Portugalija, apie kurią laikas žinoti

Skaityti II dalį

Kamštiniai ąžuolai yra dar viena Alentežo krašto vertybė. Daugiau kaip 50 proc. vyno kamščių pasaulyje pagaminama iš portugališko kamštinio ąžuolo. Tai vienintelė pasaulyje medžių rūšis, galinti atsiauginti žievę. Medis vidutiniškai gyvena apie 200 metu, per tą laiką žievė nuimama 15–18 kartų. Nuėmus žievę, kito „derliaus“ reikia laukti 9–10 metų. Kamštinį ąžuolą Portugalijos Parlamentas paskelbė nacionaliniu Portugalijos medžiu.

Portugalijos vyndariai yra tikri patriotai, sugebėję išsaugoti per 250 unikalių savo krašto vynuogių veislių. Šalyje, kurioje tiek įvairaus klimato regionų – nuo sodriai žalioje augalijoje skendinčios šiaurinės Vinjo Verdės, kalnų apsupto  Dauno, derlingojo Težo Vidurio Portugalijoje iki smėlėtų paplūdimių Algarvėje ar vulkaninio Azorų salyno, – vynuogės tikrai ras sau tinkamiausią terroir.

Taigi jeigu gerdami portugališkąjį vyną neatpažinsite vynuogių veislės, džiaukitės, nes tai, ko gero, bus jūsų nauja pažintis su viena iš unikalių portugališkų veislių, užaugintų tobulai jai tikusioje aplinkoje. Straipsnyje aptarsime Vinjo Verdės, Dauno ir Alentežo regionus bei ten augančias vynuoges. 

 Šalies vyndariai tik prieš gerus 3 dešimtmečius pabudo iš gilaus miego, supratę, kokios milžiniškos vyndarystės galimybės glūdi jų krašte. Didžiausias vyno pramonės perversmas kokybės link prasidėjo apie 1980 metus, šaliai pradėjus ruoštis įstojimui į Europos Sąjungą. Iki tol dėl ilgą laiką šaliai vadovavusio diktatoriaus Salazaro politikos vyną gaminti buvo leidžiama tik stambiems kooperatyvams, kurie irgi buvo dviejų stambių įmonių rankose. Smulkūs ūkininkai neturėjo jokių galimybių išlikti rinkoje su savo produkcija. Vynas nebuvo įdomus užsienio rinkai, Portugalija buvo žinoma kaip nuobodaus ir „nešvaraus“ raudonojo bei oksiduoto baltojo vyno gamintoja.

Pasinaudojus ES subsidijomis, buvo įdiegta nauja vynuogynų sodinimo sistema, išnaikinti masinei produkcijai skirti vynmedžiai ir pasodinta naujų vynuogynų. Atsirado daug mažų individualių ūkių, kurių pavadinimai (Quinta – ūkis, Casa – namai, Casal – dideli namai, Herdade ar Adega Alentežo regione) kalba apie vyno verslo įvairovę. Dauguma vyninių su malonumu priima turistus, organizuoja degustacijas ir aprodo savo vyno ūkius.

Lengvumas ir gaiva iš Vinjo Verdės

Vinho Verde DOC yra Portugalijos šiaurės vakarinėje dalyje, Minjo provincijoje. Tai yra šiauriausias šalies regionas. Vinho Verde išvertus reiškia „žalias vynas“. Šis pavadinimas, manoma, yra kilęs ne tik dėl neįprastai gausios,vešlios ir sodriai žalios regiono augmenijos, bet ir dėl to, kad vynuogės buvo skinamos žalios, ne iki galo sunokusios: dėl vėsesnio klimato jos sunkiau nokdavo. Toks vynas būdavo itin jaunatviškas, lengvas ir „žalias“, dažniausiai ir lengvai gazuotas.

Regiono mikroklimatą formuoja Atlanto vandenynas, Minjo ir Doro upių slėniai bei rytinėje ir pietinėje pusėse esantys kalnai. Pavasarį ir žiemą čia gausiai lyja, o vasaros šiltos ir drėgnos. Regione vyrauja granitinis dirvožemis.

Dėl klimato augalija čia taip veši, jog neprižiūrimi vynmedžiai auga tiesiog ant medžių ar stulpų. Pagal ankstesnes tradicijas, vynuogynai buvo auginami ant ilgų pergolių lauko gale arba tiesiog ant medžių, taip sutaupant dirvos kitiems augalams. Vynuogėms nuskinti reikėdavo ilgų kopėčių. Labai smulkūs ūkininkai dar ir dabar augina vynuoges šitokiu būdu. Važinėjant po regioną tokių vaizdų dar galima pamatyti.

Tipiškas Vinjo Verdės vynas yra regione auginamų baltųjų vynuogių mišinys... Populiariausios regiono baltosios veislės yra ‘Alvarinho‘ ir ‘Laureiro‘.Taip pat auginamos minerališkosios ‘Arinto‘, kremiškos ir minerališkos ‘Avesso‘, ‘Trajadura‘, ‘Azal‘.

Geriausios Alvarinho auginamos Minjo upės slėnių šiaurinėje dalyje – Melgaso ir Monsauno subregione. Klimatas čia šiltesnis ir sausesnis, o kalnai blokuoja vandenyno įtaką, todėl vynas čia yra daug kompleksiškesnis ir išraiškingesnis. Šiame regione gaminamas 100 proc. ‘Alvarinho‘ vynuogių vynas, kurio aromatų puokštėje galima justi persikų, citrinų, apelsinų žiedų, ličių, pasiflorų aromatų. Tai vienintelis iš regione gaminamų vynų, kuris sėkmingai bręsta iki daugiau nei 10-ies metų. Šioms vynuogėms skiriamas tikrai nemažas dėmesys: regione galima pravažiuoti Alvarinjo keliu, sostinėje, didesniuose miestuose organizuojamos degustacinės, pažintinės parodos ir mugės, skirtos šių vynuogių vynui. 

Laureiro – kita populiari Vinjo Verdės baltųjų vynuogių veislė. Jų derlius žymiai didesnis nei ‘Alvarinho‘. Vynas dažniausiai būna gaivus, vidutinio rūgštumo, aromatingas. Jaučiamas laurų krūmo žiedų (lourel – lauras), apelsinmedžio, citrinų, akacijų aromatas. 

Pastaruoju metu vis daugiau galima rasti vien iš ‘Laureiro‘ pagaminto vyno, bet dažniausiai jos maišomos su ‘Arinto‘, ‘Trajadura‘ ir ‘Alvarinho‘.

Nuo 1999 m. Vinho Verdes DOC apeliacija gavo leidimą gaminti ir putojantį vyną. Rekomenduoju paragauti pagaminto iš ‘Alvarinho‘.

Elegantiškasis Daunas

Daunas (Dão) yra vienas perspektyviausių šalies regionų, kiek į pietus nuo žymiojo Doro. Jis yra Beiro regiono centrinės dalies šiaurėje – Aukštutinėje Beiroje. Regionas iš visų pusių apsuptas kalnų – Karamulo, Montemuro Busako ir Sera de Estrelos. Pastarieji siekia iki kilometro aukščio. Tokia geografinė padėtis idealiai tinka vynuogynams. Jie apsaugoti nuo stiprių žemyno vėjų bei lietaus ir šalto oro, atslenkančių nuo Atlanto vandenyno. Lietus čia gausus tik žiemos metu, todėl vynuogių augimo ir derliaus nuėmimo mėnesiai būna sausi ir saulėti. 

Važiuojant per Dauno regioną, gali apninkti jausmas, kad tai nėra garsusis vyno kraštas, nes vynuogynų beveik nesimato. Kraštovaizdyje dominuoja ne vynuogių laukai, bet pušynai ir melsvai pilkšvos eukaliptų giraitės.Vynuogynai Daune užima tik nedidelę dalį teritorijos – apie 5 proc. – ir dauguma jų „išmėtyti“ mažais ploteliais pamiškėse ar kalvose. Dėl popieriaus pramonei čia plačiai auginamo eukalipto kyla vis didesnis pavojus ne tik vyno ūkiams, bet ir žmonių gyvybei. Tai labai degus medis: jis užsiliepsnoja greitai  lyg degtukas ir, esant vėjuotam orui, ugnis plinta dideliu greičiu. Šiemet dėl itin karštų liepos ir spalio mėnesių kilo daug gaisrų, kuriuose žuvo žmonių. Spalio mėnesį dėl vandenyne siautusio Ofelijos uragano buvo labai vėjuota, ugnis plito žaibišku greičiu. Netgi sunkiai užsidegantys pušynai ar atsparūs vynuogienojai šį kartą neatlaikė.

Buvo padaryta didžiulių nuostolių daugumai vynuogių augintojų: išdegė vynuogynai, apgadinti ar visai sudegė vyno ūkiai. Lankantis jaukiame Soito vyno ūkyje, šeimininkė Sandra Soito su siaubu prisimena gaisro laukimą savo namuose, apsuptuose vynuogynų.Visi buvo pasiruošę vandens atsargas ir nusiteikę kovoti su artėjančia ugnimi. Laimei, ugnis iki jų namų neatslinko, bet nuostolių išvengti vis tiek nepavyko. Už keleto kilometrų šeimai priklausantys 7 ha vynuogynų sudegė visiškai. Šeimininkė džiaugiasi, kad bent derlių spejo nuimti.

Šiemet dėl sausos vasaros derliaus nuėmimas prasidėjo ir baigėsi kaip niekad anksti. Paprastai spalio viduryje Daune – pats darbymetis. Išdegusį vynuogyną apžiūrėję specialistai dar turi vilčių, kad pavasarį nors dalis jų atžels. Vynuogienojų šaknys ir stiebai, nors ir smarkiai apdegę, bet rodo gyvybės ženklus. Tai tik vienos šeimos palyginti neblogai pasibaigusi istorija.

Daune vynuogynai auga 200–700 m virš jūros lygio.Vyrauja granitinis dirvožemis su smėlio, vietomis molio priemaišomis. Regiono pietvakariuose yra ir skalūninio dirvožemio. Tokia terroir tinkamas tvirtiems raudoniesiems su ilgu brandinimo potencialu. 80 proc. Daune pagaminamų vynų – raudonieji. Iš šio regiono kilusios vynuoges ‘Touriga National‘ ir ‘Alfrocheiro‘ čia dera idealiai, iš jų pagaminami aukščiausios kokybės vynai. Puikių rezultatų duoda ir kitos raudonosios: ‘Tinta Roriz‘ (ispaniškosios ‘Tempranillo‘), ‘Jaen‘ (ispaniškosios ‘Mencia‘), ‘Bastardo‘, ‘Tinta Purheira‘, ‘Baga‘.

Touriga National yra beveik visoje Portugalijoje paplitusios vynuogės, bet išaugintos Dauno regione ir gretimame Doro slėnyje pasižymi pačiomis geriausiomis savybėmis. Vynuogės turi labai tvirtą odelę, kuri suteikia vynui struktūros, tvirtų taninų, sodrios spalvos ir turi įtakos dideliam brandininimo potencialui. Jauno vyno aromatas gana intensyvus: vyrauja gėliški ir vaisiniai: prinokusių juodųjų serbentų, aviečių tonai, prieskoninių žolelių ir saldymedžio natos. Jaunas vynas būna labai vaisiškas, tačiau bręsdamas ąžuolo statinėse jis tampa švelnesnis ir labiau subalansuotas. Brandinant ilgą laiką, vynas tampa neatpažistamai elegantiškas ir švelnus.

Kita puikiai deranti iš Dauno kilusi raudonųjų vynuogių veislė Alfrocheiro taip pat papildo elegantiškų portugališkų vynų sąrašą. Vynams būdinga sodri spalva, taniniškumas, didesnis rugštingumas ir alkoholio kiekis. Vyrauja juodų uogų, sunokusių braškių aromatas. Dėl gebėjimo net aukštoje tempetatūroje neprarasti rūgšties, ‘Alfrocheiro‘ plačiai auginama ir šalies pietuose. 

Encruzado – unikali ir autentiška Dauno baltųjų vynuogių karalienė, dideliu pagreičiu užkariaujanti ne tik vietinių, bet ir užsienio vartotojų širdis. Gerame „Encruzado“ juntamas minerališkumas, citrinų, miško žolelių, melionų aromatai, gėlių – rožių, žibuoklių –   natos. Vynas vertinamas dėl struktūriškumo. Šiai veislei tinka brandinimas ąžuole – gaunami kompleksiški ir išraiškingi vynai, galintys bręsti dešimtmečius. Bręstantis vynas įgyja riešutų, pušų sakų aromato, tampa švelnesnis.

Daune baltojo vyno gamybai dažniausiai naudojami ‘Encruzado‘ ir kitų Dauno regione auginamų baltųjų vynuogių, kaip ‘Malvasia Fina‘ ir ‘Bical‘, mišiniai.

Dėl vyno stiliaus ir elegancijos šis regionas dažnai vadinamas portugališkąja Burgundija. Tai vienas perspektyviausių aukščiausios ketegorijos vynus gaminančių regionų. Tikėkimės, kad užgriuvusios bėdos nesustabdys vyndarių užsidegimo ir noro toliau garsinti šį unikalų, nuostabaus grožio regioną.

Alentežas – amforų vyno ir kamštinių ąžuolų kraštas

Alentežas yra didžiausias pagal plotą Portugalijos regionas šalies pietuose, užimantis beveik trečdalį viso šalies ploto. Važiuojant regiono keliais, susidaro įspūdis, kad be kamštinių ąžuolų, beribių vynuogynų laukų, alyvmedžių giraitėse laisvai besiganančių avių ir giedro dangaus platybių, daugiau čia nelabai ką ir sutiksi ar pamatysi. Tikrai, regionas yra mažiausiai apgyvendintas – sudaro tik 5 proc. visų šalies gyventojų. Nepaisant to, jame gyvuoja labai senos krašto tradicijoss ir savitas požiūris į vyndarystę.

Alenteže gaminamas ne tik raudonasis ir baltasis vynas, bet ir specialiosios technologijos vynas, pagamintas didelėse molinėse amforose, portugališkai vadinamose Talha (vinhos de Talha). Romėnų laikais išrastą vyno gamybos būdą alentežiečiai išsaugojo iki šių dienų. Tam buvo skirtos didelės subsidijos, todėl daugelis vyninių pradėjo tokį vyną gaminti dideliais kiekiais. Gamybos procesas yra labai paprastas: vynuogių sultys supilamos į amforą, rūgimo metu keletą kartų per dieną maišomos, išrūgus ir atsiskyrus nuosėdoms, palaukiama, kol vynas išskaidrėja, ir maždaug po 40 dienų vynas jau tinkamas vartototi. Amforos apačioje yra atidaroma maža anga, į kurią įsukamas čiaupas, todėl mėgautis vynu galima tiesiai iš amforos. Šiam įvykiui paminėti kasmet šv. Martyno dieną, lapkričio11-ąją, rengiama šventė.Tą dieną visos amforos yra atidaromos: susirenka žmonės, ragauja šviežiai išraugintą vyną, bendrauja, dainuoja. Tai labai panašu į Jauno božolė vyno šventę Prancūzijoje. Taip pagamintas vynas išpilstomas į butelius ir parduodamas. Gaminami ir baltasis, rožinis, ir raudonasis Talho vynas. Jo skonis ir aromatas yra išraiškingas, kiekvieno gamintojo vis kitoks, priklausomai nuo vynuogių, amforos dydžio ir kt. Yra ir labai aukštos kokybės vyno, pagaminto pagal šią technologiją, bet dažniausiai tai būna paprastesnis gastronominis vynas, ypač tinkantis prie Alentežo patiekalų – ožkos sūrių, avienos, Alentežo juodųjų kiaulių mėsos.

Vyno turizmas šiame regione klesti. 360 regiono vyno gamintojų gali papasakoti svečiams apie savo gyvenimą, gaminamo vyno rūšis ir išdėstyti savitą požiūrį. Daug vyno namų kviečia apsistoti moderniuose arba atnaujintuose viešbutėliuose, siūlančiuose ne tik vyno degustacijas, bet neretai ir SPA procedūras ar įsimintinas vakarienes viešbučio restoranėlyje. Rudenį, derliaus nuėmimo metu, galima dalyvauti derliaus nuėmimo arba vynuogių spaudimo kojomis procese. Spaudimas kojomis vis dar populiarus – kai kurie gamintojai tam skirtas vonias (lagares), pagamintas iš vietinio marmuro, naudoja geriausiems vynams skirtoms sultims spausti, kiti jas užpildo tik turistų pramogai. Kartais, ieškant vyninės, tenka ilgokai sukti ratus, nes dauguma neturi tikslaus adreso – tik kaimą ar vietovę. Bet jeigu pasiseka rasti – malonumas  dvigubas: ir dėl nuoširdaus priėmimo, ir dėl kontrasto, kurio tikrai nesitiki rasti važiuodamas lauko keliukais. 

Dėl didelės regiono teritorijos Alentežo vyno kelias padalintas į tris dalis: Sauno Mamedės kelią šiaurinėje kalnuotoje dalyje, istorinį vyno kelią Evoros miesto apylinkėse ir Gvadjanos kelią, vinguojantį palei to paties pavadinimo upę. Gražiausia Alenteže pavasarį, kai dar nėra taip nepakeliamai karšta ir laukai dar būna žali su gausiai žydinčiomis gėlėmis. Vasarą temparatūra dažnai siekia 40 laipsnių, viskas išdega nuo karščio, žaliuoja tik vynuogynai (birželio, liepos mėnesiais, rugpjūtį jie paruduoja), ir pageltusios žolės fone išryškėja kamštinių ąžuolų kepurės ir alyvmedžiai.

Alentežo vynuogynai sudaro net 30 proc. viso šalies vynuogynų ploto. Šio regiono vyną portugalai patys labiausiai mėgsta: kas antras šalyje nupirktas butelis yra būtent iš Alentežo. Tai neabejotinai raudonojo vyno regionas, jo pagaminama net 80 proc. Itin karštas regiono klimatas baltųjų vynuogių auginimui tinkamas šiaurinėje kalnuotoje regiono dalyje ir prie pat vandenyno pietuose.

Aukštutiniame Alenteže esantys kalnai siekia iki 1000 m virš jūros lygio. Vyrauja stambus granitinis dirvožemis. Ši regiono dalis mažiau kenčia nuo karštos vasaros saulės. Vėsesnės naktys ir gausesnis lietus yra palankūs gaminti gaiviam, lengvesniam vynui su išreikštu minerališkumu.

Regiono centrinėje dalyje ir pietuose gaminami sodrūs raudonieji. Vasaros karščiai čia turi lemiamos įtakos.

Išskirtinėmis sąlygomis pasižymi Vidigueiros regionas: nors jis piečiausias, bet yra arčiau vandenyno, nuo kurio plūsta vėsesnis oras. Terroir čia gana skurdus, vyrauja kalkakmenis. Bet čia pagaminama puikaus baltojo vyno.

Raudonojo vyno gamybai plačiausiai naudojamos vietinės vynuogės ‘Aragonez‘ (žinomos kaip ‘Tempranillo‘ ar ‘Tinta Roriz‘), ‘Trincadeira‘ ir ‘Alicante Bouschet‘. Daugiau nei pusę raudonųjų vynuogių sudaro būtent šios vynuogės, iš kurių daromi geriausi Alentežo raudonojo vyno kupažai. Kitos plačiau auginamos portugališkos vynuogės: ‘Alfrocheiro‘, ‘Castelāo‘ ir ‘Touriga National‘. Iš atvežtinių vynuogių nemažai auginama ‘Syrah‘ ir ‘Cabernet Sauvignon‘.

Alicante Bouschet. Nors ši veislė kilusi iš Pietų Prancūzijos, ji niekada nebuvo vertinama ir iki šiol nėra niekur plačiai paplitusi. Į Alentežą  buvo atvežta prieš 150 metų, puikiai čia prigijo ir tapo viena pagrindinių vynuogių veislių. Todėl AB vadinama portugališkiausia, bet ne Portugalijos veisle! Tai yra viena iš keleto veislių, turinčių ypač daug raudono pigmento – ne tik odelėje, bet ir vynuogės minkštime. AB vynams suteikia ryškios, sodrios spalvos, strukturos ir daug taninų. Vyrauja miško uogų, alyvuogių, kakavos ir žoliniai aromatai. Nustatyta, kad šios vynuogės iš visų veislių turi daugiausia antioksidantų.

Trincadeira,Doro slėnyje vadinama ‘Tinta Amarela‘, – tai labai greitai augančios, bet jautrios ligoms ir puviniui vynuogės. Karštas Alentežo klimatas jas apsaugo nuo šių ligų, todėl čia jos puikiai prisitaikiusios, geba išlaikyti taip reikalingą didelį rūgštingumą net karštomis vasaromis. Vynui suteikia tvirtumo, spalvos ir, jeigu gerai prisirpusios, vaisinių aromatų, ypač aviečių, gervuogių, juntamas pipiriškumas, prieskoniai, gėliški aromatai. Tačiau vynuogės ne visada gerai prisirpsta, todėl dažniau naudojamos mišiniams, ypač su ‘Aragonez‘.

Baltojo vyno gamyboje naudojamos ‘Antāo Vaz‘, ‘Roupeiro‘, ‘Arinto‘, ‘Fernāo Pires‘, ‘Gouveio‘ vynuogės.

Antāo Vaz– populiariausia baltųjų vynuogių veislė Alenteže. Daugiausia auginama Vidugieiros apylinkėse. Tai atspari klimatui veislė, galinti atlaikyti ir karščius. Vynas paprastai būna tvirtos struktūros. Jis gaivaus aromato, juntami tropinių vaisių – ličių, ananasų, persikų, apelsinų, karčiųjų apelsinų – aromatai, minerališkumas. Gerai sunokusių vynuogių vynas tinkamas ilgesniam išlaikymui.

Dėl gero rūgštingumo naudojamas mišiniams su ‘Roupeiro‘ ir ‘Arinto‘.