Carne, Vino, Olio, arba Kaip sugauti juodajį gaidį?

Pakalbėkime apie mažai girdėtas ir pamirštas Pjemonto vynuogių veisles: 'Erbaluce’, ‘Nascetta’, ‘Timorasso’, ‘Freisa’, ‘Grignolino’, ‘Pelaverga’.

Kalbant apie ‘Nebbiolo’, garsiausiai skamba vynų karaliaus ir karalienės – „Barolo“ ir „Barbaresco“ – vardai. Tačiau XIX a. ir XX a. sandūroje buvo kitaip. Šiaurės Pjemonte ‘Nebbiolo’ vynuogynai sudarė daugiau nei 40 000 ha, o vynai puikavosi populiarumu. Straipsnyje lankomės šiose mažiau žinomose vietovėse, kur iki šiol daromas išskirtinio stiliaus "Nebbiolo": Lessona, Bramaterra, Gattinara, Boca, Gheme.

Vėlyva popietė, o saulė jau svyra link horizonto. Akivaizdu, kad ruduo seniai perkopė į antrą pusę ir dienos Langėje gerokai trumpesnės. Prieš akis – rytinė Ovelo kalvos pusė. Tai šiauriausias „Barbaresco“ denominacijos vynuogynas. Jo šlaitas – status. Kojos lėtai suka dviračio pedalus, o širdis, atvirkščiai, daužosi vis greičiau. Dramatiška, bet tikslas aiškus – nuo Ovelo kalvos atsivers ne mažiau įspūdingas peizažas – ryškus Barbaresko kaimelio kontūras vakarėjančio dangaus ir Tanaro upės slėnio fone.

Vakarėja, ir auksinė saulė apšviečia idiliškus viduramžiškų pilių ir bažnytėlių bokštus, it karūnos puošiančius Pjemonto kalvų viršūnes. Pro praviras duris į menę skverbiasi santūrūs spinduliai. Čia susirinkusieji jau ilgokai šurmuliuoja – kaista vakarienės atmosfera. Sugirgžda sunkios durys, ir susirinkusieji kiek nuščiūva. Tarpduryje pasirodo ji – la signora in rosso (it. raudonai apsitaisiusi dama). Nuvilnija susižavėjimo šnaresys. Ji stabteli įvertinti, ar susirinkusiųjų dėmesio jai pakanka. Tada, perbraukusi plaukus ranka, žvaliai skiriasi sau kelią tarp susirinkusiųjų, paskui save skleisdama pernokusių vyšnių, gervuogių, džiovintų slyvų bei vanilės aromatą. Sodraus rubino spalvos suknelė pabrėžia jos kūno siluetą ir energiją. Daugelis šnabždasi, esą ji per daug savimi pasitikinti, jai trūkstą elegancijos, tačiau nenuginčijamas faktas – žavinga raudonoji dama apsuks galvą kiekvienam.