Nors rinkdamasis vyną restorane visada jaučiuosi užtikrintai, vasario mėnesio kelionė po Centrinės Portugalijos pakrantės restoranus pradžioje atrodė kaip vyno loterija.

Pelėsiais ir voratinkliais apaugusios rūsio lubos, pajuodusios medinės dėžės su gotiškomis raidėmis, virpanti žvakių šviesa... Raižyto krištolo taurėse – didingas šimtmečių senumo vynas, glostantis akis spinduliuojančia lyg rubinas spalva... Dangiško skonio nektaras, kurio kiekvienas lašas sielą pakylėja iki debesų... O gal – žemyn bloškiantis muskuso, dervos, mėšlo, pūvančios mėsos tvaikas ir skonis, primenantis rūdis?

Portugalijoje kertami seni vynmedžiai „Quinta do Fato“ vyninė prieš ketverius metus iškirto šešiasdešimties metų senumo vynmedžius. Savininkai neturėjo kitos išeities, nes senajame vynuogyne be jokios tvarkos augo trisdešimt vynuogių veislių – baltosios ir raudonosios kartu.