Kiek vertinimas gali būti objektyvus
Tikriausiai tiek, kiek bendras yra skonio supratimas. Mums, ne vyno krašto žmonėms, iš dalies yra lengviau vertinti: mes savo skonį ugdome nepriklausomai nuo viename ar kitame krašte susiklosčiusios vyno kultūros, nes vyno, kaip sudėtinės valgio dalies, suvokimas Lietuvoje tik dabar prigyja. Pabandykite paprastam baskui, kurio visas gyvenimas praėjo su ąžuoline riocha crianza, pasiūlyti vaisiško Čilės vyno. Paragaus, iš mandagumo padėkos, bet toliau vėl gers jam įprastą vyną.
Vertinant vyną, subjektyvumo buvo ir bus, kadangi kiekvienas jaučiame skirtingai. Galima sakyti, kad nėra blogų vyno aprašymų ar neteisingų jo vertinimų. Yra individualus požiūris ir subjektyvios nuomonės konkretaus vyno atžvilgiu. Tačiau, antra vertus, labai sunku patikėti, kad svarus, harmoningos struktūros ir aromatų puokštės vynas būtų įvertintas prastai. Tai prieštarautų degustacijos pojūčiams.
Pradėdami vertinti vyną, pradžioje vis tiek norom nenorom dairomės profesionalių vyno vertintojų nuomonės, žiūrime, kokį „pažymį“ jie rašo vienam ar kitam vynui. Tačiau apsispręsti galų gale tenka patiems.
Vertinimas vyno čempionatuose
Pasaulyje netrūksta įvairiausių konkursų, kuriuose siekiama išrinkti geriausius vynus. Vyno konkursų pagrindas yra akloji degustacija: visi vynai dalyvauja anonimiškai, geriausiu atveju vertintojams pranešami vyno derliaus metai ar iš kurio pasaulio krašto jis yra. Pilstant vyną, buteliai yra maišeliuose – nesimato jokių užrašų ar butelio formos ypatumų. Degustuotojai tarp savęs nesišneka ir neaptarinėja, dažniausiai kiekvienas turi atskirą staliuką, nepriklausomą darbo vietą. Dažnai degustuotojams per dieną tenka įvertinti iki šimto vynų. Vertinimo sistemos labai įvairios, bet dažniausiai naudojama šimtabalė sistema (naudojama ir Europoje, ir Amerikoje įtakingiausių vertintojų ir vyno žurnalų – „Wine Spectator“, „Wine Enthusiast“, Robertas Parkeris („Wine Advocate“). Pavyzdžiui, viename iš prestižinių konkursų – Tarptautinėse vyno ir stipriųjų gėrimų varžybose (The International Wine and Spirit Competition), naudojama tokia sistema: aukso medaliais apdovanojami vynai, įvertinti nuo 90 iki 100 balų, sidabro – nuo 80 iki 89,90 balo, bronzos – nuo 75 iki 79,90 balo. Lietuvos vyno čempionate aukso medaliais taip pat apdovanojami vynai, pelnę per 90 balų, tačiau sidabro medalių amplitudė tėra 88–89 balai, o bronzos – 87–86 balai.
Beveik visų konkursų trūkumas, kad vyną vertina tiek prityrę, tiek ne itin įgudę vertintojai. Tačiau taip jau yra – akloji degustacija negailestinga. Pasitaiko, kad laimi gana atsitiktiniai vynai, gerai atrodantys tam tikroje aplinkoje, o subtilūs, švelnūs vynai dažnai prapuola patekę tarp „agresyvesnių“.
Ką parodo balai
Pasaulyje stiprėja diskusija dėl perdedamos vyno kritikų reikšmės. Iš tikrųjų, kiek jų skiriami balai yra svarbūs ir kam? Ar tie balai padeda orientuotis paprastiems vyno vartotojams, ar yra svarbūs tik vyno prekiautojams? Pagaliau kokią įtaką jie turi vyno suvokimui ir kainodarai?
Kalbant apie vyno vertinimą, vienas svarbiausių klausimų – ar įspūdis apie vyną gali būti išreikštas skaičiais? Kai kurie kritikai mano, kad jeigu vynas yra subjektyvaus vertinimo, patirties ir asmeninio suvokimo objektas, tai jis negali būti įvertintas skaitmenine išraiška. Nereikėtų pasiduoti skaičių magijai – juk pasakymas, kad vienas ar kitas vynas vertas 98 balų, nukreiptas į protą, o ne į jusles, ir dėl vyno kokybės kiekvienam gali kilti visai kitos asociacijos. Taigi jei nejaučiate tų 98 balų, visiškai nereiškia, kad jūsų gomurys netikęs. Tiesiog balais neišreiškiamas vyno stilius ar jo kilmė. Taip pat balai nieko nepasako apie aromatą, vaisiškumą ir rūgštį, skonio trukmę bei pojūčius burnoje. Ar vynas harmoningas, ar jis atskleidžia derliaus metus, terroir, pagaliau vynuogių veislę? Taigi daug svarbesni gali būti degustaciniai užrašai, o ne balai.
O dar svarbiau suvokti savo pojūčius.