'Pinot Noir' vyno festivalis

ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vyninių vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, spalio 21 d. surengė renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį - ‘Pinot Noir‘ festivalį Vilniuje. Tradiciškai vakaro metu buvo ragaujama daugiau nei dešimt skirtingų iš ‘Pinot Noir‘ veislės pagamintų europietiškų vynų. Pažvelgus iš pirmo žvilgio atrodo, kad vienam žemyne tos pačios veislės vynai negali skirtis, tačiau Europa yra labai įvairi ir tai atsiskleidžia ragaujant jos vyną. Susipažinkime su šia vynuoge bei ją auginančiomis Europos šalimis.

Brangiausia vynuogių veislė ‘Pinot Noir‘ dešimta pasaulyje pagal populiarumą auginama vynuogių veislė, taip pat ir viena brangiausiai superkamų vynuogių. Ši veislė yra kilusi iš Prancūzijos ir kaip teigia šaltiniai atsirado pirmame mūsų amžiaus dešimtmetyje. Vynuogė buvo auginama Burgundijos ir kituose vienuolynams priklausančiuose vynuogynuose. Prancūzija ir dabar užima pirmąją vietą pagal ‘Pinot Noir‘ vynuogynų plotus. Toliau rikiuojasi - JAV, Vokietija, Naujoji Zelandija, Italija, Australija, Čilė, Argentina ir PAR.

‘Pinot Noir‘ išskirtinė savybė - itin blyški spalva, nedidelis taninų kiekis. Tipiniai aromatai - žemės kvapai, vyšnia, avietės, spanguolės, grybai, tabakas, saldymedis, gvazdikėliai, šlapi lapai. Siekiant suteikti vynui tvirtumo neretai jis brandinamas ąžuolo statinėse. Šių vynų privalumas - ganėtinai lengvas derinimas prie maisto. Jie puikiai dera prie žuvies, pavyzdžiui lašišos, bet taip pat dėl savo kompleksiškumo tinka ir prie rimtesnių mėsos ar paukštienos patiekalų (pvz. antienos). Derinant prie sūrių taisyklė paprasta - rinktis sūrį, kuris yra taip pat lengvai derinamas prie įvairių vynų. Vienas iš tokių sūrių yra comte.

‘Pinot Noir‘ įvairovė Europoje ‘Pinot Noir‘ garsėja kaip itin lepi ir sunkiai prisitaikanti veislė. Jos odelė labai minkšta, lengvai pasižeidžia, todėl ši vynuogė itin mėgsta saulėtus slėnius, kur oro sąlygos yra gana švelnios. Geriausiai auga vėsaus klimato zonose, kur yra ilgi pavasariai ir žiemos. ‘Pinot Noir‘ vynuose bene geriausiai atsiskleidžia tam tikro regiono charakteris todėl ir vynai gali būti tokie skirtingi. Neretai skoninės savybės kinta ir priklausomai nuo metų. Burgundijos regionas Prancūzijoje yra ‘Pinot Noir‘ gimtinė ir čia ši vynuogė yra viena iš populiariausių tarp vyndarių. Norint paragauti klasikinius vynus iš šios veislės patartina rinktis būtent burgundišką vyną. Bendrai prancūziškas ‘Pinot Noir‘ yra šiurkštokas, pasižymi žemės aromatais (šlapi lapai, grybai ir pan.), subtiliu gėliškumu bei vaisiškumu, dideliu rūgšties kiekiu. Jame palyginti su kitais raudonaisiais vynais yra mažiau alkoholio. Geriausieji burgundiški ‘Pinot Noir‘ vynai yra žoliški, turi rūgščios vyšnios, žemės bei žalių šakelių skonį. Vokietijoje ‘Pinot Noir‘ geriau žinoma ‘Spatburgunder‘ vardu. Geriausias ‘Pinot ‘čia atkeliauja iš šiltų regionų besiribojančių su Prancūzijos siena, kur sunoksta vynuogės kvepiančios slyvomis, žeme bei vaisiais. Kaimyninėje Austrijoje ši veislė dažna vadinama ‘Blauburgunder‘. Ji auginama Burgenlando ir Žemutinės Austrijos regionuose, kur gaminami vynai primena burgundiškus ir dažnai yra brandinami prancūziško ąžuolo statinėse. Italijoje taip pat galima sutikit ‘Pinot Nero‘ sinonimą. Daugiausiai šios veislės auginama šiaurinėje Italijos dalyje, kur klimatas yra daug vėsesnis už likusią šalies dalį. Vynai kiek primena prancūziškus, bet yra nokesni- tamsesnės spalvos, svaresni, turintys daugiau alkoholio. Taip pat juose gausu žemės aromatų, tabako, baltojo pipiro ir gvazdikėlių.