Naujoji Zelandija – tai labiausiai nuo Lietuvos nutolusi vyną gaminanti šalis, turinti mažiau nei 200 metų vyno gamybos patirties ir šiuo metu galinti išdidžiai lygiuotis su vyndarystės ištakomis laikomų Europos šalių vynais. Mums, lietuviams, turbūt labiausiai žinomi ir Lietuvos rinkoje randami Naujosios Zelandijos vynai yra „Sauvignon Blanc“ iš Marlboro (Marlborough) ir „Pinot Noir“ iš Centrinio Otago (Central Otago) regionų. Tačiau už šių pavadinimų slypi dar didesni ir įdomesni lobynai.

Suprasti Burgundiją ir prisiminti visus jos vynuogynus nėra lengva. Šiandien galiu prisipažinti, kad gailiuosi jų neišmokusi prieš 20 metų, nes atrodo, kad nebeišmoksiu niekada. Nors šiame regione karaliauja tik kelios vynuogių veislės (daugiausia ‘Pinot Noir‘, ‘Chardonnay‘ ir ‘Aligote‘), tačiau dirvožemių gausa, vynuogynų ekspozicijos, pasiskirstymas ir klasifikacija viską sudėlioja į tokį sudėtingą žemėlapį, kad burgundiško vyno mėgėjui nėra lengva suprasti ir tuo labiau išsirinkti vyną. Vienas sudėtingesnių – Kortono masyvas.

Klasikinį vyno pasaulį iš visų pusių skrebena keistuoliai. Keistuoliai gerąja prasme, išdrįstantys vyną daryti kitaip, negu buvo įprasta iki to. Brendonas Keysas Pietų Australijoje vyną daro pagal savo receptą: labai ilgam „Pinot Noir“ palieka statinėse su žievelėmis ir sėklytėmis. Beeksperimentuodamas buvo pasiekęs net 300 dienų.

Šampanėje netyla kalbos apie vyną, atspindintį vynuogių kilmės vietą. Daugėja vieno kaimelio ir atskiro vynuogyno šampanų. „AR Lenoble“ augina vynuoges trijuose kaimeliuose: ‘Chardonnay‘ – Šiuji (Chouilly), šiauriausiame Cote de Blancs Grand Cru kaimelyje, ‘Pinot Noir‘ – Bisėjuje (Bisseuil), ‘Meunier‘ – Dameri (Damery).

Mūsų laikais Ratafia de Champagne gaminama iš klasikinių Šampanės vynuogių - Chardonnay, Pinot Noir ir Pinot Meunier, nors šio gėrimo istorija skaičiuoja jau 800 metų.