Pastaraisiais metais Lietuvoje gana sparčiai plėtėsi vynuogynai – nuo kelių vynmedžių prie namo ar kelių valgymui skirtų vynmedžių šiltnamyje iki kelių hektarų vynuogynų, užsodintų vėsiam klimatui pritaikytomis tikrojo vynmedžio veislėmis ar jo hibridais, skirtais vyno gamybai. Kitas labai svarbus aspektas, kad tik šiais metais Lietuva pagaliau įtraukta į bendrąjį Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos reglamentą 1308/2013 ir priskirta šiaurinei vynuogių auginimo klimatinei zonai (A vynuogių auginimo zonos C pogrupis). Tai pagaliau įgalina ir Lietuvos ūkius gauti paramą vynuogininkystės plėtrai.
Vis dėlto nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą vynuogininkystė Lietuvoje buvo palikta visiškai savieigai ir saviveiklai. Kompleksinių tęstinių mokslinių tyrimų apie šių augalų auginimą mūsų šalies agroekologinėmis ir meteorologinėmis sąlygomis bei derliaus panaudojimo galimybes iš viso nebuvo. Atskirose aukštosiose mokyklose buvo atlikti tik pavieniai tyrimai. O vynmedžių augintojai mėgėjai interneto forumuose dalinosi tik savo auginamų vynmedžių stebėjimo rezultatais.
Taigi, planuojant plėsti komercinę vynuogininkystę tenka remtis artimiausios mūsų kaimynės Lenkijos ūkių patirtimi. Bet reikia pripažinti, kad ir šioje šalyje vynuogininkystė labiau paplitusi pietiniuose šalies regionuose, todėl meteorologinės sąlygos, palyginti su Lietuva ir ypač šiaurine jos dalimi, gana ryškiai skiriasi. Vienas iš svarbiausių iššūkių planuojant vynuogyną – kokias veisles pasirinkti, kokios kokybės uogas bus galima užauginti ir ką tikslingiau būtų iš jų gaminti.
Kaip ir bet kurio kito žemės ūkyje auginamo augalo derlingumą ir derliaus kokybę lemia daug skirtingų veiksnių: maisto medžiagų prieinamumas augalui, drėgmės ir temperatūros režimas vegetacijos metu, dirvožemio granuliometrinė sudėtis, augavietės reljefas ir mikroklimatas, ligų ir kenkėjų paplitimas ir t. t.
Vynmedis yra augalas, kuris lengvai pakelia gana aukštą oro temperatūrą. Dėl savo morfologinių savybių gali ištverti ir gana ilgus sausringus laikotarpius, nes ieškodamos vandens vynmedžių šaknys į dirvožemį gali įsiskverbti iki dešimties ir daugiau metrų. Tačiau vienu metu esant per žemai oro temperatūrai ir perteklinei drėgmei vynmedžių augimas smarkiai lėtėja, blogai noksta uogos ir labai išplinta vynmedžių ligos, kurios dažnai dar labiau pablogina vynuogių kokybę. Vis tik Lietuvoje, vynmedžių atžvilgiu, dažniausiai vyrauja žemesnės temperatūros ir perteklinė drėgmė, ypač uogų nokimo laikotarpiu.
Taigi, šiame straipsnyje apžvelgiami Lietuvoje užaugintų vynuogių kokybės tyrimai, atlikti per pastaruosius penkerius metus VDU Žemės ūkio akademijoje, bei keleto Lietuvos vyndarių ir Lietuvos vynuogininkų asociacijų narių fiksuoti jų užaugintų vynuogių kokybiniai rodikliai. Taip pat aptariamos Vidurio Lietuvos penkerių metų meteorologinės sąlygos (Kauno meteorologijos stoties duomenys).
Per pastaruosius penkerius metus augalų vegetacijos periodai buvo gana skirtingi. Turėjome porą gana sausų ir karštų sezonų, porą labai vidutinių sezonų ir paskutinis 2022 metų augalų vegetacijos sezonas išsiskyrė labai vėsiu pavasariu bei vasaros pradžia bei gana ankstyva rudens pradžia. Apžvelkime detaliau, kokią įtaką tokios augimo sąlygos turėjo Lietuvoje auginamiems vynmedžiams.
Kaip jau minėta, vynmedžiai yra šilumamėgiai augalai, todėl jų vegetacija prasideda, kai vidutinė paros temperatūra pakyla virš 10 0C. Aktyviai jauni ūgliai pradeda augti, kai paros temperatūra perkopia 15 0C. Tokiomis temperatūromis išsiskyrė 2018 ir 2019 m. gegužės mėnuo, kai vidutinė mėnesio temperatūra siekė atitinkamai 17,23 ir 12,97 0C. Toks šiltas visas gegužis buvo 2018 m., o 2019 m. tik antra ir trečia mėnesio dekados. Tačiau abejais metais kritulių kiekis šį mėnesį buvo nuo dviejų iki trijų kartų mažesnis, palyginti su daugiamečiu vidurkiu. Praktiškai tai buvo labai sausringi laikotarpiai. Tačiau vynmedžiams drėgmės trūkumo pastebėta nebuvo. Matyt, šaknys pasiekė drėgmę, po žiemos susikaupusią gilesniuose dirvožemio sluoksniuose, o aukštesnė nei įprasta oro temperatūra skatino spartų ūglių augimą. Tai lėmė ir gana ankstyvą vynmedžių žydėjimą, ypač 2018 m. – vynmedžiai pradėjo masiškai žydėti jau apie birželio 13–15 d., nors birželio mėnuo tais metais nebuvo įspūdingai karštas, temperatūros buvo artimos daugiamečiam vidurkiui.
1 pav. Vidutinė paros temperatūra Lietuvoje skirtingais metais (Kauno meteorologinės stoties duomenys).
Pastaba: I, II, III – mėnesio dekados, M – mėnesio vidutinė paros temperatūra, DVV – paros temperatūros daugiametis vidurkis.
2 pav. Mėnesio kritulių kiekis Lietuvoje skirtingais metais (Kauno meteorologinės stoties duomenys).
Pastaba: I, II, III – mėnesio dekados, M – suminis mėnesio kritulių kiekis, DVV – mėnesio kritulių kiekio daugiametis vidurkis.
2019 m. sezonas taip pat buvo gana ankstyvas. Tačiau tolesni trys pavasariai (2020, 2021, 2022 m.) buvo žymiai vėsesni. Vėsiausias gegužis buvo 2020 m., kai vidutinė mėnesio temperatūras vos perkopė 10 0C. Labai panašios temperatūros fiksuotos ir 2022 m. gegužę. Tačiau 2020 ir 2021 m. birželio mėnesiai buvo gerokai šiltesni, vidutinė mėnesio temperatūra siekė 19 0C ir daugiau. Tai leido vynmedžių vegetacijai pasivyti įprastus terminus ir augalai jau apie birželio 20–23 d. masiškai žydėjo. Tačiau 2022 m. po labai vėsaus gegužės mėnesio sekė tikrai vėsus birželis, ypač pirmosios dvi dekados, kai vidutinė paros temperatūra vos siekė daugiametį vidurkį (12 0C). Ryškus atšilimas prasidėjo tik trečią dekadą. Tokia žema temperatūra vegetacijos pradžioje stipriai stabdė vynmedžių augimą, ir augalai pražydo tik liepos pirmą dekadą.
Paprastai Lietuvoje vynuogės pradeda keisti spalvą rugpjūčio mėn. Ankstyvosios veislės – mėnesio pradžioje, o vėlyvesnės – mėnesio viduryje ar pabaigoje. Vynuogių nokimo laikotarpiu svarbu ne tik palankus temperatūrinis režimas, bet ir kritulių kiekis. Augimo periodu kritulių gali būti ir daugiau, tačiau pradėjus uogoms nokti geriau, kai kritulių kiekis nėra per didelis. 2018 m. liepos mėn. taip pat išsiskyrė labai aukštomis temperatūromis, ypač antra ir trečia dekados, o vidutinė mėnesio temperatūra buvo daugiau kaip 20 0C. Kritulių taip pat buvo pakankamai, ypač mėnesio viduryje. Tai sudarė labai palankias sąlygas vynuogių augimui, ir mėnesio pabaigoje jau pradėjo spalvintis ankstyviausių veislių uogos. Panašiai tokia karšta liepa buvo ir 2021 m., kai intensyviam vynmedžių augimui temperatūra taip pat buvo labai palanki (vidutinė mėnesio temperatūra fiksuota daugiau kaip 22,5 0C). Tačiau kritulių kiekis buvo perpus mažesnis už daugiametį vidurkį. O štai 2022 m. liepos mėnesį vidutinė temperatūra buvo netgi šiek tiek žemesnė už daugiametį vidurkį ir nesiekė 18 0C, o kritulių kiekis buvo artimas daugiamečiam vidurkiui. Taigi, pastarieji metai pasižymėjo labai vėluojančiu vynmedžių vystymusi. Tačiau būtent 2022 m. rugpjūtis išsiskyrė labai aukštomis temperatūromis, vidutinė mėnesio temperatūra siekė 20,88 0C ir buvo net 4 laipsniais aukštesnė už daugiametį vidurkį, o kritulių kiekis išskirtinai mažas (siekė vos 38 mm). Bet tai jau nebepadėjo augalams pasivyti įprasto išsivystymo lygio, ir tik pačių ankstyviausių veislių uogos mėnesio pabaigoje pradėjo keisti spalvą.
Vynuogių nokimui palankiausias rugpjūtis buvo 2018 ir 2019 m., kai temperatūra buvo pakankama (18–20 0C), o mėnesio kritulių kiekis gerokai mažesnis už daugiametį (66–68 mm). Nors 2020 ir 2021 m. temperatūra vegetacijos periodu buvo daugiau ar mažiau palanki, tačiau labai didelis kritulių kiekis rugpjūtį gadino uogų kokybę.
Vėlyvesnių veislių vynuogės Lietuvoje sunoksta rugsėjo mėn. Todėl labai svarbu, kad rugsėjį nebūtų ankstyvų stiprių šalnų ir oro temperatūra bent jau pirmąsias dvi dekadas laikytųsi pakankamai aukšta ir dieną, ir naktį. Vidutinė daugiametė rugsėjo temperatūra yra apie 12 0C, tačiau vynuogės dar gana gerai noksta, jei vidutinė paros temperatūra yra daugiau nei 15 0C. Taigi, kuo ilgiau išsilaiko panašios temperatūros, tuo kokybiškesnį galima gauti ir vėlyvesnių veislių derlių. Tokį palankus rugsėjis buvo 2018 ir 2020 m. Deja, 2022 m., kai vynmedžių vystymasis ir taip jau gerokai vėlavo, rugsėjo pradžioje užklupo gana stiprios šalnos. Labai didelės žalos jos nepadarė, tačiau cukraus kaupimąsi labai sulėtino. Nors spalio mėn. buvo gerokai šiltesnis už daugiametį vidurkį ir vynuogės šiais metais buvo skinamos net keliomis savaitėmis vėliau nei įprastai, deja, cukraus sukaupė gerokai mažiau.
Cukraus kiekis vynuogėse, sukauptas skirtingais metais
Vynuogių kokybę parodo daug rodiklių: sukauptas tirpiųjų sausų medžiagų (cukraus) kiekis, bendras rūgščių kiekis ir jų kompozicija, fenolinių junginių ir taninų kiekis ir kt. Kai kurie iš minėtų rodiklių labai priklauso nuo vynmedžio veislės ir paskirties. Nors sukaupiamas tirpiųjų sausų medžiagų kiekis tiesiogiai priklauso nuo vynmedžio veislės, bet jis taip pat ir vienas geriausių rodiklių šiauriniuose regionuose, parodantis uogų sunokimo laipsnį. Be to, jį nesunku pamatuoti, nes yra gana daug nesudėtingų šio rodiklio matavimo metodų, ir jie pakankamai tikslūs. Taip pat pagal tirpiųjų sausų medžiagų kiekį paskaičiuojamas ir potencialus būsimo alkoholio kiekis vyne.
Tirpiųjų sausų medžiagų kiekis buvo vertintas dviejose vyno gamybai skirtose vynuogių veislėse – ‘Solaris’ (žalios spalvos uogos) ir ‘Leon Millot’ (mėlynos uogos), bei lietuviškų veislių ‘Varduva’ (žalios spalvos uogos) ir ‘Juodupė’ bei ‘Monika’ (mėlynos uogos) vynuogėse. Dvi pastarosios veislės labai panašios, ir dažnai sunku jas atskirti, todėl duomenys apie jas sujungti ir paskaičiuotas vidurkis.
Lentelėje pateikiamas vynuogių derliaus nuėmimo laikas skirtingais metais. Kaip rodo duomenys, ankstyviausios veislės yra ‘Juodupė’ ir ‘Monika’, vėliau sunoksta ‘Solaris’. O štai ‘Varduva’ ir ‘Leon Millot’ dažniausiai sunoksta panašiu metu.
1 lentelė. Vynuogių derliaus skynimo datos Lietuvoje
Tirpiųjų sausų medžiagų kiekio rezultatai parodė, kad lietuviškos vynuogės visais metais cukrų kaupia gana sunkiai, ypač ankstyviausios ‘Juodupė’ ir Monika’. Net pačiais geriausiais metais be papildomo saldinimo iš šių vynuogių galima būtų pagaminti vyną, turintį vos 9 proc. alkoholio. ‘Varduvos’ vynuogių saldumas iki 10 proc. alkoholio taip pat gana sunkiai pasiekiamas, nes veislė, palyginti su ‘Juodupe’, gerokai vėliau subręsta, o tuo metu Lietuvoje oras dažniausiai jau gerokai atvėsta, todėl gerai prinokti šiai veislei pavyksta tikrai ne kiekvieną sezoną.
Visai kitokia situacija yra su vyninėmis veislėmis. Tiek ‘Solaris’, tiek ir ‘Leon Millot’ nesunkiai sukaupia tiek saldumo, kad be vargo Lietuvoje galima pagaminti 11–12 proc. alkoholio stiprumo vyną. Net ir prastesniais derliaus metais galima tikėtis 10–11 proc. stiprumo vyno. Išimtis buvo šie metai, 2022-ieji, kai cukrus vynuogėse kaupėsi labai sunkiai, ir nepriklausomai nuo to, kaip vėlai buvo nuimtas derlius, įprastinio tirpių sausų medžiagų kiekio vynuogės nesukaupė iš viso.
3 pav. Tirpių sausųjų medžiagų (cukraus) kiekis vynuogių misoje.
Išvados
Apibendrinant gautus rezultatus, galima teigti, kad lietuviškų veislių ‘Juodupė’ ir ‘Monika’ vynuogės Lietuvos sąlygomis gerai sunoksta kiekvienais metais, tačiau be pridėtinio cukraus iš jų galima pagaminti tik gana silpną vyną, kuriame dominuoja vitis labrusca aromatai. Vynmedžiai puikiai medėja ir puikiai žiemoja.
Lietuviškos veislės ‘Varduva’ vynuogės kokybiškai sunoksta ne kiekvienais metais, todėl gali reikėti papildomai saldinti misą, tačiau baltojo malonaus muskatinio aromato vyno gamybai tikrai tinkamos. Vynmedžiai puikiai medėja ir puikiai žiemoja.
Vyninės veislės vynuogės yra vienos iš labiausiai tinkamų balto vyno gamybai Lietuvoje. Bet šios veislės vynmedžių metiniai ūgliai gana sunkiai medėja, ypač jei vėluoja vegetacijos sezonas arba turime ankstyvas rudenines šalnas. Kadangi per žiemą daug šakų nušąla, tai labai paveikia kitų metų derlių. Todėl ‘Solario’ derlius tikrai ne kasmet bus gausus.
Vyninės veislės ‘Leon Millot’ vynuogės iš visų tirtų penkerių metų normaliai nesunoko tik šiais 2022 m. Visais kitais metais derliaus kokybė buvo gera arba vidutinė. Vynmedžiai neblogai medėja ir žiemoja. Tačiau asmeniškai pastebėjau, kad jaunus ūglius labai pažeidžia sraigės.
