Kodėl 3,5 ha „Château-Grillet“ vynuogyno tokie vertingi

Stačiuose Alpių šlaituose Lombardijoje vynuogės auginamos neįtikėtinai siaurose, rankomis sukrautose akmeninėse terasose. 40 kilometrų atkatpoje tarp Ardeno ir Tirano miestelių yra net 2 500 kilometrų akmeninių terasų – tai paminklas žmogaus užsispyrimui ir herojiškajai vynuogininkystei (it. viticultura eroica). Čia, palei Ados upę vingiuojančiame Valtelinos slėnyje, karaliauja 'Nebbiolo' vynuogės, vietinių vadinamos 'Chiavennasca'. Nors genetiškai jos yra tapačios garsiosioms Pjemonto giminaitėms, šimtmečiai adaptacijos unikaliame Alpių klimate suformavo visai kitokį jų charakterį – elegantiškesnį, gaivesnį, tarsi atspindintį atšiaurų, bet saulės nutviekstą kalnų grožį.

„Château-Grillet“ – tai ne tik ūkio pavadinimas, tai Prancūzijos vyno istorijos dalis. Dar XVIII a. šio ūkio „Viognier“ vynas buvo laikomas vienu geriausių pasaulyje, o tarp jo mėgėjų buvo ir Tomas Jefersonas, imperatorienė Žozefina bei Anglijos karalius Jurgis IV.

Prieš kelis dešimtmečius pasirodžiusiame „Sotbio vyno enciklopedijos“ (The Sotheby’s wine Encyclopedia) leidime Tomas Stevensonas rašo: „Geras „Meursault“ visada turi būti gausus skonių: riešutų, sviesto bei prieskonių natas dažnai papildys medaus, cinamono bei vanilės niuansai.“ Panašių apibūdinimų rasime visose seniau išleistose knygose apie vyną. Tačiau galbūt laikas perrašyti šiuos tomus, nes pastarųjų vynmečių „Meursault“ vynas visai kitoks.

Ne kiekvienas šią vasarą ar rudenį galėsime susiplanuoti ilgas atostogas egzotiškuose, o gal vyniškuose kraštuose. Dalis mūsų tikrai liks miesto džiunglėse, išvykoms galės skirti geriausiu atveju ilgąjį savaitgalį. Tačiau laiko apribojimai dar niekada nesustabdė tikro gurmano. O gurmanai žino, kad Londonas – tikrų tikriausia maisto ir gėrimų kultūros sostinė, kurioje galima rasti visko: egzotiškiausių šalių virtuves, „Michelin“ žvaigždutėmis apdovanotus restoranus, gatvės maistą, svetingumo kultūros autoritetus.