Nesibaigiantis AKĮ pakeitimų svarstymas Seimo Ekonomikos komitete I dalis

LR Seimo Ekonomikos komitete vyksta Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų (mažmeninė prekybos laikas sekmadieniais, 18-20 m. amžiaus jaunuolių alkoholio pirkimo reikalai, įmonių paskyrų soc. tinkluose prilyginimas interneto svetainėms ir kt. ) svarstymai. Tiksliau, pakeitimų priešininkai daro viską, kad tik pakeitimai nepatektų į Seimo posėdžių salę. Jie mažumoje, bet pasikvietė nemažai kalbėtojų: PSO atstovai kalbėjo du kartus, mokslininkai, labai lėtai tiriantys LVŽS padarytų įstatymo pakeitimų poveikį Lietuvai - tris kartus, Sergejus Jovaiša su savo papildomu siūlymu sukėlė ištisą diskusijų bangą, nors net nepriklauso komitetui. Prieš savaitę vykusiame posėdyje nedaug kas suspėta, trečiadienį (gruodžio 15 d 10 val.) viskas prasidės iš naujo. Atidžiai stebime.  

Daugiau nei valandos trukmės posėdžio įrašą galima pažiūrėti čia.

Sekmadienio prekybos laikas – valandos diskusija, bet konsensusas nerastas

Sekmadienio prekybos laiko ribojimo atšaukimas siūlymas truko praktiškai visą Ekonomikos komiteto posėdį.

Jis prasidėjo Sergejaus Jovaišos pastebėjimu, kad „eilėje Vakarų šalių morališkai gerti iki pietų nepriimtina“. Buvęs krepšininkas iki pietų siūlė jaustis blaiviai: „matome, kas darosi – anksčiau 8, dabar 10 val eilės etatinių pirkėjų“. Siūlo nukelti parduotuvių atidarymą iki 12 val.  Kelis kartus akcentuoja rytinį laiką, nes tada nutinka blogiausias dalykas: „rytinis atsipagiriojimas – pats pavojingiausias“. Vėlesnį laiką siūlo taikyti visoms savaitėms dienoms.

Liberalizavimo šalininkai paraginti posėdžio pirmininko K. Starkevičiaus susitarimo dėlei sutinka nukelti parduotuvių atidarymą, jei bus prailgintas laikas vakare (pvz. iki 22 val). Tačiau iš prieštaraujančiųjų dažnai girdisi balsai, kad žmonės „jau priprato prie sutrumpinto laiko“, kam gi ilginti darbo laiką.  Šie parlamentarai: Pinskus, Mogenienė, Savickas, Petrošiusi linkę kalbėti nekonkrečiai, mini neįvardintas apklausas, netikslius skaičius, cituoja jiems skambinančius žmones, kaip „liaudies balsą“

Įdomu tai, kad svarstymus stebi labai daug visuomenės atstovų. Tačiau žodis nuolat suteikiamas Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) atstovams ir tyrėjams, kurie tiria teigiamą 2018. m. įsigaliojusių AKĮ pakeitimų efektą.

PSO atstovas Jurgen Rechman yra pirmasis kalbėtojas. Jis 12 min. agituoja nieko nekeisti. Kalba apie tai, kad laikas parodys, kokie geri buvo pakeitimai padaryti. Kad Lietuvoje sekmadieniais 10% sumažėjo patekusiųjų į skubios pagalbos skyrius. Nenurodo nei laikotarpio, nei ryšių su kitais veiksniais, lėmusiais sveikatos apsaugos sistemos veikimą.

Mindaugas Štelemėkas sako pastebįs tiek daug pasiūlymų liberalizuoti , kad jie „nespėją tyrinėti: trunka laiko parengti publikacijas. Liberalizavimas gali sukelti neigiamas pasekmes. Lietuva nėra išbridusi iš problemų. Pagal tikėtiną gyvenimo trukmę esame paskutiniai. Jei pradėsime dvejoti ir mėtytis (prekyba degalinėse, naminė degtinė kaimo turizmo sodybose), grįžime į 2000 metus“ (klausimai apie degalines ir naminę degtinę nėra svarstomi Komiteto posėdyje – aut. pastaba). Mokslininkas sako, kad „nematąs argumentų, kad bankrutuotų alkoholio pramonė, todėl nėra priežasčių keisti gerai veikiančią sistemą“. Deja, kaip „gerai“ dabartinė sistema veikia argumentų nepateikia.

Gavusi žodį PSO atstovė Lietuvoje Ingrida Zurlytė jį perduoda Marijai Neuferld, kuri sako, kad Lietuva – geras, šviesus (bright) pavyzdys jų organizacijoje ir jiems gaila, kad svarstomas liberalizavimas. Nors empirinų tyrimų rezultatų iš Lietuvos neturi, remiasi abstrakčiu Skandinavijos šalių pavyzdžiu.  

Ilona Tamulienė iš VDU pasakoja, kad tyrinėja negeriančių sveikatos, saugumo ir gerovę. Ji mini pakartotą 2015 m. tyrimą, kuris atskleidė, kad  kompleksinių antialkoholinių priemonių bendra žala visuomenei iki dabar sumažėjo 9%. Deja, pranešėja nepateikė koreliacijos tarp priimtų sprendimų ir žalos sumažėjimo. „Kompleksinės priemonės“ reiškia, kad nežinoma, ar svarstomi ribojimų atlaisvinimai susiję su gerovės sumažėjimu arba padidėjimu.

Tuo tarpu komiteto išvadų rengėjas A. Bagdonas ir vyriausybės atstovė EIM viceministrė Ieva Valeškaitė kalba konkrečiai, remiasi tiksliais tyrimais, siūlo kitas alkoholio vartojimo darbe arba prieš darbą alternatyvas.

Abstraktūs PSO ir tyrėjų pasisakymai puikiai tinka parlamentarui Audriui Petrošiui, kuris mano, kad kiekvienas atlaisvinimas blogis. Kad visus pasiūlymus, kurie svarstomi, parengė alkoholio pramonė ir jie naudinti tik alkoholio pramonei. Apmaudu, kad parlamentaras nepripažįsta, kad daugiau laisvės gali norėti ir patys šalies piliečiais, kad jie patys gali nuspręsti, kada jie eis į parduotuvę.

Tik vieną visuomenės dalį mato ir Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvaitytė, kuri teigė, kad piliečiai pritaria ribojimams, todėl Seimo nariai turi atstovauti piliečiams, o ne vienai pramonės sričiai. Jai atrodo, kad keista, jog nelaukiama mokslinių tyrimų rezultatų.

Prieš pakeitimų svarstymą ir visus pakeitimus be išimties pasisako ir balsuoja trys komiteto nariai: J.Pinskus, L.Savickas, L. Mogenienė. Parlamentarai žodžių nesirenka: „dar ne vienas nenutroško (L. Mogenienė)“. Arba matydami save mažumoje nė nelinkę dalyvauti posėdyje: „1000 išsaugotų gyvybių per metus. Ką čia mes darome? Narkotikai, alkoholis, nuostoliai valstybei... Aš atsisakau iš viso svarsyti. (J. Pinskus)“

Masiniuose renginiuose alus ir sidras prarado išskirtines pozicijas

Visgi vieną klausimą komitetas spėja patvirtinti: Andriaus Bagdono siūlymu ir Ekonomikos ir Inovacijų viceministrės Ievos Valeškaitės pagrindimu siūlymas suvienodinti alkoholio prekybos sąlygas mugėse ir parodose su masiniais renginiais patvirtinamas. Todėl, jei trečiadienį vėl viskas neprasidės iš naujo, Seimas svarstys, ar džiazo festivaliuose bus galima gerti ne tik alų, bet ir vyną.

Gruodžio 15 d. posėdžio transliaciją galima žiūrėti čia.