Kas paskatino mokytis apie vyną pasakoja Lietuvos someljė mokyklos studentės

"Kodėl mokotės apie vyną", klausiame Lietuvos someljė mokyklos studentų. Nuo 2006 m. čia mokėsi per 2500 vyno mėgėjų ir profesionalų. Juos į kursus apie vyną ir kitus gėrimus atvedė skirtingi motyvai. Tačiau visų gastronominis gyvenimas po studijų pasidarė įdomesnis.

MONIKA BALČIAUSKAITĖ, Vilniaus miesto operos vadovė ir prodiuserė

Someljė studijų II semestro studentė

Kaip kursai pakeitė Jūsų santykį su vynu?

Someljė kursai labai pakeitė santykį su vynu ir vis dar keičia! Į mokyklą atvedė smalsumas ir vyro stumtelėjimas. Pradėjus gilinti žinias, akyse prašviesėjo: lentynose ar vyno meniu nebeieškau pažįstamos etiketės ar to bene vienintelio žinomo pavadinimo, o priešingai – kažko nematyto, neragauto ar naujai paragauto pamokose. Šeimos atradimas (tik nesijuokit!) – pet natai! Ir natūralieji vynai. Someljė kursuose ir vyno pasaulyje – kaip miške: kuo gilyn, tuo daugiau medžių. Bet prisimenu nutikimą vasarą: su vyru važiavome į mėgstamą restoraną Latvijoje, pietavome, maistą derinome su vynais, bet premium vyną pasikuklinome rinktis. Ragavome „Pinot Gris“, kurį mums pristatė kaip vyną iš senų vynuogynų – uodžiam, čepsim, stebimės ir diskutuojam, kad mums, tyčia ar ne, tikriausiai įpylė aukštesnės klasės vyno. Klausiu someljė, o jis paslaptingai teatsakė: gal... gal... Bandau po stalu telefone gūglinti etiketę – o varge, veik 100 eurų už butelį. Na, tai nebent kokiai didelei šventei ar jubiliejui... Bet džiūgavom, kad gavom progą paragauti ypatingo vyno. Kitą dieną neapleidžia mintis apie tą vyną. Vėl telefone ieškau ir žiūriu, kad ta kaina – už 6 butelius, ne vieną! Tai spėkit, kuo draugus vaišinsim ir „mulkinti“ bandysim… 

Ką patartumėte svarstantiems rinktis kursus ar būsimiems studentams?

Jeigu radote someljė kursus, tikriausiai tai nutiko ne veltui, tad išdrįskite! Net jeigu dvejojate ar šie mokslai jums, be naujų ar gilesnių žinių, ten sutiksite bendraklasių, bendraminčių ir vyno mėgėjų bendruomenę.

Ir labai patarčiau dalyvauti „Vyno klubo“ ir Someljė mokyklos organizuojamuose renginiuose: „Vyno dienose“, vyno ir desertų čempionate, meistriškumo pamokas, vakarienes – juose mokslo šaknys ne tokios karčios, o vaisiai jau nokstantys!

Saša Baidakova, restorano „Le Travi“ vadovė ir someljė

Baigė WSET II lygio vyno kursus

Kas iš studijų Jums buvo vertingiausia?

Vyno pasaulyje dirbu dvejus metus, restorane „Le Travi“ esu atsakinga už vyno parinkimą. Nepaprastai naudinga buvo pagrindinė kurso dalis – vyno degustavimo struktūrizavimas ir supratimas, ką reiškia skirtingi skoniai ir aromatai. Iš įvairių vyno degustacijų buvo likę keli dalykai, kurių tuo metu iki galo nesuprasdavau – sakydavau sau, kad išsiaiškinsiu juos kada nors vėliau, bet taip niekada ir neišsiaiškinau. Mokslai padėjo man pagilinti žinias, kurių įgijau dirbdama šioje srityje, ir viską susieti tarpusavyje.

Kokią įtaką studijos padarė Jūsų vyno pasirinkimui restorane arba tam, kaip vyną pristatote svečiams?

Žinios, įgytos kurso metu, neabejotinai pakeitė mano požiūrį į darbą. Ragaudama vyną, dabar mąstau ne tik apie tai, ar jis man patinka, bet ir apie tai, kas konkrečiai patinka ir kaip tai apibūdinti. Restorano svečiams galiu geriau padėti išsirinkti patinkantį vyną. Svečiai ne visada žino, kaip tiksliai apibūdinti, kas jiems patinka, bet dabar galiu jiems užduoti geresnius klausimus, kad išsiaiškinčiau.

SIMONA ČĖSNAITĖ, radijo ir TV laidų vedėja

Baigė trumpuosius vyno kursus

Kodėl nutarėte mokytis apie vyną?

Jau kurį laiką vis pasvajodavau daugiau sužinoti apie vyną. Entuziastingai dalyvaudavau degustacijose. Šią vasarą net kelionės į Italiją tikslas buvo ragauti ir pažinti lankyto regiono vyną, keliavome į vyno gamyklą. Praėjusiais metais, Naujųjų išvakarėse, užrašiau vieną iš tikslų 2024-iesiems – pagaliau baigti vyno pažinimo kursus Someljė mokykloje. Labai džiaugiuosi, kad pavyko šią svajonę išpildyti. Kaip juokavau pradėjusi kursus, tai bene vienintelis mokslas, kurio saldūs ne tik vaisiai, bet ir šaknys.

Kita vertus, po pirmosios paskaitos jaučiausi kiek suglumusi, nes suvokiau, kad nebus taip paprasta, kaip maniau – vyno pasaulis toks platus ir kompleksiškas, jame tiek plonybių ir niuansų... Bet mane visada žavėjo dalykai, kurie turi legendą – nuo šokolado iki kvepalų ar vyno mane visada labiau traukia tai, kas slypi už produkto, kurį perku: istorija, žmonės, technologija, koks nors akcentas, išskiriantis produktą iš kitų.

Todėl man labai smagu eiti pirkti vyno ir klausytis kompetentingo konsultanto, vardijančio aromatus, poskonius, natas, įdomius faktus apie vyninę. Ir aš taip norėčiau! Tad pasiryžau daug ir sunkiai dirbti, tai yra degustuoti daug vyno ir įsiklausyti į savo pojūčius.

Dar viena priežastis apsispręsti buvo tai, kad jau kurį laiką buvome „įsikandę“ vieną mėgstamą vyną (vynuogių veislę), ir vis pagalvodavau: kaip nuobodu, juk pasaulyje yra tiek daug gero vyno, reikia tik jį atrasti ir prisijaukinti!

Galbūt kursai padėjo įgyti kokį nors naują su vynu susijusį įprotį?

Labiausiai džiaugiuosi, kad nuo šiol nebijau eksperimentuoti, ragauti naujų vynų. Pamenu, vienos paskaitos metu degustavome vyną, kuris man labai nepatiko – galvojau, kad niekada tokio nepirkčiau ir negerčiau. Bet tada dėstytojas labai gražiai pakvietė į jį pasižiūrėti kitaip – pabandyti jį suprasti, pajusti: „Jeigu yra ką apie vyną pasakyti – jis jau geras.“ Man labai patiko šis požiūris. Juk vynas – kaip koks chameleonas: ragaujant vieną, atsiskleidžia vienokios savybės, o priderinus prie patiekalo – suskamba jau kitaip. O ką jau kalbėti apie tinkamą temperatūrą, taurę…

Taip pat pirmą kartą supratau, kokie someljė turi būti atidūs aplinkai, kvapams. Per paskaitas supratome, kad viena yra atpažinti kvapą – taip, esu tokį užuodusi! – bet daug sunkiau yra tą kvapą įvardinti. Pamenu dėstytojo žodžius: „Visi žinome, kaip kvepia obuolys, bet ar visi galėtume atpažinti obels žiedo aromatą?“ Tada lėkiau į parduotuvę pirkti pasiflorų nes susigriebiau, kad jų skonį atpažinti galiu, bet kvapo nesu įsidėmėjusi. 

Įdomu buvo suprasti, kaip veikia mūsų smegenys. Tarkime, jei dėstytojas sako, kad vyne užuodžia žaliąją papriką, tada tai galiu užuosti ir aš. O jei pamini kriaušę, tada ir pati atpažįstu kriaušę! Juokinga buvo, kai sužinojau, jog šabli yra šardonė, o primitivas bus vadinamas sausu, net kai jame yra likutinio cukraus. Iš naujo pamilau portą, atradau madeirą. Esu labai laiminga – daug sužinojau ir supratau, kad dar labai daug ką noriu sužinoti.

Labai buvo smagu, kad paskaitas vedė skirtingi dėstytojai. Kiekvienas savaip pristato temą, kiekvienas yra savita asmenybė, turinti pašaukimą atsiduoti vyno pasauliui.

Karolina Kinčinaitė, restorano „HeJi“ arbatos someljė

Someljė studijų I semestro studentė

Ar spaudimą mokytis pajutote labiau iš reiklių „HeJi“ svečių, ar iš vadovo – Lietuvos someljė čempiono Martyno Pravilonio? Galbūt studijose įgytas žinias jau pavyko pritaikyti darbe?

Restorane dirbu arbatos someljė. Pastebėjęs mano gabumus, atsidavimą bei smalsumą, dalyvauti mokymuose paskatino kolega, vadovas, dabartinis 2024 m. Europos, Afrikos ir Artimųjų Rytų someljė čempionato III vietos laimėtojas ir Lietuvos čempionas Martynas Pravilonis. Iki šiol nebuvau vyno mėgėja, tačiau po šio pusmečio galiu drasiai teigti, jog prie vakarienės restorane paprašyčiau balto vyno taurės, o nebe kokteilio ar alaus bokalo. Vedama noro tobulėti, nusprendžiau save išbandyti ir sudalyvauti Lietuvos someljė mokyklos mokymuose. Studijų metu sužinojau nuostabiausių dalykų ne tik apie vyną. Labiausiai džiugino tai, kad įgijau ir naujų žinių apie kavą, arbatą, kurios praverčia dabartinėje darbovietėje, gaminant restorano svečiams arbatą. Įgytomis žiniomis mielai pasidalinau ir su savo kolegomis – vedžiau mokymus apie arbatos gamybą, kilmę, rūšis, jos naudą. Didžiuojuosi savimi, nes nemaniau, kad pavyks susidoroti su nerimu savo pačios vedamų mokymų metu. Manau, kad drąsos ir pasitikėjimo suteikė ir Someljė mokykloje įgytos žinios. 

Man labai svarbus visapusiškas Martyno palaikymas. Vertinu ir džiaugiuos  turėdama šalia savęs tikrą savo srities profesionalą – tai dar labiau skatina įgyti naujų žinių bei patirties. Tikiu savimi ir su nekantrumu laukiu dienos, kai drąsiai ir su pasitikėjimu ne tik kolegoms, o ir garbingiems restorano svečiams išdrįsiu pristatyti baltąjį, raudonąjį ar putojantį vyną. Kai su pasimėgavimu pasakosiu jiems apie visame pasaulyje gaminamus išraiškingo skonio vynus.