Kada Lietuvoje gaminsime šampaną?

Šis klausimas vynuogininkui Ernestui Aušvicui anaiptol ne retorinis. Nes jis savo vynuogyne Josvainiuose Kėdainių r.) augina visas tris Šampanės vynuogių veisles: ‘Chardonnay‘, ‘Pinot Noir‘, ‘Meunier‘ ir dar keletą kitų vitis vinifera veislių. Arūnas Starkus kalbina vyndarį apie su tuo susijusius iššūkius ir ragaujame 2023 m. vyną. 

Ernestas Aušvicas 

2023-ieji pagaliau vėl buvo geri metai Lietuvoje augančioms vynuogėms. „Pirmą kartą kai kuriose vynuogėse rūgšties kiekis nukrito žemiau man priimtino lygio. To dar nėra buvę,“ – stebisi Ernestas Aušvicas. 2023 m. spalis buvo šiltas ir sausas. Taigi visi, kieno derlius nenukentėjo nuo vasaros pradžioje pradėjusios plisti miltligės ar nepateko į krušą, galėjo nokinti uogas kiek tinkami. Šilta ir ilga vasara  būtina vitis vinifera rūšies vynuogėms sunokti. Ypač ilgas ‘Chardonnay‘ vegetacinis ciklas. Su kolegomis redakcijoje ragaujame 2023 m. Ernesto Aušvico „Chardonnay“, padaryto iš keleto atmainų: 95 ir 95 (sodinti 2019 m.), 548 – anksčiau sunokstanti atmaina,  FR155 – vokiška, aromatingesnė atmaina, Gaizenheimo – GM1, labiau tinkama putojančio vyno gamybai. 

Rožinė ‘Chardonnay‘ atmaina labai reta, rausva odele (vynmedžiai sodinti 2020–2021 m.). Ragaujame jos vyną, maišytą su 20 proc. „Souvignier Gris“, kuri Lenkijoje jau gana populiari. Tai 1983 m. Fraiburge (Vokietija) išvesta veislė, kurios vynas pasižymi žoliškų, prieskoninių žolelių ir prinokusių geltonų vaisių – kriaušių, svarainių – lazdynų riešutų, dūmo aromatų deriniu. 

Balandžio vidury lankydami Ernestą Aušvicą, aptinkame jį plečiant vynuogyną – giliu plūgu jis iš 60 cm gylio pakėlė giluminius dirvos sluoksnius, ir šis derlingas Vidurio Lietuvos žemumos dirvožemis pasidengė žvirgždo akmenimis kaip Bordo.  Todėl nenuostabu, kad Ernestas pasodinęs ir ‘Sauvignon Blanc‘  – dar vieną vėsų klimatą mėgstančią veislę. 

‘Pinot Noir‘ mūsų žurnale linksniuojama nuolat. Tai sparčiausiai populiarėjanti raudonųjų vynuogių veislė, kuri auginama vis plačiau ir kurios burgundiška išraiška nebėra privaloma, nes klasikiniais regionais tapo ir Naujoji Zelandija, Vokietija, Oregonas, Kalifornija, Austrija, Šiaurės Italija ir PAR pietinė pakrantė. Šie vynmedžiai mėgsta vėsų klimatą, tačiau labai jautrūs grybelinėms ligoms. Iš uogų daromas puikus baltasis vynas putojančio gamybai. Ernesto Aušvico vynuogyne ‘Pinot Noir‘ vynmedžia 2020 m. susodinti kas 70 cm: artima kaimynystė kuria konkurenciją, vynmedžiai ne taip sparčiai auga, neformuoja didelės lajos, auga generatyviai – nokindami kokybiškas uogas, o ne eikvodami energiją ūgliams ir lapams. Vynmedžius lengviau prilenkti žiemai ir apkasti arba prismeigus tikėtis, kad juos apsaugos sniego sluoksnis. Ernestas sako, kad 1 cm sniego sumažina šaltį vienu laipsniu. Vasarą žemai suformuotas krūmas nemeta daug šešėlio ir geba pasinaudoti prie žemės besilaikančia šiluma, taip greičiau sunokindamas uogas. 

2012-aisiais E. Aušvicas pasodino 30 pirmųjų vynmedžių ‘Rondo‘ ir ‘Bolero‘. Šiandien pusės ha vynuogyne – per 54 veislių vynmedžiai, iš kurių derliaus padarytas vynas nuolat laimi medalius lietuviško vyno čempionatuose ir Baltijos vyno taurėje. Tačiau šiuo metu šaltojo klimato vynuogininkystę Minesotos universitete studijuojantis Ernestas žvelgia toli į priekį:jis nori gaminti vyną, kurį Europos vartotojas pažįsta – iš klasikinių vitis vinifera veislių. Pirmieji žingsniai nuteikia optimistiškai ne tik jį, bet ir visą Lietuvos vynininkų bendruomenę, kuri Ernestą antrai kadencijai išsirinko Lietuvos nacionalinės vyndarių asociacijos prezidentu.