiuojasi.
Sardinijos saloje auginama 3,5 mln. avių. Iš jų pieno saloje gaminami sūriai vadinami „Peccorino“. Nuo karvės pieno sūrių jie skiriasi stipresniu aromatu ir sodresniu skoniu. Avies pieno sūriai yra brandinami nuo 2 iki 10 mėnesių. Priklausomai nuo brandinimo laiko kyla ne tik energetinė ar maistinė vertė, bet ir kaina. Avies pieno sūriai tinka pagardinti sriubas, salotas, jų stiprus, aštrokas skonis puikiai tinka su tradicine Sardinijos duona ar užkandžiui prie vyno.
Iki šiol Sardinijoje išliko iš žvejų kaimų atėjusi sūdytų ir džiovintų ikrų, vadinamų „Bottarga“, gaminimo technologija. „Bottarga“ yra gaminama tik iš dviejų rūšių žuvų – kefalių ir tunų. Pastarųjų ikrų skonis yra sodresnis, o kefalių – švelnesnis, subtilesnis. Švieži ikrai pasūdomi, suslegiami tarp dviejų medinių plokštelių ir keletą mėnesių džiovinami. Viskas daroma tik rankomis. Labai svarbu ikrų neperdžiovinti ar neišvynioti per anksti. Šis autentiškas užkandis savo nepakartojamu skoniu sužavėjo ne vieną gurmaną.
Sardinija yra viena iš dviejų pasaulio vietų, kur gaminamas mirtų likeris. Laukinės mirtos auga visoje Sardinijos saloje. Jų uogos maišomos su cukrumi, užpilamos alkoholiu (brendžiu) ir laikomos kelias savaites. Po to rausvai violetinis gėrimas pagardinamas medumi. Šis likeris taip kvepia mirtomis, kad jo tiesiog neįmanoma supainioti su kitais.
Saldumynai Sardinijoje anksčiau buvo gaminami tik ypatingoms progomis, nes jų paruošimui reikėdavo daug laiko ir kruopštaus darbo. Medus, apelsinai, migdolai, sūriai – pagrindinės saldumynų sudedamosios dalys. Kartais pyragai ir pyragaičiai skaninami šafranu, mirtų likeriu. Mėgstamiausias saldumynas „Aranzad“ gaminamas iš plonų apelsinų žievelių, kurios ilgai verdamos meduje ir apibarstomos rinktiniais migdolais.
Vynai
Archeologai, kasinėdami salą, rado akmeninius presus vynuogėms spausti, ąsočius ir kitus vyndarystės reikmenis, naudotus maždaug IX a. prieš Kristų. XIX a. Cagliari mieste buvo įkurta Karališkoji Enologijos mokykla, ypač paskatinusi vyno gamybą tuo metu. Po filokseros (lot. philloxeros - vynuogių erkutės) krizės, kai XIX amžiuje teko iškirsti visus senus vynuogynus, Sardinijos vynininkystė atsigavo tik XX a. pradžioje. Šiuo metu Sardinijos vynai garsėja aukšta kokybe ir savitu skoniu. Žinomiausios vynų rūšys:
Cannonau – raudonasis vynas, dera prie tradicinių mėsos patiekalų;
Carignano – raudonasis arba rausvasis, tinka prie šaltų užkandžių, brandintų sūrių ir kepsnių;
Semidano – baltasis stalo vynas, tinka su žuviene, neriebiomis sriubomis, užkandžiais; gali būti ir putojantis;
Nuragus – baltasis vynas, nepakeičiamas prie žuvies patiekalų;
Malvasia – desertinis vynas, atkeliavęs iš Bizantijos laikų; iš tų pačių vynuogių gaminamas ir putojantis vynas.
