Prieš kelis dešimtmečius pasirodžiusiame „Sotbio vyno enciklopedijos“ (The Sotheby’s wine Encyclopedia) leidime Tomas Stevensonas rašo: „Geras „Meursault“ visada turi būti gausus skonių: riešutų, sviesto bei prieskonių natas dažnai papildys medaus, cinamono bei vanilės niuansai.“ Panašių apibūdinimų rasime visose seniau išleistose knygose apie vyną. Tačiau galbūt laikas perrašyti šiuos tomus, nes pastarųjų vynmečių „Meursault“ vynas visai kitoks.
Meursault AOC
Ši apeliacija yra didžiausia baltojo vyno apeliacija Kot de Bone (Côte de Beaune), pietinėje Burgundijos Kot d‘Oro (Côte d'Or) regiono dalyje. Ji užima beveik 400 ha vynuogynų ir yra maždaug tokio pat dydžio kaip du garsūs kaimynai – Puligny-Montrachet (95 ha) ir Chassagne-Montrachet (307 ha) apeliacijos – kartu sudėjus.
Merso, kaip gyvenvietė, atsirado dar bronzos amžiuje, o vynuogynai šioje vietovėje pradėti auginti XI a. pabaigoje. Sito (Cîteaux) abatijos vienuoliai šimtmečiais prižiūrėjo ir skynė derlių aplink Merso esančiuose vynuogynuose. Per visą savo istoriją Merso buvo labiau baltojo nei raudonojo vyno vieta, o jo populiarumas svyravo. Kai 1787 m. čia lankėsi JAV prezidentas Thomas Jeffersonas, jis pastebėjo, kad miestelio gyventojai yra skurdesni nei gretimų Volnė (Volnay) ir Pomaro (Pommard) miestelių, nes jų gaminamas baltasis vynas turi daug mažesnę paklausą. Tačiau dabar baltasis „Mersault“ vynas – tarp geidžiamiausių ir brangiausių Burgundijos vynų.
Vynuogynai
Kadangi apeliacijos teritorija didelė, vyno pobūdis kiekviename vynuogyne skiriasi. Dauguma gamintojų gamina atskirų vynuogynų vynus jų nemaišydami tarpusavy – taip išryškėja vyno unikalumas. Vynas, pagamintas iš uogų, prinokusių ant šlaito virš miestelio, yra minerališkesnis, o vynas iš lygumos žemiau miesto yra svaresnis ir ryškesnis. Dirvožemis vynuogynuose skiriasi, bet dominuoja molis, Juros periodo klintis ir kalkakmenis. Merso vietovėje gruntinio vandens lygis žemas, todėl vynmedžiai turi šaknis leisti labai giliai.
Nors apeliacijoje nėra Grand Cru statusą turinčių vynuogynų, tačiau trys šlaito vidury, netoli pietinės ribos su Puligny-Montrachet apeliacija, esantys Premier Cru vynuogynai – Perrières, Genevrières ir Charmes – dažnai vadinami neoficialiais Grand Cru.
Perrières. 1861 m. klasifikacijoje šis vynuogynas buvo išskiriamas kaip tête de cuvée ir galėjo būti klasifikuojamas kaip Grand Cru. Kaip rodo pavadinimas, dirvožemyje gausu akmenų, kurie suteikia papildomos šilumos vynuogėms, o giliau randamas kietas Juros periodo kalkakmenis. Vynas itin koncentruoto ir kompleksiško skonio, kuriam visiškai atsiverti dažnai reikia šiek tiek laiko.
Genevrières. Į pietryčius orientuotas vynuogynas pasižymi uolėtu ir akmenuotu kalkakmenio dirvožemiu. Pavadinimas kilęs iš genévrier – kadagio krūmo, mėgstančio kalkines Burgundijos dirvas. Laikui bėgant kadagius pakeitė vynmedžiai. Itin tyro, elegantiško ir tauraus skonio vynas.
Charmes. Šis į pietus nuo miestelio esantis vynuogynas vakaruose ribojasi su Perrières, o šiaurėje su Genevrières vynuogynais. Vandeniui laidus mineralinis kalkakmenio dirvožemis turi įtakos sodriam, ekspresyviam ir vaisiškam vyno skoniui.
„Meursault“ stilius
„Jeigu auksas turėtų skonį, jis būtų kaip „Meursault“, – taip šio ypatingo vyno skonį apibūdino amerikiečių vyno kritikas Mattas Krameris. Ši apeliacija nuo seno garsėja sodriais, gomurį užpildančiais vynais, o klasikinės jų natos – sviesto, vanilės ir lazdynų riešutų – puikiai dera su giliu, daugiasluoksniu skonio pojūčiu.
Tačiau pastaraisiais metais „Meursault“ stilius šiek tiek pasikeitė. Šiandien dauguma vyndarių siekia sirpumo ir įtampos balanso, mažina ąžuolo statinių įtaką skoniui, išryškina kreidiškai minerališkas vyno natas. Garsus vyndarys François Mikulskis paatviravo: „Meursault“ stilius priklauso nuo vynuogyno ir vyndario. Tobulo stiliaus nėra. Man labiausiai patinka, kai išreikštas vyno minerališkumas. Mėgstu baltojo vyno grynumą, tyrumą, minerališkumą, o su juo ir tam tikrą gaivumą. Jei išgeriate taurę ir norisi dar vienos, reiškia, kad vynas gaivus, įdomus. Būtent toks vynas man patinka, net jei tai aligotė ar muskadė. Anksčiau „Meursault“ vynai neturėjo pakankamai minerališkumo, buvo sunkūs. Vynuogės buvo per daug prinokusios. Tačiau dabar vynas įgauna savitos elegancijos. Todėl aš naudoju tik 20 proc. naujų ąžuolo statinių. Bet gal užtektų ir 15 proc.“
Šiandien „Meursault“ vynui būdingos kriaušių ir obuolių, medaus ir citrusinių vaisių natos. O bręstant vystosi grybų, žemės ir riešutų tonai. Vyno tekstūra kremiškai švelni, o ją dažnai išryškina puiki įtampa ir preciziškas minerališkumas. Žymiausių gamintojų vynas neretai turi šiek tiek redukcijos pažymių – subtilaus, ką tik uždegto degtuko aromato ar tarsi titnago trinties sukelto „dūmiškumo“, kartais primenančio ir šviežių kario medžio lapų kvapą. Vynui bręstant, redukciniai aromatai integruojasi ir vynas tampa dar kompleksiškesnio skonio. Šių dienų geriausi „Mersault“ vynai yra gryno, elegantiško skonio, kone Junmai Daiginjo sakės tyrumo. Geriausi vynai turi subtiliai minerališko, sūraus poskonio.
2022-ųjų derlius
Po šiltos vasaros ir vidutiniškai vėsaus rudens, Burgundijos vyno mėgėjų laimei, 2022 metų derlius džiugina. Kaip praneša „Vins de Bourgogne“, vyno kiekis, palyginti su dėl šalnų tragiškai skurdžiu 2021 m. derliumi, išaugo 75 proc.
Šiltą ir sausą vasarą, birželio ir rugpjūčio mėnesiais, dukart buvo užfiksuota iki 35–36 °C pakilusi temperatūra. Birželio pabaigoje iškritęs nedidelis kritulių kiekis buvo labai svarbus vynuogynų troškuliui numalšinti. Puikus šilumos ir lietaus santykis, kai sausros streso buvo nedaug, turėjo įtakos vynuogių sunokimui, kuris įvyko šiek tiek vėliau nei įprastai.
BIVB (Bureau Interprofessionnel des Vins de Bourgogne) derliaus ataskaitoje rašoma, kad „pumpurai išsprogo vėliau nei praeitais metais, o tai šiek tiek padėjo apsaugoti vynmedžius nuo balandžio mėnesio šalnų. Vėliau dėl vynmedžių ir unikalaus terroir simbiozės vynuogės liko nenukentėjusios po keturių karščio bangų ir kritulių trūkumo.“ Kalbėdamas apie bendrą derliaus kokybę, Charlesas Curtisas (MW) iš „Decanter“ pažymi, kad „nors vynams gali pritrūkti 2019 m. derliaus jėgos ar titaniškos 2018 m. koncentracijos, 2022-ųjų vynas turi 2017 m. derliaus elegancijos ir daugiau koncentracijos bei vaisiškumo – išties džiuginanti perspektyva.“
Dėl didesnio kiekio ir puikios bendros kokybės visame regione 2022 m. žada būti įdomūs metai kolekcininkams, investuotojams ir Burgundijos vyno mėgėjams. „Nereikalaukite sodraus ir sunkaus skonio Burgundijos vyno. Veikiau ieškokite autentiškumo, elegancijos ir magijos,“ – pataria garsusis JAV vyno žinovas ir importuotojas Kermitas Lynchas.