Kuo šiandien gyvena Bordo. Pokalbis su Olivier Cuvelier

Bordo šeimos įmonės „H. Cuvelier et Fills“, valdančios  „Château Leoville Poyferre“, „Château du Crock“, „Château Moulin Riche“,  savininkas lankėsi Lietuvoje. Žurnalo redaktorius Arūnas Starkus su Olivier Cuvelier kalbėjosi apie tai, kuo šiandien gyvena Bordo: pastarieji derliaus metai, ko laukti iš 2022 m. derliaus en primeur, kokia (B)bordo dabartis ir ateitis.

Olivier Cuvelier "Taurių" bare Vilniuje

Pradėkime nuo aktualiausių naujienų. Artėja 2022 m. derliaus en primeur kampanija, kurios metu bus parduodamas pernai metų vynas.  Kokie 2022 metai buvo Bordo?

Gana lengvi metai pagaminti vyną. Ir tai patvirtina daugelis ūkių savininkų. Visi labai patenkinti metais. Deja, ragavau daugiausia savo ūkių vynus, todėl dar nespėjau susidaryti viso regiono vaizdo. Tačiau balandžio mėn. laukia en primeur ragavimai, kuriuos organizuoja UGCC – Grand Cru Classe ūkių sąjunga. Tada ir sužinosime apie situaciją. Šiemet en primeur  ragavimai vyks balandžio pabaigoje (balandžio 24-27 d. – red pastaba)  – mėnesiu vėliau, nei būdavo iki covid epidemijos. Ir tai išeis į naudą ragautojams, nes ilgiau brendusį vyną bus lengviau ragauti.

Prieš en primeur savaitę, skirtą žurnalistams ir pirkėjams iš kitų šalių, vyksta Bordo vyno pirkliams ir tarpininkams (coutier) skirtos degustacijos. En primeur prasideda pirmadienį, kuris skiriamas pirmiesiems Grand Ccru ūkiams: „Margaux“, „Lafitte Rothschild“, „Haut Brion“ Nuo antradienio iki ketvirtadienio organizuojamos grupinės komunų, apeliacijų degustacijos: Pauillac, Saint Julien, Margaux, Saint Estephe. Tas pats vyksta ir Dešiniajame Krante: Saint Emilion, Pomerol.

Papasakokite daugiau apie en primeur prekybą

En primeur ragavimai vyksta pavasarį kitais metais po derliaus, nes per gegužę ir birželį mums reikia vyną parduoti – išankstinė prekyba paremta galimybe anksčiau susigrąžinti į vyno gamybą investuotus pinigus. Kita vertus, pirkėjai iš anksto nori pirkti tik vyną, kuris po dviejų metu bus pabrangę. Todėl prekyboje dalyvauja tik geriausi – Grand Cru Classe vynai. Iš Cru Bourgeois klasifikuotų ūkių sąrašo rinkoje pasirodo tik keletas. Daugiausia Cru Exceptionel. Kiti parduoda jau išpilstę į butelius. „Leoville Poyferre“ en primeur parduoda apie 80% viso pagaminto vyno. Pasiliekamo vyno dalį po truputį didiname, nes vėliau vynas brangsta. Pasiliekame nemažai ir neklasifikuotų ūkių: „Château du Crock“, „Château Moulin Riche“ – vyno.

Château Latour nedalyvauja en primeur kampanijoje. Gal žadate jais pasekti?

Prieš dešimtmetį Château Latour sprendimas nedalyvauti en primeur kampanijoje ir pirklių skaičiaus per kuriuos ūkis parduoda vyną sumažinimas iki penkiolikos, šį ūkį ilgainiui ištrynė iš mūsų interesų rato. Žmonės apskritai mažai bekalba apie „Latour“. Kai negali vyno paragauti per didžiausią ragavimą regione, nebelieka apie ką kalbėti. Kita vertus, matydamas už kiek jie savo vyną parduoda (palaikę jį ūkyje 10 metų – dabar rinkoje 2012 m. derliaus vynas – red. pastaba), nesuprantu tokio laikymo ekonominės logikos. Panašu, kad ir kiti to nesupranta, nes kiti pirmieji Grand Cru Classe ūkiai nusprendė toliau dalyvauti en primeur kampanijoje. Tuo labiau, kad kai Latour nusprendė nebedalyvauti en primeur, ūkis buvo laikomas geriausiu Medoke. Dabar pirmojo titulą perėmęs „Lafite Rothschild“, po to „Mouton Rothschild“ ir tik po to „Latour“ ir „Margaux“.

Po en primeur pirkėjai turi teisę pasirinkti į kokio dydžio butelius pilstyti vyną. Koks butelis populiariausias?

Daugiau nei 50% klientų renkasi didesnius butelius. Nes po daugelių metų magnum arba double magnum butelius yra brangesnis, nei atitinkamai du ar keturi standartinio dydžio buteliai.

Jūs valdote ir ūkį Argentinoje. Ar planuojate plėstis į kitas šalis, regionus?

Pastarąjį dešimtmetį mes supratome, kad norime koncentruotis į Bordo. Nors Argentinoje daugiau laisvės vynuogyne ir vyninėje, valdyti ūkį nelengva -  šalis ekonomiškai nestabili, didelis atstumas nuo Bordo. Problema su investicijomis į Bordo yra sudėtinga. Nes gerų vynuogynų kaina yra beprotiškai aukšta: 1-5 mln/ha Medoke. Ir vos ne dvigubai daugiau Pomerolyje. Amortizuoti tokias investicijas neįmanoma. Pinigai sugrįžta tik pardavus žemę.

Kurie Bordo vynai yra populiariausi?

Šiuo metu pirkėjai domisi 3-5% Bordo ūkių. Geriausiais. Nes jų vyną nesunku parduoti. Tuo tarpu su pigiu ir vidutinės kainos vynu konkuruoja visa pasaulis. Ta pati Kinija greitai bus didžiausia vyno gamintoja pasaulyje. Tai atsispindi ir dabartinėje Bordo gamybos statistikoje. Prieš porą dešimtmečių Bordo gamino 600 mln. litrų vyno, artimiausioje ateityje liks vos 350 mln litrų. Manau, kad didės vyno gamintojų koncentracija. Atsiras daugiau didelių prekinių ženklų, kuriuos lengviau reklamuoti. Jau girdime apie pirmąsias tokias investicijas.

Kokios baltojo Bordo vyno perspektyvos?

Baltasis vynas populiarėja. Kadaise Bordo darė daug baltojo. Tačiau po 1991 m. šalnos, dėl kurios tais metais baltojo vyno praktiškai nebuvo padaryta, jo gamyba nebeatsistatė. Tačiau paklausa didėja. Daugybė Cru Bourgeois pradeda gaminti baltąjį vyną. Jie daromi be konkrečios apeliacijos nuorodos. Tiesiog „Bordeaux Blanc“ ir vynuogynai – Šiaurės Medoke, o ne garsiosiose Margaux, Saint Julien ar Pauillac. Išimtis yra tik Château Margaux daromas „Pavillon Blanc“.

Kas keičiasi „Leoville Poyferre“  - antrasis Grand Cru Classe 1855 m. klasifikacijoje?

Per pastaruosius 20 metų šio ūkio reputacija labai pagerėjo. Pokyčiai nedideli, bet nuolatiniai. Pavyzdžiui, vynuogynas vis labiau skaidomas į atskirus plotelius, tam, kad vynuogės būtų skinamos tobulai prinokusios. Svarbiausias kokybės gerinimo kelias – turėti daug gero vyno galutiniam daryti. Prieš porą dešimtmečių turėjome vos 20 fermentavimo indų, dabar – penkiasdešimt konuso formos talpų. Todėl galime kiekvieną jų fermentuoti skirtingai ir geriau atsirinkti bei pasiekti geresnę kokybę. Faktas, kad mišinys yra visada geresnis už jo dedamąsias dalis. Nuo 2015 m. vynuoges prieš fermentacijos pradžią maceruojame keletą dienų šaltai, taip išgaudami daugiau aromato, bet nedidindami taninų kiekio. Todėl seniai nebenaudojame vynuogių kepurės stūmimo (pranc.  - pigeage) fermentacijos metu, nes taip vėlgi gautume labiau taninišką vyną, o to nenorime. Mažiname ‚Petit Verdot‘, didiname ‚Cabernet Franc‘ plotus. Nors kai kas Medoke mano, kad ‚Merlot‘ nebeįdomi vynuogė, mes taip nemanome. Turime labai gerų plotelių, kuriuos puoselėjame. Mano brolis Didier pasodino daug vynuogynų devintajame 20 a. dešimtmetyje. Vynmedžiai dabar yra brandūs ir duoda aukščiausios kokybės uogas. Todėl ir vyno kokybė gerėja. 

Ar Saint Estephe, kur įsikūręs jūsų Cru Bourgeois Exceptione Château du Crock ūkis pakankamai žinoma Medoko apeliacija?

Komuna labai pasikeitė. Klimatas leidžia prinokinti vynuoges su ne tokiais aitriais taninais ir su mažiau rūgšties. Taigi Saint Estephe dabar sparčiai populiarėja. Bendrai pas mus kiek daugiau molio dirvožemyje, todėl vynai svaresni, su gausesniais taninais, prieskoniški. Dėl vėsesnio dirvožemio čia auginama daugiau ‘Merlot’. Tačiau vynuogės skinamos maždaug savaitę vėliau nei Saint Emilion ar Pomerol.

„Du Crock“ yra vienas iš 14-os Cru Bourgeois Exceptionel. Kokia Cru Bourgeois perspektyva?

Kadaise mano tėvas su kolegomis įkūrė Cru Bourgeois asociaciją. Deja 2007 m. klasifikaciją teismas panaikino. Naujoji – 2020 -aisiais paskelbta buvo atrinkta labai atidžiai. Cru Exceptionel ir Superior – aukščiausią klasifikacijos pakopą pasiekę vynai turėjo praeiti ragavimo testą. Gal dėl to kai kurie ūkiai atsisakė dalyvauti. Ateities klasifikacija, kuri bus skelbiama 2025 metais, visi ūkiai ragavimui turės pateikti 2017-2021 m. derlių vynų pavyzdžius. Todėl Cru Bourgeois gali dar labiau mažėti. Taigi ir lygis kils.

Kur daugiausia išgeriama Bordo vyno?

JAV labai didelė rinka. Tačiau perka tik geriausiais metais. Todėl mums bene svarbesnė JK – Londono rinka. Nes jie perka kiekvienais metais ir po to parduoda į Aziją. Kinijos rinka didžiausia ne en primeur, o vynui, kuris jau išpilstytas į butelius. Honkongo rinka buvo didelė, tačiau traukiasi. Istoriškai didelė prekiautoja (ne vartotoja) yra Šveicarija. Kvebeko rinka yra labai didelė – tradicinis vartotojas, kalbantis prancūziškai. Traukiasi Prancūzijos rinka. Kadaise mes pusę „Leoville Poyferre“ parduodavome vietoje. Dabar Prancūzijoje lieka 15%, o 85% eksportuojame. Viena iš priežasčių – stipriai išaugusios vyno kainos. Prancūzai daugelio geriausių vynų nebeįperka.

Ką galvojate apie Latvijos, Lietuvos rinkas?

Latvija 2021 m. buvo tarp 25 didžiausių Bordo pirkėjų pasaulyje. Matyt tai buvo dėl turistų srauto iš Rytų. Lietuvoje nematau didelio potencialo parduoti paprastą, pigų Bordo, nes tokio vyno daroma visur pasaulyje. Šių rinkų ateitis geras Cru Bourgeois ir Grand Cru Classe.