Dabar jau sunku įsivaizduoti Ispanijos vyno paletę be Kastilijos (nepainioti su Kastilija La Manča) vynų. Net Andalūzijos baruose lengviau gauti taurę „Rueda Verdejo“, „Ribera del Duero“ ar Toro „Crianza“ nei vietinio chereso. Per pastaruosius dešimtmečius Kastilijos baltasis ir raudonasis užkariavo ne tik ispanų vyno mėgėjų gomurius, bet iškeliavo ir už šalies ribų. Gaivaus, gėliško „Verdejo“ ir ąžuolo statinėje brandinto „Tempranillo“ pora gali sužavėti daugelį.

Šiuo metu „Verdejo“ iš Ruedos greta Galisijos „Albariño“ yra turbūt populiariausias ispaniškas baltasis vynas. Gaivus, išraiškingo, lengvai įsimenančio gėlių, slyvaičių ir žolių aromato, dažniausiai nebrangus, puikiai tinkantis gurkšnoti ir bare, ir namuose.

Nors prieš dvidešimt metų didžiausi pasaulyje vynuogynų plotai buvo užsodinti ‚Airen‘, ‚Grenache‘ ir ‚Rkatsiteli‘ veislėmis, XXI amžiuje juodųjų Bordo veislių populiarumas iškėlė ‚Cabernet Sauvignon‘ ir ‚Merlot‘ vynuoges į naujas aukštumas.

1976 metų gegužės 24 d. Paryžiuje įvyko degustacija, po kurios kaip ant sparnų pradėjo kilti Kalifornijos vyno reputacija: niekam nežinomi Kalifornijos vynai prancūzų vertinimo komisijai pasirodė geresni už prancūziškuosius. „Time“ žurnale paviešinus nugalėtojus, „Chateau Magdelena Chardonnay“ ir „Stag‘s Leap Cabernet Sauvignon“ gimtinėje įgavo tokį statusą, kad net ir praėjus keturiasdešimčiai metų po Judgement in Paris parduodami tik išrinktųjų ratui, yra puikiai vertinami spaudos, nors skonis ir gamybos būdas gerokai pasikeitė.

Nežiūrint to, kad devyniems iš dešimties vartotojų vyno skonis yra nesvarbus ir nesuprantamas dalykas, rožinio vyno įvairovės ignoruoti negalima. Joje telpa ne tik juslėmis (skonis, spalva, kvapas), bet ir širdimi (gamybos tradicijos) bei protu (vartojimo filosofijos) priimami dalykai. Rožinis vynas yra palyginti nesenas reiškinys, didžiausią plėtrą per visą savo egzistavimo istoriją išgyvenantis būtent dabar.

Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje lambrusko (lambrusco) reputacija nekokia: pusiau saldus lengvas raudonasis arba rožinis putojantis itališkas vynelis, tekainuojantis septynis–penkiolika litų. Lambrusko gamybos vieta – Modena – asocijuojasi greičiau su balzaminiu actu, kuris daromas iš išgarinto (verdant) vietinio vyno ir gastronominiame pasaulyje vertinamas ne mažiau už trumus, riebiąsias ančių kepenėles (pranc. foie gras) ar juodos kiaulės vytintą kumpį (isp. pata negra).

Bergamo mieste vyko trečiasis tarptautinis vyno konkursas „Emozioni dal Mondo. Merlot e Cabernet insieme“. Rudenėjančioje šiaurės Italijoje daugiatautė komisija, surinkta iš viso pasaulio – Peru, PAR, Argentinos, Prancūzijos, Kroatijos, Lietuvos ir kitų šalių.