Oregono „Pinot Noir“

Klasikinių, pasaulinės klasės „Pinot Noir“ regionų penketuke, greta Burgundijos Prancūzijoje, Centrinio Otago Naujojoje Zelandijoje,  Sonomos slėnio Kalifornijoje, Badeno ir Ahro Vokietijoje, turėtų būti ir Vilameto slėnis Oregone – JAV vakarinės pakrantės šiaurėje esančioje valstijoje. Amerikiečiai patys nuperka praktiškai visą čia pagamintą vyną, todėl jo paragauti Europoje nėra lengva. O regionas labai įdomus: su skirtingo tipo dirvožemiais, klimatais, terroir, dešimčia AVA (American Viticulture Area – amerikietiškas apeliacijos atitikmuo) kilmės nuorodų. Tikra amerikietiška Burgundija su labai aukštais gamybos standartais ir ambicijomis. Pasidairykime po Vilameto slėnį, pabandykime suprasti kai kuriuos čionykščio vyno dėsningumus.

Nuo Ugnies žiedo iki Mizulos (Missoula) ledynmečio potvynio

Dirvožemis – viena iš svarbiausių terroir dedamųjų. O Vilameto slėnyje intriguojanti ne tik dirvožemio įvairovė, bet ir istorija.

Nederlingas smiltainis susidarė prieš 200 mln. metų, kai Vilametas buvo atsidūręs po vandeniu. Tada susiformavo nuosėdinės uolienos, tarp kurių ir nederlingas smiltainis, atsakingos už trešnių, juodų uogų aromatus ir švelnius taninus „Pinot Noir“ vyne. Toliau darėsi įdomiau: prieš 16–10 mln. metų pasislinkusi Ramiojo vandenyno plokštė kilstelėjo Oregoną aukštyn virš vandens, vyko aktyvūs vulkaniniai reiškiniai. Vulkaniniame dirvožemyje – suirusiame bazalte – daug geležies, kuri „Pinot Noir“ vynui suteikia rausvą spalvą ir raudonų uogų aromatą, vyno struktūrą ir prieskonių aromatus.  Beje, Oregonas priklauso Ramiojo vandenyno ugnies žiedui, kuris prasideda Naujojoje Zelandijoje, į šiaurę palei Azijos pakrantę kyla iki Beringo sąsiaurio ir leidžiasi palei Vakarinę JAV pakrantę link Pietų Amerikos. Žiede – 75 proc. aktyvių mūsų planetos ugnikalnių ir čia vyksta 90 proc. žemės drebėjimų.

Prieš 2,5 mln. metų, ledynmečio laikotarpiu, vėjas supustė lioso sluoksnį, kuris labai gerai praleidžia vandenį, todėl vynmedžiams neleidžia atsipalaiduoti, verčia leisti šaknis gilyn ir didina vyno minerališkumą, kompleksiškumą bei suteikia mėlynių natų. O prieš 15 tūkstančių metų periodiškai pradėjo išsiveržti milžiniškas ledynmečio ežeras Mizula, buvęs dabartinės Aidho (Idaho) valstijos teritorijoje, į rytus nuo Oregono. 100 metrų aukščio vandens siena iš Montanos per Vašingtono valstiją, Kolumbijos upės slėniu iki Vilameto kas 50 metų nešė derlingo priemolio sluoksnį. Per du tūkstančius metų įvyko apie pusšimtį tokio tipo cunamio bangų, vietomis susiformavo per 100 m. gylio sąnašinio dirvožemio sluoksnis.

Pietrytinėje Vilameto slėnio dalyje šiek tiek daugiau vulkaninio dirvožemio, o šiaurės vakaruose – jūrinės ir sąnašinės kilmės dirvos. Tačiau neretame vynuogyne galima aptikti plonus sluoksnių visų keturių dirvožemių, ir vyndariai labai gerai apie tai išmano, jie gali susieti vyno skonį su dirvožemio poveikiu.

Vėjas, nešantis vėsą

Nuo Ramiojo vandenyno link Vilameto slėnio per pakrantės kalnų ruožą veda koridorius, kuriuo atkeliauja vėsus oras. Viena iš kilmės nuorodų net ir pavadinta „Van Duzer Corridor AVA“, tačiau slėniais vėsus oras pasiskirsto po platesnę teritoriją. Dėl jo po pietų pakyla vėjas ir atvėsta, vynuogės gerai ventiliuojasi, išdžiūsta po lietaus. Todėl ekologiniams vyndariams čia tikras rojus. Reaguodamos į vėją, vynuogių žievelės storėja, dėl to vyne atsiranda daugiau taninų ir spalvos.

O kurgi Burgundijos kalkakmenis, kuris taip patinka „Pinot Noir“, paklausite.  Čia ir įdomiausia – Oregono „Pinot Noir“ skiriasi nuo Burgundijos ir kitų regionų vyno. Ir tai didelis regiono pranašumas, nes taip Vilameto slėnis tampa savitas ir įdomus. Ir nors tada tenka įdėti pastangų, kad jį perprastum, investicijos sugrįžta su kaupu.

Pinot Noir‘ – Burgundijos vynuogių veislė. Todėl nė kiek nekeista, kad čia viena pirmųjų prieš trisdešimt metų atsikraustė Drouhinų šeima. Jie įsikūrė ten, kur Vilameto slėnis pradėjo formuotis kaip vyndarystės regionas šalia Dandi (Dundee) miesto. Kaimynystėje įsikūrusios „Archery Summit“ (1971), „Serene“ (neseniai įsigijuso vyninę Burgundijoje), regiono pirmeiviai „The Eyrie“ (1966). Klimatas čia šiltesnis, nėra vėsinančios Van Duzerio vėjo įtakos, todėl vynai svaresni, kvepiantys juodomis uogomis.

Prancūziškai „Beaux Freres“ (svainiai) pasivadino ir jūros nuosėdinėmis uolienomis tolygiai padengtoje Ribbon Ridge AVA įsikūręs Michaelis G. Etzelis.  1986 m., padedamas svainio Roberto Parkerio Jaunesniojo, jis pradėjo daryti vyną, kuris paradoksaliai primena burgundiją. Ūkininkauja, kaip ir daugybė kitų – biodinamiškai.

Tuo tarpu vėsi Eola Amity AVA – dabartinis naujai besikuriančių vyninių centras.  „Cristom“ – viena pirmųjų apeliacijos vyninių, čia pradėjo veikti vos 1992 m. Apsilankę „Lingua Franca“, galime prancūziškai pakalbėti su iš Burgundijos atvykusiu Thomasu Savre’u. Jis pasakoja, kad regionas dėl Van Duzerio koridoriaus poveikio ir nederlingos vulkaninės dirvos puikiai tinka sodinti ‘Chardonnay‘. Eola Amity AVA įsikūrusi ir anksčiau minėta Shelby Perkins.

Prancūzas vyndarys Albanas Debeaulieu mus pasitinka „Abbott Claim“ vyninėje, esančioje Yamhill-Carlton AVA. Užuovėjoje įsikūrusi apeliacija padengta 200 mln. metų senumo nuosėdinio vandenyno dugno kilmės dirvožemiu, kuris nesulaiko vandens, todėl vynmedžiai nuolat patiria drėgmės stygių. Tai viena iš priežasčių, kodėl čia gaminamas koncentruotas ir harmoningas vynas.