Kur Lietuvoje varomas spiritas?

1907-ųjų metų architektūra ir 2020-ųjų metų technologijos – tokią sintezę galima rasti Obelių spirito varykloje. Tai yra seniausia veikianti etilo alkoholio gamykla Lietuvoje. Varykla, kaip jau sufleruoja pavadinimas, įsikūrusi Rokiškio rajone, Obeliuose, miestelyje, kurio gyventojų skaičius nesiekia nė tūkstančio (2018 m. duomenimis, 860 gyventojų).  Čia nemaža dalis darbingo amžiaus žmonių vieni kitus gali vadinti kolegomis: jie dirba „Obelių aliejų“ gaminančioje gamykloje arba greta esančioje Obelių spirito varykloje. Abi įmonės prisideda prie miestelio ekonomikos, vardo populiarinimo bei yra susijusios su maisto pramone. Apsilankiau vienoje iš jų ir iš arti susipažinau lietuviško spirito gamyba.

Spirito gamybą galima vadinti nepriklausomu procesu, nes jo veikimo grandinė yra nenutrūkstama ir atsinaujinanti bei palanki aplinkai. Norėdami tuo įsitikinti, panagrinėkime gamybos procesą.

1. Žaliavos, t. y. grūdai, iš kurių vėliau gaminamas spiritas, yra atrenkami ir ištiriami laboratorijoje. Tikrinama grūdų kokybė.
2. Atrinkti kokybiški grūdai (spirito gamybai naudojami kukurūzai, kviečiai, kvietrugiai, rugiai) yra sveriami, atskiriami nuo stambių priemaišų, šiukšlių ar akmenų ir supilstomi į aruodus sandėlyje, iš kurio vėliau keliauja į malūną.
3. Malūnas sumala grūdus iki dalelių, kurių 98–99 proc. būtų galima perfiltruoti per 1 mm smulkumo sietą. Gauti miltai kaupiami grūdų bunkeryje.
4. Dalelės sumaišomos su vandeniu ir fermentais. Gauta masė apie 4 valandas kaitinama  65–85 °C temperatūroje. Grūduose esantis krakmolas virsta į cukrų.
5. Masė atvėsinama iki 30–36 °C temperatūros, kurioje gali veikti mielės.
6. Per 72 valandas mielės perdirba visą cukrų ir gaunamas raugas, kuriame  etilo alkoholio koncentracija gali siekti iki 15 procentų.  Fermentacijos metu masės temperatūra išlaikoma 33–36 °C.
7. Raugas keliauja į rektifikacijos cechą. Rektifikacinėse kolonose, kurių aukštis prilygsta trijų aukštų pastatui, gaunami keli produktai: vanduo ir grūdų liekanos (žliaugtai), techninis spiritas, aliejinė frakcija ir 96,4 % rektifikuotas etilo alkoholis.

Techninis spiritas yra naudojamas buitinių priemonių gamyboje (langų valikliai, įvairūs plovikliai ir pan.), o maistinis – alkoholiniams gėrimams.

Žliaugtai yra naudojami gyvulių pašarui arba biodujoms gaminti. Obelių spirito varykloje gaminamos būtent biodujos, kurias deginant išgaunama elektros energija bei garas. Jis reikalingas distiliacijos-rektifikacijos ceche spiritui išgarinti iš vandens. Įdomu tai, kad Obelių spirito varykla geba pagaminti tiek elektros energijos, kad apsirūpina ne tik pati, bet dalį jos parduoda elektros tinklams. Varykloje įkurtos dvi jėgainės, kurios per parą pagamina apie 35 MWh elektros energijos.

Pobiodujų gamybos likęs „degistatas“ yra puiki alternatyva tręšti laukams, kadangi jame gausu augalams reikalingų mikroelementų. Taigi, šios trąšos padeda augti grūdams, kurie vėliau sėkmingai panaudojami spirito gamyboje. Taip užsidaro spirito gamybos ratas.

Kone visi gamybos metu gauti šalutiniai produktai yra perdirbami ir panaudojami antrą kartą, taip tausojant aplinką. Procesai yra nuolat prižiūrimi specialistų, darbas vyksta visą parą.

„Vilniaus degtinės“, Obelių spirito varyklos gamybos vyriausiasistechnologas Kasparas Falkas teigia, kad gaminant spiritą yra siekiama išgauti kuo neutralesnį skonį: „Neutralus skonis yra vertinamas Vakarų šalyse. Rytuose – Rusijoje, Ukrainoje – labiau vertinamas aštresnis, išraiškingesnis spirito skonis, o švarus spiritas jiems primena medicininį spiritą.“ Iš skirtingų žaliavų gautas produktas gali turėti šiek tiek saldumo, nežymų prieskonių, augalų aromatą ar skonį. Produkto bei gamyboje vykstančių procesų kontrolės patikra vyksta laboratorijoje: specialistai nuolat tikrina produkto skonį,cheminius bei fizinius parametrus. Spiritas degustuojamas jį praskiedžiant iki 40 % ir gaunant degtinę. Ji yra pagrindinis iš spirito gaminamas produktas, o toks šio gėrimo stiprumas buvo apibrėžtas dar 1865 m. rusų chemiko D. Mendelejevo kaip idealus spirito kiekis degtinėje. Kaikuriose užsienio šalyse spiritas ragaujamas 30 % – taip geriau juntamas jo skonis. Paklaustas, ar reikėtų varykloje turėti someljė, Kasparas atsako, jog spirito someljė Lietuvoje nė nerastume ir toks žmogus, ko gero, didžiąją darbo dienos dalį neturėtų veiklos, nes vykstant stabiliam gamybiniam procesui skonis išlaikomas pastovus. Tad spiritą tenka ragauti laboratorijoje dirbantiems specialistams, taip pat yra vykdomos aklosios degustacijos. Gėrimo skonį vertinti išmokstama praktiškai, atsižvelgiant į tam tikrus kokybės reikalavimus. Spiritui atitikus jam keliamus kokybės reikalavimus ir organoleptines savybes, jis ruošiamas kelionei iki Vilniaus. Sostinėje spiritas yra panaudojamas gėrimų gamyboje, skiedžiamas, maišomas su įvairiais skonį suteikiančiais priedais bei supilstomas į butelius, kurie pasiekia parduotuvių lentynas.

Nuo 1907 m., kuomet buvo baigtos Obelių spirito varyklos statybos, skirtingais istoriniais laikotarpiais keitėsi ir pastatų architektūra. Čia galima apžiūrėti tiek autentiškus XX a. pradžios, tiek ir mūsų dienų pastatus bei įvairius technologinius sprendimus. Gamybos vyr. technologas K. Falkas prasitaria, kad būtų įdomu vesti ekskursijas ir aprodyti unikalius pastatus turistams ar Obelių svečiams: „Galbūt spirito kelias, kad ir kaip provokuojamai skambėtų, galėtų būti įdomi pramoga lankytojams. Juk yra sūrio, alaus kelias, kodėl gi ne spirito?“. Dauguma Obelių spirito varyklos darbuotojų čia dirba ne vienus metus, kai kurie šiame darbe jau skaičiuoja antrą dešimtį. Pastarieji darbuotojai nostalgiškai žvelgia į jau nebenaudojamas distiliacijoskolonas ar rankų darbo metalines spirito talpyklas ir prisimena jų istoriją. Senbuviai gali paliudyti pastato kaitą ir modernėjimą. Prisitaikymas prie rinkos pokyčių ir modernūs sprendimai leidžia įmonei sėkmingai veikti iki šiol.

 Straipsnis publikuotas 2019 m. gegužės mėn. Vyno žurnale nr. 36.