Šalys pasaulio vyno žemėlapyje tik iš tolo atrodo nudažytos viena spalva. Priartinus vaizdą, pasirodo skirtingi regionai, išryškėja ūkiai. Dar iš arčiau matosi vynuogynų eilės ir net įvairių spalvų žemės grumsteliai. Juos nuo žemės kelia irgi toli gražu ne vienodi žmonės. Čilė iš arti tokia pat įvairi kaip Prancūzija ar Italija. Įvairovė gal net didesnė, nes čia kiekvienas vis dar nori būti geresnis, įdomesnis už kitus. Čilė stebina...
Palmių giraitė – „La Rosa“
...kiekviena vyninė Čilėje stebina. Kai „La Rosa“ vyndarys Gonzalo Cárcamo (Gonsalas Karkamas) vežė mus į garsųjį „La Palmería de Cocalán“ ūkį, kalnų žygis visureigiu (brastomis turėjome kirsti tris kalnų upes, kurios po lietaus tampa kliokiančiomis automobilių rijikėmis) staiga baigėsi palmių oazėje. Nuošaliame slėnyje atogrąžų mėgėjos Čilės palmės sugyvena su vėsesnes vidutines platumas mėgstančiomis vynuogėmis. Palmės čia atsirado gerokai seniau – kai kurioms net trys šimtai metų, jos saugomos nacionalinio parko statuso. O vynuoges slėnio šlaituose neseniai pradėjo sodinti geresnių žemių ieškantys „La Rosa“ agronomai. Beveik du šimtus metų Kačapoalio (Cachapoal) slėnyje veikiančioje vyninė apie ‘Carmenere’ žinoma viskas – čia pačios geriausios žemės šalį garsinančiai vynuogei, tačiau nuošaliose slėnio įlankėlėse jos papildomai gauna ramybės ir egzotiškos palmių kaimynystės.
Rekomenduotini „La Rosa“ vyninės vynai
Pavadinimas |
Aprašymas ir komentarai |
Šalis, regionas |
Vertinimas |
La Capitane Carmenere 2008 |
Kvepia šokoladu, juodaisiais serbentais, slyvų uogiene. Klampus, nelabai rūgštus, uogieniškas; šokolado, iriso ir mėlynių poskonis. |
Čilė, Kačapoalis |
90 |
La Capitane Merlot 2008 |
Mėlynių, gervuogių aromatas. Taurūs, gausesni nei vidutiniai taninai, vidutinė rūgštis. |
Čilė, Kačapoalis |
89 |
La Palma Reserva Merlot 2008 |
Šiaurietiško stiliaus, atsiveria pamažu. Puikus balansas.
Sudėtyje – 15 % ‘Cabernet Sauvignon’.
|
Čilė, Kačapoalis |
89 |
La Palma Reserve Carmenere 2008 |
Šokolado, slyvų džemo, saldžių prieskonių kvapas. Nedaug rūgšties, vidutiniai taninai, klampus. |
Čilė, Kačapoalis |
88 |
Bordo Čilėjė – „Casa Lapostolle“
Įmonę „Casa Lapostolle“ valdo Marnier šeima, gaminanti likerį „Grand Marnier“, o vyną joje daro garsusis Michelis Roland‘as. Sakoma, kad jo kelių dienų konsultacija vyno įvertinimus (ir kainą!) pakylėja penkiais balais. Nuo 1994 metų Čilėje jis konsultuoja tik „Casa Lapostole“, kasmet čia praleisdamas bent mėnesį savo brangaus laiko! Naujoji vyninė Apaltoje – įspūdingas septynių aukštų pastatas kalne. Grožis, funkcionalumas, technologinė prabanga – viskas kalba apie perfekcionizmą. 250 ha vynuogyne pereinama prie biodinaminės žemdirbystės. Šioje slėnio vietoje iškrenta apie 700 ml kritulių, todėl nėra tokio vandens trūkumo, kaip rytuose esančiame Maipo slėnyje. Vyno fermentacija vyksta ąžuoliniuose kubiluose, kuriuos naudoja ir klasifikuoti Bordo ūkiai: vyno žaliava juose juda tik dėl gravitacijos. Atrodo, kad paprastas vynas čia net negaminamas.
Rekomenduotini „Casa Lapostolle“ vynai
Pavadinimas |
Aprašymas ir komentarai |
Šalis, regionas |
Vertinimas |
Clos Apalta 2007 |
Prinokusių vaisių, uogų ir prieskonių aromatas. Daug taninų, galinga struktūra, dar juntamas ąžuolas. Malonu, bet kol kas per galinga. Reikia pabrandinti.
61 % ‘Carmenere’, likusi dalis – ‘Merlot’ ir ‘Cabernet Sauvignon’. |
Čilė, Kolčagva, Apalta |
93 |
Borobo 2006 |
Keistasis Michelio Roland‘o kūrinys: Bordo, Ronos ir Burgundijos vynuogių mišinys, kurio padaroma vos 3600 butelių. 26 % ‘Pinot Noir’ (Kasablanka), 26 % ‘Syrah’ (Kačapoalis), 20 % ‘Carmenere’, 16 % ‘Merlot’, 10 % ‘Cabernet Sauvignon’, 2 % ‘Petit Verdot’ (visos keturios iš Kolčagvos).
Kvapas labiau primena Ronos slėnį: juodos uogos, prieskoniai, žemiškumas. Skonis – paveikesnis: stiprūs viršutiniai ir apatiniai juodų vaisių ir uogų aromatai, vidutiniai taninai ir taurumo pojūtis. |
Čilė |
92 |
Cuvee Alexandra Chardonnay 2008 |
Prinokusių citrusinių vaisių ir dūmo kvapas. Gera rūgštis, pikantiškas, minerališkai aitrokas. Poskonio umami sumišęs su citrinos saldumu. Be malolaktinio virsmo, pusė ąžuolo statinių naujos. |
Čilė, Kasablanka |
90 |
Cuvee Alexandra Cabernet Sauvignon 2007 |
Juodųjų serbentų uogienės, odos, žemės kvapas. Labai daug taninų, tamsus, „vyriškas“ vynas. Poskonis su paprikos natele.
15 % ‘Merlot’. |
Čilė, Kolčagva, Apalta |
90 |
Cuvee Alexandra Merlot 2007 |
Provanso žolelių, saldžių juodų uogų aromatas. Gaivus, taninai gausesni nei vidutiniai. Bruknių poskonis. |
Čilė, Kolčagva, Apalta |
89 |
Muzika vynui „Montes“ vyninėje
Feng šui principais pastatyta „Montes“ vyninė yra Apaltoje, greta „Casa Lapostolle“, kur idealios sąlygos padaryti labai gerą raudonąjį vyną. Saulė, krituliai, vynuogėmis apaugusių šlaitų nuolydis yra objektyviai išmatuojami dydžiai. Tačiau klasikinės muzikos, skambančios statinėms rūsyje, raudonų tonų paveikslų, kurie vynus „moko“ būti raudonus, ir tvenkinio priešais duris poveikį galima pajusti tik širdimi. Absoliuti ramybė, lėtas, bet džiaugsmingas personalo kalbėjimas taiko į tą pačią filosofiją – vynas tik tada patiks kitiems, kai bus daromas su meile ir savo malonumui. Tačiau racionalaus grūdo vyninėje netrūksta: vyno žaliavos judėjimą sukelia ne siurbliai, o gravitacija – pirminė atranka ir nuskabymas nuo šakelių vyksta ant stogo! Geriausiems vynams skirtos vynuogės čia skinamos naktį, taip sumažinant alkoholio kiekį nuo potencialių 15,5 iki 15 proc. Jos auga ant 45º nuolydžio šlaito – stačiausio Čilėje.
Rekomenduotini „Montes“ vynai
Pavadinimas |
Aprašymas ir komentarai |
Šalis, regionas |
Vertinimas |
Purple Angel 2006 |
Mėtos ir paprika, pasklidęs našlaičių, alyvų kvapas. Saldūs taninai, saldžios paprikos, juodųjų serbentų skonis. Dėta ‘Petit Verdot’ . |
Čilė |
93 |
Montes Folly 2006 Santa Cruz / Apalta |
Vaisiškas, gervuogių aromato. Burnoje labiau minerališkas, nei galingas. Slyvų skonis. Daug prieskonių poskonyje, puikus balansas. 18 mėn. ąžuolo statinėse. Vyndarys rekomenduoja dar 4 metus palaikyti. |
Čilė, Apalta |
91 |
Montes Alpha Cabernet Sauvignon Aged in French Oak 2007 Colchagua |
Raudonų uogų aromatas. Daug gaivos ir taninų. Iš vieno seniausių vyninės vynuogynų. |
Čilė, Kolčagva |
90 |
Montes Alpha Syrah Aged in French Oak 2007 Colchagua |
Gervuogių, lelijų, vanilės, persikų aromatas (dėta ‘Viognier’). Daugiasluoksnis vynas, vaisiškas, bet galingų taninų. |
Čilė, Kolčagva |
90 |
Monthes Alpha Chardonnay (Aged in French Oak) 2007 Casablanca |
Atogrąžų vaisių ir riešutų aromatas. Puikus balansas su brandos užuomazgomis. 30 proc. vyno įvykęs malolaktinis virsmas. |
Čilė, Kasablanka |
90 |
Montes Alpha Carmenere Aged in French Oak 2007 Colchagua valley |
Nešviežios juodųjų serbentų uogienės, virtų daržovių, prieskonių aromatas. Daug taninų ir rūgšties, burnoje labai sūrus ir klampus. |
Čilė, Kolčagva |
89 |
Montes Sauvignon Blanc Limited Selection 2009 Leyda |
Citrusinių vaisių, agrastų, persikų aromatas. Minerališkas. Granitinė dirva. |
Čilė, Leyda |
89 |
Montes Cherub Rose of Syrah 2009 Colchagua |
Arbūzo spalva. Gervuogių sulčių aromatas. Labai vaisiškas, subalansuotas skonis. Mėlynių, žemuogių, braškių poskonis. |
Čilė, Kolčagva |
88 |
Montes Pinot Noir Limited Selection 2008 Casablanca |
Žalsvų vaisių aromatas. Malonus, gana lengvas, nedaug taninų, vidutinė rūgštis. Prieskoniškas poskonis. |
Čilė, Kasablanka |
88 |
Montes Cabernet Carmenere Limited Selection 2008 Colchagua/Apalta |
Flioksų, irisinio saldainio, prieskonių aromatas. Nemažai taninų, klampus. 70 % ‘Cabernet Sauvignon’. |
Čilė, Kolčagva |
88 |
Daug mažų žmonių rankų – „Lautaro“
Čilėje yra labai daug mažų vynuogių augintojų, kurie savo produkciją parduoda stambioms įmonėms arba iš tradicinių nevertingų vynuogių darosi vyną savo reikmėms. Būdami neturtingi ir menkai išprusę, jie dažniausiai neturi jokių perspektyvų pakeisti savo gyvenimą, nes konkuruoti su moderniomis vyninėmis nėra vilčių.
1997 metais įkurtas vynininkų susivienijimas „Sagrada Familia“ Europoje žinomas dėl vynų, parduodamų su „Lautaro“ prekiniu ženklu. Daugiausia „Fairtrade“[1] pastangomis jie plukdomi į Belgiją, Austriją, Vokietiją, Lenkiją. Vyninė veikia kaip akcinė bendrovė, kurios akcininkai – vynuogių augintojai. Pelnas panaudojamas vynuogių persodinimui, ekologinio ūkininkavimo įdiegimui, buities ir higienos sąlygų gerinimui, vaikų studijų apmokėjimui.
Rekomenduotini vynai
Pavadinimas |
Aprašymas ir komentarai |
Šalis, regionas |
Vertinimas |
Otono Red Wine Lontué Valley (Cabernet Sauvignon, Carmenere) |
Juodų uogų, juodųjų serbentų aromatas. Gerai ąžuolo statinėse „nuraminti“ taninai. |
Čilė, Lontujė, Kurikas |
88 |
Ekologija vėsiame climate – „Cono Sur“
Nors Čilėje ir žiemą temperatūra svyruoja apie 10º C, kai lankėmės „rūkų slėnyje“ Čimbaronge (Chimbarongo), tebuvo 5 laipsniai šilumos ir labai drėgnas rūkas. Vis tiek į vynuogyną su „Cono Sur“ direktoriumi ir vyriausiuoju vyndariu Adolfo‘u Hurtado‘u važiuojame senoviškos konstrukcijos (gana nestabiliais) dviračiais. Ekologiniame ūkyje tarp vynuogių kreksi šimtai ančių, o pakilimo aikštelėje visada paruoštas malūnsparnis – gresiant šalnai, jis skraido virš vynuogynų ir nupučia besusidarantį šaltuką. Įdomu, kad ir Bio Bijaus (Bio Bio) regione „Cono Sur“ vynuogynai turi stiprią nuo šalnų apsaugančią įrangą – vėjo mašinas ir lauko krosneles. Šioje vyninėje viskas daroma vardan vėsaus klimato vyno stiliaus. Todėl daugiausia matėme pasodintų ‘Pinot Noir’ vynuogių, kurių pirmieji Pomardo klonai čia atvežti dar 1966 metais. Geriausiems vynams šios vynuogės minamos kojomis. Tai itin archajiškas, tačiau labai subtilus traiškymo būdas. Nors visi Čilę vadina vyndarystės rojumi, ekologinę vyndarystę čia nelengva diegti: kenkėjų yra, jiems nė motais snieguotieji Andai ar Atakamos dykuma. Tačiau su jais vyndariai kovoja savo priemonėmis, pavyzdžiui, įveisdami natūralius priešus, sodindami dėmesį nuo vynuogių nukreipiančias gėles ir pan. Čia net raišteliai vynuogių šakelėms pririšti daromi iš vietinio augalo lapų. Ekologinė vyndarystė nemažai kainuoja – tenka išlaikyti po žmogų 3 ha vynuogyno prižiūrėti. Tačiau rezultatas puikus – „Cono Sur“ yra antrasis pagal dydį Čilės vyno eksportuotojas.
Rekomenduotini vynai
Pavadinimas |
Aprašymas ir komentarai |
Šalis, regionas |
Vertinimas |
Sauvignon Blanc 20 Barrels 2008 Casablanca |
Tamsus, žoliškas, juodųjų serbentų aromato. Sausas, galingas.
Derlius šiam vynui skinamas 30 dienų vėliau, nei Centriniame slėnyje. Tiek ilgiau čia formuojasi aromatas. |
Čilė, Kasablanka |
91 |
Pinot Noir 20 Barrels 2007 Casablanca |
Prinokusios trešnės, vanilė. Ilgai trunkantis truputį ąžuolo prieskonių turintis poskonis.
Vynuogės minamos kojomis, o ne traiškomos mechaniškai. |
Čilė, Kasablanka |
91 |
Chardonnay 20 Barrels 2008 Casablanca |
Dūmo, vanilės, geltonų vaisių aromatai. Burnoje juntamas melionas, pušies spygliai, vos juntamas sūrumas. Sausas, gaivus. |
Čilė, Kasablanka |
91 |
Syrah 20 Barrels 2008 Limari |
Kompaktiškas juodų uogų aromatas. Gausūs prinokę taninai, minerališkas.
Sakoma, kad Limari taps madingas tarp ‘Syrah’ augintojų. |
Čilė, Limari |
91 |
Merlot 20 Barrels 2007 Colchagua |
Saldus braškių uogienės, paprikos aromatas. Labai koncentruotas. |
Čilė, Kolčagva |
90 |
Sauvignon blanc Organic 2009 San Antonio |
Prinokusių vaisių, žaliosios citrinos, greipfrutų, šieno, jaunų šakelių aromatas. Labai tvarus poskonis.
Pasodintos Sansero ‘Sauvignon Blanc’ atmainos. |
Čilė, San Antonijus |
89 |
Viognier Reserva 2008 Colchagua |
Pirminį spyglių aromatą pakeičia gėlių ir persikų kvapai. Tvarus poskonis.
Įskiepyta į senus ‘Chenin Blanc’ vynmedžius, augančius ūkanotajame Čimbaronge. |
Čilė, Kolčagva |
88 |
Chardonnay Organic 2009 San Antonio |
Persikai, kaulavaisiai. Vaisiškas, prinokęs, su persiko kauliuko karstelėjimu ir ledinukų poskoniu. |
Čilė, San Antonijas |
87 |
Pinot Noir Bicyclette Organic Bicycle 2008 Colchagua |
Mėlynių ir amelijų aromatas. Gaivus, jaunų taninų, vaisiško poskonis.
Kiekvienas krūmas Čimbaronge sunokina 20 kekių – 2,5 kg vynuogių. |
Čilė, Kolčagva |
87 |
Bio Bijaus vėjai ir upės – „Veranda“ („Corpora“ grupė )
Vynuogynai vandeningiausios Čilės upės vardu pavadintame regione išsislapstę tarp miškingų kalvų milžiniškoje teritorijoje nuo Konsepsjono (Concepcion) iki Andų. Vėjuotas, lietingas ir atšiaurus Bio Bijaus regionas Čilės pietuose įbaugintiems pasaulio gyventojams atrodo kaip šylančios mūsų planetos vyndarystės ateitis. Čia per vėsu tradicinėms Čilės vynuogėms ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Merlot’ ir ‘Carmenere’. Vyndariai sodina ‘Riesling’, ‘Gewürztraminer’, ‘Viognier’, tačiau daugiausia tikisi iš ‘Pinot Noir’, ‘Chardonnay’ ir ‘Sauvignon Blanc’. Pascalis Marchand‘as daro „Veranda“ vyninės „Pinot Noir“ ir „Chardonnay“ vynus. Jo svajonė – įdiegti terroir vyno koncepciją Čilėje. Todėl vynuogynai suskirstyti mažais ploteliais (blokais), besiskiriančiais šlaito orientacija, statumu, dirvožemio sudėtimi. Keli ploteliai užsodinti Burgundijai būdingu tankumu: 1 ha – 10 000 krūmų.
Keli rekomenduotini „Corpora“ grupės vyninių vynai
Pavadinimas |
Aprašymas ir komentarai |
Šalis, regionas |
Vertinimas |
Agustinos Pinot Noir 2007 Bio Bio |
Braškių uogienės, prieskonių ir švelnus žolelių aromatas. Grietinėlės tekstūra, jaunoki taninai. Dūmų, aronijos poskonis.
7-tas blokas „Santa Anos“ vynuogyne: labai akmeningas dirvožemis. |
Čilė, Bio Bijus |
89 |
Agustinos Chardonnay 2008 Bio Bio |
Persikų, meliono, žaliosios citrinos aromatai. Švelnus, gaivus, minkštas, nelabai rūgštus.
Kalkingas dirvožemis visai be smėlio. |
Čilė, Bio Bijus |
89 |
Veranda Oda Pinot Noir 2007 Bio Bio |
Braškių uogienės, skrudinimo kvapai. Saldi ataka. |
Čilė, Bio Bijus |
88 |
Agustinos Chardonnay Viognier 2007 Bio Bio |
Žaliosios citrinos, gėlių aromatai. Svarus, gaivus. |
Čilė, Bio Bijus |
87 |
Pati didžiausia Čilės eksportuotoja “Concha Y Toro”
“Concha Y Toro” nereikia pristatinėti nei Lietuvoje, nei kur kitur pasaulyje. Eksportuodama 120 mln. butelių vyno, ji yra septinta didžiausia vyno tiekėja pasaulyje. „Cabernet Sauvignon“ ir „Merlot“ iš Velnio rūsio („Casillero del Diablo“ vynuogynas) buvo vieni iš pirmųjų čiliečių, pasirodžiusių Lietuvos rinkoje. Dideli verslo mastai leidžia vyninei nekelti savo geriausių vynų kainų, išlaikyti milžinišką senąją sodybą su parku kone pačiame Santjago mieste, Pirgue rajone. Čia knibždėte knibžda vyno turistų, nes sodyba atvira ir lengvai pasiekiama. „Concha y Toro“ išsaugojo legendinį Velnio rūsį ir 114 ha „Puente Alto“ vynuogyno, kuriame auginamos uogos geriausiems vyninės vynams.
Rekomenduotini vynai
Pavadinimas |
Aprašymas ir komentarai |
Šalis, regionas |
Vertinimas |
Don Melchor Cabernet Sauvignon 2006 Alto Maipo |
Seni vynuogienojai „Puente Alto“ duoda tik 3–4 t/ha derliaus. Apie pusantro šimto hektarų vynuogių skinamos lėtai, blokas po bloko, tik labiausiai prinokusios, ne daugiau kaip 30 tonų per dieną. Vynuogės atrenkamos dukart.
Kvepia juodaisiais serbentais ir pernokusia paprika, kuri suteikia savotiškos elegancijos. Burnoje atsiskleidžia mėtos, dūmo, vytinto kumpio aromatas. Vidutinio svarumo, labai tankios ir švelnios tekstūros vynas. |
Čilė, Maipas |
92 |
Terrunyo Carmenere 2006 Cachapoal |
‘Carmenere’ iki gegužės 11 d. noko Peumo slėnyje, 27-ame bloke. Čia raudonas molis gerai sulaiko šilumą, suteikia minerališkumo. Į vyną dedama ir truputį ‘Cabernet Sauvignon’ bei ‘Petit Verdot’.
Puikus fermentinio sūrio, juodų uogų (gervuogių sulčių), slyvų, pipirų kvapas. Klampus ir labai gaivus burnoje. Pipirų ir juodų uogų poskonis. |
Čilė, Kačapoalis |
91 |
Margues de Casa Concha Cabernet Sauvignon 2007, Alto Maipo |
Vėl geras „Cabernet Sauvignon“ iš legendinio „Puente Alto“ vynuogyno. Vyne 28 dienas mirksta vynuogių žievelės, vėliau jis pusantrų metų bręsta ąžuolinėse statinėse.
Likeryje mirkytų uogų, mėlynių, sausos žemės aromatas. Palyginti nerūgštus, kaip mėlynių sultys. Vaisiška pirmoji ataka burnoje, malonus, ne per galingas ir „saldus“. |
Čilė, Maipas |
90 |
Trio Merlot, Carmenere, Cabernet Sauvignon 2007 Rapel |
Netradicinis trijų vynuogių derinys, pavirtęs puikios harmonijos vynu.
Šokololadas, pipiriukai, pomidorai, juodos uogos. Vidutinio gausumo taninai, slyviškas. Užsimerkęs gali pagalvoti, kad ‘Carmenere’ stipriai įtakoja stilių. |
Čilė, Rapelis |
89 |
Trio Chardonnay, Pinot Grigio, Pinot Blanc 2008 Casablanca |
Dar vienas geriausias trijų vynuogių savybes surinkęs vynas, puiku, kad iš Kasablankos slėnio.
Ryški prieskonių nata gerai susilieja su vaisių aromatais. Įdomi grietinėlės tekstūra ir ‘Pinot grigio’ saldumas. |
Čilė, Kasablanka |
88 |
„Santa Carolina“ ir „Viña Casablanca“
Simboliška, kad viena seniausių Čilės vyninių yra vidury Santjago miesto. Visus žemės drebėjimus atlaikiusiame, architektūros paminklu virtusiame rūsyje iš plytų, sulipdytų kiaušinio baltymais, vis dar brandinami geriausi vynai. Čia įsikurs Maipo regiono atstovybė per 2010 metais vyksiantį Pasaulio someljė čempionatą. Čilė ekonominiu išsivystymu nedaug skiriasi nuo Lietuvos, tačiau jos įmonės žvelgia į pasaulį globaliai („Santa Carolina“ mažina anglies dvideginio išmetimą, statydama vėjo jėgaines Indijoje, Turkijoje), o produktus gamina lokaliai – ten, kur geriausios kiekvienos vynuogės augimo sąlygos.
Rekomenduotini „Santa Carolina“ ir „Viña Casablanca“ vynai:
Pavadinimas |
Aprašymas ir komentarai |
Šalis, regionas |
Vertinimas |
VSC 2007 Maipo |
Kvepia juodaisiais serbentais ir muskusu. Vaisiškas vynas, turintis daug saldžių taninų. |
Čilė, Maipas |
90 |
Nimbus Syrah 2008 Casablanca Valley |
Gervuogių ir mėtų kvapas. Labai gaivus, puikūs taninai. Grietinėlės tekstūra pabaigoje.
‘Syrah’ įskiepyta į 45 m. senumo ‘Cabernet Sauvignon’ vynmedžius. |
Čilė, Kasablanka |
89 |
Santa Karolina Reserva de Famiglia Carmenere 2007 Rapel Valley |
Gervuogių ir saldžių prieskonių aromatas. Švarus, grietinėlės švelnumo vynas. |
Čilė, Rapelis |
88 |
Santa Karolina Reserva de Familia Cabernet Sauvignon 2007 Colchagua Valley |
Raudonų uogų, mėtų aromatas. Gaivus, vaisiškas. |
Čilė, Kolčagva |
88 |
Cefiro Chardonnay 2008 Casablanca valley |
Kvepia melionu, lazdyno riešutais, persikais. Gaivus, lengvas, bet gana klampus. Ananaso ir muskato riešuto poskonis. |
Čilė, Kasablanka |
88 |
El Bosque Carmenere 2008 Rapel |
Slyvų, lelijų, kvapnių juodų uogų aromatas. Vidutiniai, švelnūs taninai, ilgas cinamono ir pipirų poskonis. |
Čilė, Rapelis |
87 |
„Pašėlęs arklys“ iš „Valdivieso“
Pradėti norisi ne nuo to, kad tai seniausia putojančio vyno darytoja šalyje. Ir ne nuo to, kad jos vyndarys Brettas Jacksonas Powellas kilęs iš Naujosios Zelandijos. Norisi iškart pristatyti geriausią jos vyną, daromą soleros būdu, „Caballo Logo“: 50 proc. praeitų metų derliaus vyno ir 50 proc. – einamųjų metų. Šiandien galima paragauti jau 11-uoju numeriu pažymėto vyno, kuriame, galima sakyti, įrašyta vienuolika Maipo ir Apaltos vyno istorijos metų.
Rekomenduotini „Valdivieso“ vynai
Pavadinimas |
Aprašymas ir komentarai |
Šalis, regionas |
Vertinimas |
Caballo Logo 11 |
Intensyvūs trintų juodųjų serbentų ir saldžių prieskonių aromatai persipina su mėtos, juodojo šokolado natomis. Gaivus, elegantiškas, gana gausių taninų ir labai tvaraus bei saldaus figų, juodų uogų poskonio.
50 % “Cabernet Sauvignon” maišyta su kitomis Bordo veislėmis.
|
Čilė, Centrinis slėnis |
94 |
La Primavera 2004 Sagrada Familia |
Džiovintų slyvų, datulių, figų aromatas. Itin koncentruotas, labai tvaraus poskonio.
Darytas kaip „vyriškas“ Kalifornijos tipo vynas. Toks ir yra.
|
Čilė, Sagrada Familija |
93 |
Chardonnay Single Vineyard 2008 Leyda |
Citrusinių vaisių, apelsinų, naujo ąžuolo prieskonių aromatas. Gaivus. |
Čilė, Leyda |
91 |
Malbec 2007 Sagrada Familia |
Intensyvus gervuogių aromatas. Atviras, taniniškas skonis.
80 m. senumo vynuogynas. |
Čilė, Centrinis slėnis |
91 |
Valdivieso Blanc de Blanc |
Žalių obuolių, persikų ir citrusinių vaisių natos. Sausas, gaivus.
|
Čilė, Sagrada Familija |
88 |
Sauvignon Blanc Single Vineyard 2008 Leyda |
Galingas agrastų, šviežiai pjautos žolės aromatas. Prinokusių vaisių pojūtis burnoje ir umami primenantis minerališkumas. |
Čilė, Leyda |
89 |
Cabernet Sauvignon 2009 |
Kvepia šokoladu, vyšniomis. Nemažai taninų, grietinėlės tekstūra. |
Čilė, Centrinis slėnis |
87 |
[1] „Fairtrade“ – ženklas, žymintis sąžiningai su besivystančiomis šalimis prekiaujančias arba ten esančias organizacijas. Sąžiningumas reiškia bandymą panaikinti galios prekyboje ir nestabiliose rinkose nelygybę. Pagalba suteikiama arba susivienijusiems mažiems gamintojams arba organizacijoms, kurios moka tinkamą atlyginimą, leidžia vienytis į profsąjungas, užtikrina darbo saugos ir higienos poreikius. Per prekybą „Fairtrade“ bando padėti patiems gamintojams ir darbininkams kovoti su skurdu.