Ar Prancūzijos vynuogynai gali atsidurti užsieniečių rankose?

Jau daug metų nerimsta kalbos, jog Prancūzijos kultūrinis palikimas – žymūs vynuogynai ir ūkiai – yra pavojuje dėl į šalį plūstančių investuotojų, tačiau neseniai atlikta nekilnojamojo turto operacijų analizė atskleidė, jog vos 2 proc. arba 8000 ha šalies vynuogynų priklauso užsieniečiams.

Tyrimas apėmė apie 80 proc. Prancūzijos vyndarystės regionų plotą. Pavyzdžiui, Šampanėje užsienio piliečių dalyvavimo mastą sunku apskaičiuoti, nes tai neretai daroma per mišrios kilmės tarptautines kompanijas. Į skaičiavimus nepateko Konjakas ir Armanjakas, kur vynas dažniausiai daromas distiliacijos tikslais, taip pat smulkesni vynininkystės regionai – Elzasas, Korsika ir Jura.

Dėl istorinių aplinkybių didžiausia vynuogynų dalis (22 proc.) atitenka Didžiosios Britanijos piliečiams, kuriuos greitu metu gali aplenkti kinai (21 proc.) ir belgai (17 proc.). Pavyzdžiui, JAV piliečiams priklauso apie 480 ha nuo bendro 400 tūkst. ha tyrime apskaičiuoto ploto, o britams beveik keturis kartus daugiau.

Populiariausi vyno regionai tarp užsienio investuotojų yra Bordo, Langedokas-Rusijonas ir Provansas. Dėl ypatingo Bordo vyno ir regiono estetikos populiarumo Kinijoje, jos piliečiams jau priklauso beveik pusė visų užsieniečių valdomų Bordo vynuogynų.

Savo ruožtu Langedoko-Rusijono klimatas, labiau prieinama žemės kaina ir vyndarystės įvairovė suviliojo užsienio investuotojus iš daugiau nei dvidešimties šalių įsigyti virš 2000 ha vynuogynų, o rožinio vyno iš Provanso sėkmė iš dalies nulėmė ypatingą susidomėjimą būtent rožinio vyno Côtes de Provence AOC apeliacijos žemėmis. Iš kitos pusės, žymios Luaros slėnio apeliacijos, tai pat Šiaurės Rona ir Burgundija yra mažai pasiekiamos užsieniečiams, kadangi laisvos žemės čia nėra daug, o vynuogynų kainos yra aukštos.