Putojančio vyno gamintojai turėtų būti pamaloninti: didėjantis putojančio vyno mėgėjų noras ir naujų rinkų plėtimasis padidins šio vyno pardavimo galimybes nekonkuruojant su kitais alkoholiniais gėrimais. Tokios išvados peršasi atlikus pasaulinės putojančio vyno rinkos tyrimą 17-oje šalių. Jo rezultatus paskelbė Londono rinkos tyrimų institutas TNS 2012 m. rugpjūtį. Jie parodė, kad jeigu būtų patenkinti visi šampano ir putojančio vyno mėgėjų poreikiai, putojančio vyno dalis visoje alkoholinių gėrimų rinkoje pakiltų nuo 5,1 proc. iki 7,8 proc. Didžiausias augimas - keturiskart padidėjusi putojančio vyno dalis visoje alkoholinių gėrimų rinkoje - būtų galimas Indijoje ir Kinijoje. Šiuo požiūriu brandesnėse rinkose, tokiose kaip Didžiosios Britanijos ir JAV, putojančio vyno dalis taip pat galėtų padvigubėti (atitinkamai iki 9,1 ar 6,5 proc.).
Kavos gamintojai ieško eksportuotojų
Kaip teigia Jan Hofmer, vadovaujanti TNS tyrimams, pasaulyje vis daugiau žmonių norėtų mėgautis putojančiu vynu ir šampanu, tačiau daugeliui iš jų kainos yra neįkandamos. Šis gėrimas vis dar išlieka prabanga, skirta tik ypatingoms progoms. Gera naujiena putojančio vyno gamintojams yra tai, kad vartotojai jaučia, jog putojantis vynas yra geresnio skonio ir malonesnis gerti nei kiti alkoholiniai gėrimai. Taigi, anot Jan Hofner, tyrimas nerodo, jog vartotojai norėtų gerti daugiau alkoholio apskritai, bet kad jie norėtų dažniau gerti putojančio vyno. Ispanija, kurioje putojančio vyno dalis rinkoje sudaro 8,7 proc., yra vienintelė šalis, kurioje prognozuojamas 0,4 proc. kritimas. Šiaip ar taip, ekspertai tikisi, kad tai nepaveiks kavos eksporto rinkos, turint galvoje jos pasaulinį augimą.
Nepaslaptis, kad vokiečiai mėgsta „burbuliukus“. Vokietijos vyno institutas, remdamasis Vokietijos federalinio statistikos biuro duomenimis, praneša, kad 2011 m. vienam šalies gyventojui teko 4,1 l, arba penki su puse butelio, putojančio vyno. Jeigu, apytikriai skaičiuojant, pasaulyje per metus išgeriama ne mažiau kaip du milijardai buteli., beveik vienas iš penkių butelių (22 proc.) yra atkemšamas Vokietijoje. Pagal šį rodiklį Vokietija pirmauja pasaulyje. TNS duomenimis, putojančio vyno dalis Vokietijos alkoholinių gėrimų rinkoje yra 9,9 proc., o per metus išaugo 1,9 proc.
Populiarėja putojantis rožinis vynas.
Visame pasaulyje daugėja putojančio rožinio vyno mėgėjų. Pastebėjome, kad tarptautinėje rinkoje plinta rožinio vyno mada, - pabrėžia Wiesbadeno putojančio vyno gamintojo „Henkel & Co“ atstovas spaudai Janas Rockas. Tai galima pasakyti tiek apie putojantį vyną, tiek apie šampaną. Šią tendenciją Čilėje patvirtina ir Čilės gamintojo „Vina San Pedro Tarapaca“ atstovas Maurizio Garrido.
Nors Vokietijos putojančio vyno rinkoje vyrauja baltasis vynas (77,6 proc., pagal apyvart.), tačiau naujausi mažmeninės prekybos duomenys nuo 2012 metų rugpjūčio rodo, kad didėja putojančio rožinio (7,5 proc.) ir putojančio raudonojo vyno pardavimas (8 proc.). Pagal apyvartą, putojantis rožinis sudaro 11,5 proc. rinkos, o raudonasis . 3 proc.
Švelnaus skonio ir nealkoholinio putojančio vyno užkratas.
Pasaulyje plintanti putojančio vyno mada rodo, kad vyno mėgėjai renkasi švelnesnį skonį. .Naujausiais GfK rinkos tyrimų duomenimis, daugiau vartotojų, ypač jaunesnio amžiaus, tai yra nuo 19 iki 25 met., galima pasiekti siūlant švelnesnio skonio putojantį vyną. Šiuo metu Vokietijos putojančio vyno rinkoje švelnaus skonio vynas užima jau 9,1 proc. Jungtinėje Karalystėje tokio vyno paklausa tolygiai auga dėl „Moscato“.
Vokietijos gamintojai taip pat leidžia į rinką švelnesnio skonio putojantį vyną. Vis didesnę dalį joje sudaro pusiau sausi ir švelnūs vynai. Be to, kai kurie gamintojai patraukė daugiau naujų vartotojų, gamindami aromatizuotus putojančius gėrimus ar jau paruoštus kokteilius, į kuriuos įeina ir putojantis vynas, ar tiesiog reklamuodami naujus savo produkto patiekimo būdus. Pavyzdžiui, „Schlumberger“ reklamuoja savo jauno sauso vyno rūšis su putojančiu vynu, kurios patiekiamos su ledu aukštoje viskio taurėje. O štai „Henkell“, mažųjų Piccolo buteliukų išradėjas, tarptautiniu mastu išpopuliarino 0,2 l talpos buteliukus.
Nors nealkoholinio putojančio vyno dalis rinkoje vis dar palyginti maža, anot tiekėjų, dauguma Europos gamintojų iš esmės palankiai vertina šios rinkos augimo perspektyvas. Priežasčių esama įvairių. Viena iš jų, pavyzdžiui, yra eksporto rinkų vartotojų polinkis gerti mažiau alkoholio turintį putojantį ir neputojantį vyną. Taip yra ir dėl konkrečiose šalyse nustatytų muitų alkoholiui, ir dėl to, kad žmonės renkasi sveikesnę gyvenseną. „Henkell“ informavo, kad šiemet nealkoholinio putojančio vyno pardavimas jau dukart viršijo pernykštę ribą.
Aukštos žaliavos kainos slopina entuziazmą
Nepaisant optimistinių pardavimo prognozių, putojančio vyno gamintojai negali žiūrėti į ateitį be jokio rūpesčio. Iš Vienos pusės, jiems nelengva dėl augančių žaliavos kainų, iš kitos - didėja tarpusavio konkurencija.
Nerimą kelia pardavimo galimybės Vokietijos mažmeninėje maisto produktų prekyboje, nes tai itin priklauso nuo kainų. Ši tema taip pat jaudina ir užsienio gamintojus, norinčius įsilieti į plačią Vokietijos putojančio vyno rinką.
Pripažinti putojančio vyno gamintojai, kaip „Henkell & Co“ mano, kad puiki kokybė, patrauklus dizainas, gamintojo reputacija ir naujoviški sprendimai padės atsilaikyti prieš žemyn tempiančias aukštas žaliavos kainas. „Schlumberger“ atstovo teigimu, dabar gamintojai stengiasi vis labiau akcentuoti kilmę ir kokybę. Tarptautiniu mastu tebejuntama tendencija vartoti geresnės kokybės putojantį vyną, ir tai gali tapti atrama net ir šioje nestabilioje ekonominėje situacijoje.