Šį sezoną vynuogės Lietuvoje pražydo ir užmezgė uogas vėliau nei įprasta, apskritai vasara buvo sausa, vėsi, išskyrus karščio bangą rugpjūčio mėnesio pradžioje. Nespėjančias prinokti vynuoges išgelbėjo ilgas šiltas ruduo, kurį spalio pradžioje pertraukė stipri šalna. Pasidomėjome, kaip sezoną vertina Lietuvos vyndariai, garsėjantys ir savo vynuogių vynu.
Vynuogės gali pasiekti 12 proc. alkoholio stiprumą
Lietuva yra kiek tolokai į šiaurę nuo pagrindinių vynuoges auginančių regionų, todėl vynuogės ir kitos uogos sukaupia per mažai cukraus. Rokiškio rajone įsikūręs Raimundas Nagelė sako, kad šiemet jo ‘Solaris‘ sukaupė iki 22° Brix cukraus, o tai reiškia, kad natūraliai susifermentavusiame vyne bus apie 12,5 proc. alkoholio. R. Nagelės vynuogynas auga specialiai suformuotoje užuovėjoje, o štai Evaldas Petkus pripažįsta, kad vynuoges Žemaitijoje pasodinęs lauke su nedideliu vakariniu nuolydžiu suklydo – ten vėjuota, uogos nespėja gerai sunokti, jei kiek mažiau laiko skiri vynuogių priežiūrai vasarą, rezultatas nebūna toks geras, kaip vynuogyne prie namų. E. Petkus apgailestauja vynuoges ‘Solaris‘ nuskynęs pora savaičių per anksti – rugsėjo pabaigoje. Švenčionių rajone vynuogyną įsirengęs Andrius Diliautas džiaugiasi cukraus kiekiu, kurį sukaupė naujų, iš JAV atsivežtų veislių ‘Frontenac‘, ‘Marquette‘ vynuogės: 22–24° Brix, taigi apie 13,5 proc. potencialaus alkoholio. Tiesa, svarumą šiose vynuogėse lydi labai gausi ir ne visiems patinkanti rūgštis. Šiemet dėl sausros ir vėsos uogos užaugo mažesnės, turinčios daugiau taninų. Deja, daugelis Lietuvos vyndarių raudonąsias vynuoges drįsta maceruoti vos savaitę, taigi taninų gausos uogose neišnaudoja, rimtos vyno struktūros dar neišgauna. Trūksta patirties.
Olga Vilkelienė Neries slėnyje Jonavos rajone lauke augina tik dalį vynuogių. Visas desertines laiko šiltnamyje. ‘Мuskat belyj’ šiemet prinoko iki 20 ° Brix (11,2 % potencialaus alkoholio). Kai kurie krūmai užmezgė ir sunokino iki 70-ies kilogramą sveriančių kekių. Andrius Diliautas lepias valgomąsias vynuoges taip pat sodina prie namų. Jis mini, kad atsiranda vis daugiau vynuogių augintojų, kurie perka po kelis šimtus valgomųjų vynuogių sodinukų ir įrengia joms šiltnamius. Lauke auga Olgos Vilkelienės ‘Izabella‘ ir ‘Alfa‘. ‘Izabelą‘ pakando pirmoji spalio šalna, ir teko nemažai uogų atrinkus išmesti. Spalio pirmoje pusėje visą Lietuvą nutvilkiusi šalna neišgąsdino Gintaro Kanopkos, darančio vyną iš ‘Ivanausko rastinukės‘ Kretingoje. Greičiausiai todėl, kad kekės kabo aukštai virš žemės – ant kaimyno pavėsinės. Tiesa, vyndarys sako, kad vėlyvo nokimo veislė šiemet dėl vėlyvos vegetacijos pradžios nespėjo sunokti – vynas išėjo kiek šviesesnis, nei, pavyzdžiui, pernai.
Ligos nepuolė
Lietuvoje daug žalos pridarė 2010 metų miltligės epidemija. Vyndariai nebuvo pasiruošę su ja kovoti, todėl jautresnė ‘Rondo‘ veislė, iš kurios gero vyno padaroma Lenkijoje ir Danijoje, mūsų vynuogynuose beveik išnyko. Lietuvos vynuogininkai pamoką išmoko ir apie ligų profilaktiką vynuogyne šiandien nusimano ne prasčiau už prancūzus. Tačiau, anot Raimundo Nagelės, šiemet nebuvo nei tikrosios nei netikrosios miltligės. Ir kiti vyndariai minėjo nuo ligų purškę sezono pradžioje vieną du kartus. Tie, kurie augina ligoms ir šalčiui atsparią amerikietiškąją ‘Marechal Foch‘, net ir to galėjo nedaryti. Nebijo ligų ir lietuviškos veislės ‘Juodupė‘, ‘Alfa‘.
Apibendrinant vynines vynuoges Lietuvoje auginančiųjų patirtį, galima teigti, kad šiemet uogos sunoko aukštos kokybės, derlius, nors ir gausesnis nei įprastai, sukaupė pakankamai cukraus. Vyndariai ligų pavojaus beveik nepajuto ir, sprendžiant iš pasakojimų, galėjo įsitikinti, kokį potencialą turi viena ar kita vynuogių veislė. Tai gali reikšti, kad kalbos apie vyno darymą iš vynuogių Lietuvoje yra pagrįstos, kad vyndarių kovą už išgyvenimą pamažu keičia kūrybinė stadija, kurioje gims pirmieji didesniais kiekiais pagaminti aukštos kokybės lietuviški vynuogių vynai.