Nebrangaus putojančio vyno ir vyno gėrimo ringas

Lietuviai nuo seno mėgsta gaivų gėrimo putojimą burnoje. „Alita“ mums tiekia produkciją nuo 1963-ųjų, „Italiana“ – nuo 1995-ųjų, “Boslita” – nuo 1997 m. Ir išprusimas putojančio vyno srityje auga.  

Žinome, kad brangiausia ir sudėtingiausia padaryti vyną klasikiniu metodu, kai burbuliukai susidaro antrajai fermentacijai vykstant butelyje. Klasikiniu metodu padarytą Šampanės šampaną kai kas jau skiria nuo  „šampano” iš kitur. Vertiname „Prosecco“, nors jis padarytas kiek paprasčiau – Charmant metodu, kai antroji fermentacija vyksta didelėse talpose. Žinome, kad dauguma nebrangių pasaulio ir Lietuvos vynų daromi būtent taip. 2011 m. tokio vyno Lietuvoje buvo pagaminta ir parduota per 3,2 mln. litrų. Kiek su mažesniu pasitikėjimu žvelgiama į vyno gėrimus, kuriuose burbuliukai atsiranda dėl angliarūgštės, o aromatai – pridėjus aromatinių medžiagų. Bet ir tokio putokšlio pagaminame ir nuperkame dvigubai daugiau nei vyno (2012 – 6,1 mln l). Į šį derlingą segmentą pastaraisiais metais nusitaikė ir užsienio tiekėjai. Akys raibsta nuo pasiūlos gausos. Ta proga žurnalo redakcija nusprendė patikrinti, kaip lietuviškiems gėrimams sekasi konkuruoti su įvežtiniais. Nusipirkome aštuoniolika nebrangių butelių didelėse dviejų prekybos tinklų parduotuvėse ir aklai juos paragavome. Neskirstėme į kategorijas iš anksto. Tiesiog leidome vynui pačiam pasakyti, kas jis toks. Vėliau apibendrinome, ką sužinojome.  

Putojantis gazuotas, fermentuotas, aromatizuotas gėrimas

Nieko nenustebinsime, atskirdami putojantį gazuotą, fermentuotą, aromatizuotą gėrimą nuo putojančio vyno. Putojančiam fermentuotam gėrimui keliami mažesni sudėties reikalavimai: jis gali būti gaminamas iš bet kokių sulčių ar sulčių koncentrato, tačiau alkoholio negali būti daugiau nei 8 proc. tūrio, ir jis turi būti atsiradęs natūralios fermentacijos metu. Neretai kvapas pagerinamas aromatinėmis medžiagomis, o skonis – cukrumi. Ant tokio gėrimo priekinės etiketės kartais net nenurodyta kategorija, kartais neparašytas ir sausumo (saldumo) lygis. Aiškiausia būtų, jei gamintojas laikytųsi Europos Sąjungoje patvirtintų gamybos reikalavimų, o geriausia – jei darytų tokį gėrimą vynuogių vyno pagrindu.

Putojantis vynas (pagamintas Charmant metodu)

Pirkdami vyną degustacijai apsiribojome pigiausia putojančio vyno gamybos technologija – fermentacija didelėse talpose (Charmant metodas) – padarytais produktais. Geriausias tokio tipo vynas būna vaisiškas, jaunatviškas, be pretenzijų į svarumą ar kompleksiškumą. Svarbūs jo pranašumai – natūralumas ir nedidelė kaina. Gamintojai skonį pagerinti gali nebent paskutiniu potėpiu – saldindami vyną. Todėl, norint išsiaiškinti tikruosius vyndario sugebėjimus, reikėtų ragauti briutą (kuriame cukraus dedama mažiausiai – iki 15 g/l).

Brut

Į saldesnių nei briutas kategoriją pateko visokiais epitetais pavadinti vynai – nuo „dry“, „extra dry“ iki „pusiau saldaus“. Visiems jiems būdingas pastebimas saldumas ir, tikėtina, kiek kita nei briuto vartojimo tradicija. Reglamentas leidžia saldinti sirupu (sulčių ir cukraus mišiniu), kuriame gali būti ir brendžio (vynuogių vyno spirito), tačiau pirminius aromatus formuoja tik žaliavinis vynuogių vynas.

Pusiau sausas, pusiau saldus

Degustacijos rezultatai nėra tokie blogi, kaip kai kurie skaitytojai tikriausiai tikėjosi. Visi mums į rankas patekę iš užsienio atvežti brut sausumo vynai yra visai geros kokybės. Kiek prasčiau su saldžiaisiais: panašu, kad vartotojas yra pasiryžęs skoniu laikyti tik saldumą ir ignoruoti kai kuriuos akivaizdžius aromato ir skonio balanso trūkumus. Maloniai nustebino keletas putojančių, gazuotų, aromatizuotų gėrimų. Jei nepaisytume kiek agresyvoko ir nenatūralaus jų aromatingumo bei didelio cukringumo, nedidelis alkoholio kiekis ir tinkamas rūgštingumas gali sukurti malonią harmoniją burnoje. Tačiau tai, kad šie gėrimai mūsų įvertinti panašiais balais kaip ir putojantis vynas, nereiškia, kad jie stovi ant to paties hierarchijos laiptelio vyno mėgėjų vertybių skalėje. Padaryti vyną iš vyno yra gerokai sunkiau, nei sukonstruoti savotišką gėrimą-frankenšteiną. Aklai ragaujant, gazuotus aromatizuotus gėrimus iš karto galima atpažinti iš per daug intensyvaus skonio. Todėl subtilių juslių, niuansų pojūčio jie nelavina. Gal ne visiems to ir reikia.