Prieš maždaug dešimt metų bičiulis padavė taurę škotiško salyklinio viskio „Laphroaig 10 YO“ ir tarė: „Tau patiks.“ Tai buvo mano pirmoji pažintis su dūminiu (smoky) viskiu, tikriausiai nulėmusi mano karjeros kryptį ir tikslą anksčiau ar vėliau aplankyti Ailos (Islay) salą ir visas jos viskio daryklas.
Ailos sala yra vakarinėje Škotijos pakrantėje. Šiuo metu čia veikia 8 salyklinio viskio daryklos, tačiau dėl itin didelio šios salos viskio populiarumo netrukus saloje ims veikti ar planuojamos statyti dar bent dvi daryklos. Dėl specifinių viskio organoleptinių savybių ir gana didelės daryklų koncentracijos ši sala išskiriama kaip atskiras Škotijos viskio regionas. Visiškai pritariu teiginiui, kad tipiškam šios salos viskiui negali likti abejingas – arba įsimyli, arba nekenti. Tačiau tarp viskio mėgėjų esama ir kraštutinumų: kai kurie didžiuojasi, kad vartoja tik šios salos daryklų viskius, nors tai ir skamba, tarsi girtumeisi, kad susitikinėji tik su raudonplaukėmis.
Atvykus į salą balandžio viduryje, pasitinka ramybė ir salai būdingas oras: itin vėjuota, gana drėgna ir stebinančios oro permainos – trys ar net keturi metų laikai per dieną ar per keletą valandų. Keliaujant per šią gana nedidelę salą žavi kraštovaizdis, paplūdimiai ir uolėtos pakrantės, važiuojant siaurais salos keliais kelionės pabaigoje jau nestebina vaizdas, kai kelią užstoja avis ar jų banda. Šioje saloje vis dar įprasta, kad trūkinėja telefono ryšys ar jo visai nėra, jau nekalbant apie internetą. Viskas čia vyksta lėčiau ir labiau mėgaujantis esamu momentu nei didmiesčiuose. Nors čia gyvena kiek daugiau nei 3 tūkst. gyventojų, tačiau saloje per metus apsilanko daugiau nei 80 tūkstančių turistų, o daugelio iš jų tikslas – viskio daryklos.
Didžioji dalis šioje saloje pagaminamo viskio yra stipriausio aromato viskis visame pasaulyje. Stiprūs specifiniai viskio aromatai atsiranda miežių salyklą džiovinant saloje kasamomis durpėmis. Taip džiovinamuose miežiuose atsiranda specifinių fenolių, kurie matuojami milijonine dalimi (ppm), ir nuo jų priklauso specifinis dūminis, mediciniškas, jūriškas ir panašūs gėrimo aromatai, kuriais garsėja šios salos viskiai. Šiuo metu dalį salyklo pačios ruošia tik trys iš aštuonių viskio daryklų saloje („Bowmore“, „Kilchoman“, „Laphroaig“), visa likusi dalis paruošiama saloje esančiuose „Port Ellen“ salyklo namuose pagal kiekvienos daryklos poreikį.
Pietinėje salos dalyje viena šalia kitos įsikūrusios trys viskio daryklos – „Ardbeg“, „Lagavulin“, „Laphroaig“. Visos jos savitos, bet jas vienija ir iš kitų daryklų išsiskiria stipriausiais dūminiais aromatais pasižymintys viskiai, kuriems būdingi smilkstančių durpių, jodo ir sūraus vandenyno, grūstų juodųjų pipirų aromatai. Šiuose viskiuose fenoliai siekia nuo 40 iki 55 ppm, o kai kurių retesnių viskių – net iki 120 ppm. Sūrumo ir durpių aromatus sustiprina visuose gamybos etapuose naudojamas per durpes tekantis šaltinio vanduo.
Šiaurinėje salos dalyje įsikūrusios viskio daryklos daro švelnesnį, tačiau lengvai atpažįstamo Ailos salos stiliaus viskį. Čia ryškiausio dūminio aromato viskį daro „Caol Ila“ darykla, įsikūrusi šalia Port Askeigo uosto, iš kurio atsiveria Džuros salos kalnų vaizdai. Darykloje gimsta vidutinio stiprumo smilkstančių durpių, jodo, citrusinių vaisių žievelių ir eglių pumpurų aromatai.
Netoliese įsikūrusi „Bunnahabhain“ darykla, prisistato šūkiu „Švelnus Ailos skonis“. Čia tik 25 proc. viskio daromi stipraus dūminio aromato. Jie rinkoje pasirodo riboto tiražo arba nežymiai papildo pagrindinius daryklos viskius. Ši darykla naudoja vandenį, kuris neturėjo sąlyčio su durpėmis, todėl viskiai vaisiškesni, riešutiškesni, su vos juntamomis jūros žolių ir saldaus durpės dūmo natomis.
Šiaurės vakaruose įsikūrusios dar trys daryklos, tarp kurių seniausia išlikusi salos darykla „Bowmore“, įkurta dar 1779 metais. Jos viskiams būdingas švelnus, saldus durpių, džiovintų vaisių, karamelės ir sūraus vandenyno aromatas.
Kitoje įlankos pakrantėje įsikūrusi „Bruichladdich“ viskio darykla turi senas šaknis, tačiau šiuolaikinė jos istorija prasidėjo nuo 2001 metų, kai atnaujinta darykla ėmė labai daug eksperimentuoti, ir šiuo metu, kiek man žinoma, vienintelė garsiai kalba apie terroir svarbą viskiui (šūkis „Terroir svarbus“). Šioje darykloje daromi trijų stilių ir pavadinimų viskiai: „Bruichladdich“, kurio gamyboje dažniausiai nenaudojamos durpės – saldus, salykliškas ir vaisiškas; „Port Charlotte“ – stipriai dūminis (50–55 ppm), kvepiantis durpėmis, rūkyta mėsa, vandenynu ir salyklu; „Octomore“ – labiausiai dūminis viskis rinkoje, varijuojantis nuo 168 iki 258 ppm. Tai jaunas (5 metus statinėse brandintas), neįtikėtinai elegantiškas viskis, stipraus durpių, rūkyto sūrio, vytintos mėsos, salyklo ir ypač citrusų aromato
Vienintelė nuo pakrantės nutolusi, naujausia ir mažiausia salos darykla „Kilchoman“ veikia nuo 2005 metų. Ji atgaivina senųjų fermų daryklų tradiciją, kai dalis miežių užsiauginama, siekiant kiek įmanoma patenkinti daryklos poreikį vietine žaliava. Be to, ši darykla vienintelė saloje išpilsto produkciją į butelius ten, kur ir gamina. Itin maži distiliavimo indai specialiai sukurti jaunatviškam, vaisiškam viskiui, kurį papildo 20–50 ppm stiprumo dūminiai aromatai.
Šiai salai, kaip ir jos viskiui, negali likti abejingas.