Vienuolynų vynas viduramžiais ir šiandien

Viduramžiais

Viduramžiais beveik visi patys išsilaikantys vienuolynai gamino vyną, alų ar įvairių žolelių trauktines pajamoms gauti, mišioms ar sau – gerai sveikatai palaikyti. Taip, sveikatai. Šv. Benediktas XV Regulos skyriuje nurodo net kiekį – 270ml kiekvienam broliui per dieną: „Esant būtinybei, geriau išgerti šiek tiek vyno, nei didelį (gobšų) kaušą vandens.“

Kone visoje dabartinėje Europoje (ir už jos ribų) įvairios kongregacijos nuosekliai ir kruopščiai šalia maldų ir kitų dvasinių reikalų užsiėmė vyndaryste: benediktinai Burgundijoje, Bordo, Šampanėje (Prancūzija), palei Reino upę (Vokietija), jų baltieji broliai cisterai Mozelio upės slėniuose, Šabli, Luaroje, Provanse, Ronoje, Langedoke (Prancūzija). Vyndarystėje šiems vienuoliams priskiriami žemės drenavimo, vynmedžių klonavimo ir terroir  svarbos išryškinimo nuopelnai.

Kartūzai žymiausią indėlį paliko Priorate ir Galisijoje (Ispanija),  augustinai – Austrijoje ir Šiaurės Italijoje; kamalduliai, karmelitai – Centrinėje Italijoje; ortodoksai – Vengrijoje, Bulgarijoje, Gruzijoje. Įvairiausiuose regionuose, tinkančiuose auginti vynuoges, kūrėsi įvairios seserų ir brolių kongregacijos, vienuoliai steigė mokyklas, kaupė, perrašinėjo ir saugojo raštus, gydė, dirbo ūkio darbus ir gamino vyną.

Šiandien

Turbūt galima rasti ne vieną atvejį, kai šiuolaikiškai naudojamasi buvusio vienuolyno, kuriame įsikūrusi privati vyninė, vardu. Kartais vynas saugomas išlikusiame vyno rūsyje, dažniau – vynmedžiai auginami kadaise vienuolynui priklausiusiose žemėse, o pastatuose įrengta vyninė, restoranas ar viešbutis. Vienuolyno vardas bei istorija itin branginama, nes ji padidina vyno komercinę vertę.

Tačiau yra ir veikiančių įvairioms kongregacijoms priklausančių vienuolynų, kuriuose patys broliai ar seserys užsiima ir vyndaryste. Vienu atveju patys vienuoliai (-ės) gamina 2–5 rūšis nepretenzingo, paprasto vyno, kurį suvartoja patys, vietiniai apylinkių gyventojai bei besilankantys turistai. Reikia pripažinti, kad dažniausiai tas nesudėtingas vynas kainuoja ne taip ir mažai. Kitu, dažnesniu atveju vienuoliai dalyvauja visame vyno gamybos procese, tačiau jam vadovauja vienuolyno pasamdytas profesionalus enologas.

Teko lankytis, ragauti vyną ir bendrauti su broliais ir seserimis įvairiuose Europos vienuolynuose. Su kai kuriais vienuolynais jau bendradarbiaujame, su kai kuriais dar tik pradedame.

Vokietijoje maloniai nustebino Šv. Hildegardos abatija – benediktinių vienuolynas, įsikūręs Reino upės slėnyje esančiame Rudesheimo miestelyje. Linksmos seserys pačios rūpinasi vyndaryste, mielai priima aplinkinių miestelių gyventojų pagalbą (pvz., norint padėti skinti vynuoges, reikia pasistengti ten patekti). Vienuolyno krautuvėlėje vynu prekiauja sesuo, dalyvaujanti vyno gamybos procese, tad puikiai apie jį išmano ir profesionaliai diskutuoja. Auginamos dvi vynuogių veislės: ‘Riesling‘  ir ‘Spatburgunder‘. Vynas turi Qualitätswein bestimmter Anbaugebiete (QbA) kategoriją ir yra pelnęs medalių. Dvi seserys su užsidegimu studijuoja ir siekia vyndarystės magistro diplomo.

Kita įdomi pažintis – Prancūzijoje, Pietų Ronoje, įsikūręs Šv. Magdalenos iš Barroux vienuolynas.

Cisterų vienuoliai Côtes du Ventoux apeliacijoje iki pastarųjų metų darė labai paprastą ir primityvų vyną iš ‘Grenache‘, ‘Syrah‘ ir ‘Mourvedre‘ vynuogių. Įvertinus tai, kad vynuogės auginamos tiesiog Chateneuf-du-Pape‘s apeliacijos pašonėje, atrodytų, kad daryti šiaip sau vyną tokioje vietoje – na, žodis „nuodėmė“ turbūt netinka, bet mažų mažiausiai – gaila. Tad džiugu, kad vienuolyne atsirado jaunas ir entuziastingas brolis, ėmęsis vadovauti vyninei ir mums su dideliu užsidegimu pasakojęs apie jau įvykdytas permainas ir būsimus planus. Savamokslis jaunuolis kliaujasi ne tik maldomis ir darbu, bet ir nuolatinėmis geriausių Chateneuf-du-Pape‘s vyndarių konsultacijomis ir patarimais. Ir rezultatai jau džiugina – praėjusių metų  raudonasis „Ventoux Saint-Roman“ jau kur kas sodresnis ir koncentruotesnis, lyginant su ankstesniais vynmečiais. Nuo kitų metų vynas jau galės būti ženklinamas ženkleliu BIO.

Unikali žmogiška patirtis laukė Ispanijoje, Taragonoje, Olivos benediktinų vienuolyne (Abadia de la Oliva). Čia daugiau nei 900 metų vienuoliai užsiima vyndaryste. Seniau buvo auginamos dvi vietinės vynuogės ‘Garnacha‘ ir ‘Muscat‘, šiandien (vyninei vadovauja profesionalus vyndarys Iñaki Armendarizas) jų būrį papildė ‘Tempranillo‘, ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Chardonnay‘. Tačiau vienuoliai mišioms renkasi senuoju būdu pagamintą pastiprintą vyną iš ‘Garnacha‘ vynuogių  – prinokusiomis vyšniomis kvepiantį „Oración“. Beje, šis vynas jau daug metų tiekiamas šv. Kalėdų metu Vatikane. Degustaciją ir pažintį su šiuo vynuolynu ypač sušildė pažintis su ekonomu broliu Gregorijumi.

Kadangi svetingumo kompleksas „Monte Pacis“ įsikūręs Pažaislio vienuolyne, į kurį fundatorius

K. Ž. Pacas pakvietė gyventi kamaldulių vienuolius iš Toskanos, pirmasis vienuolynas, su kuriuo užmezgėme partnerystę, buvo kamaldulių vienuolių eremitų (Monaci Eremiti Camaldolesi). Jis įsikūręs Italijoje, Toskanoje, ir pernai paminėjo 1000 metų jubiliejų. Čia gaminamas paprastas, aromatingas baltasis vynas „Trebbiano“, nesudėtingas, vaisiškas raudonasis „Sangiovese“ bei svarus ir klampus „Passito“ iš ‘Trebbiano‘ ir ‘Canaiolo‘ vynuogių.

Vienu reikšmingiausių laimėjimų galima vadinti jau pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su Šiaurės Italijoje, Alto Adidžės regione, 1142 m. įsikūrusiu Novačelos augustinų vienuolynu (Abbazia di Novacella). Pietinėje Alpių pusėje auginamos ‘Riesling‘, ‘Sylvaner‘, ‘Kerner‘, ‘Gewürztraminer‘, ‘Veltliner‘, ‘Lagrein‘ vynuogės. Profesionalus vyndarys Celestino Lucinas, 2009 m. įtakingo Italijos vyno leidinio „Gambero Rosso“ paskelbtas geriausiu Italijos vyndariu, o baltąjį vyną „Praepositus Riesling“ jau ketvirti metai aukščiausiu įvertinimu – 5 vynuogėmis – pagerbia kitas įtakingas leidinys „Bibenda“. „Aš neturiu ypatingo recepto, sako malonus ir kuklus C. Lucinas. Čia mes tiesiog tvarkingai laikomės vyno darymo taisyklių.“ Šiltai nusišypso ir prideda: „ Ir, žinoma, pasikliaujame Dievu.“

Galybių VIEŠPATS surengs šiame kalne visoms tautoms

puotą su skaniausiais valgiais,

puotą su rinktiniais vynais, –

pokylį su gardumynais

ir grynais, geriausiais vynais.

Izaijo knyga iZ 25,6