Vulkanų draustinio vynas

Jei planuojate kelionę į Veneciją ar Veroną, patarčiau vienai dienai užsukti į Eugano kalvas (Colli Euganei) – vos 70 km nuo abiejų miestų nutolusį UNESCO saugomą vulkanų draustinį. Čia atsidursite tolėliau nuo turistų srautų, tarp renesansinių užmiesčio vilų, šiltaisiais šaltiniais garsėjančių gydyklų ir vulkanų šlaituose išsidriekusių vynuogynų.

1 proc. pasaulio ploto, arba 124 mln. ha, galima susieti su vulkanų veikla. Žmogaus gyvenamose vietose vulkaninės kilmės dirvožemis užima net 10 proc. teritorijos. Todėl nieko keista, kad daugybė vyno regionų yra vulkaniniai. Vien Italijoje yra apie 20 vulkaninių apeliacijų: Soave, Lessini Durello, Gambelara, Colli Euganei, Orvieto, Est! Est!! Est!!!, Vignatello, Frascatti, Pitigliano, Aleatico di Gradoli, Tuscia, Campi Flegrei, Ischia, Vesuvio, Mogoro, Eolie, Vulture, Etna, Pantelleria. Kitose šalyse verti paminėjimo: Kaiserstuhl (Vokietija), Santorini (Graikija), Tenerife (Ispanija), Golano aukštumos (Izraelis), Rangen de Thann (Elzasas), Auverge (Prancūzija), Napa, Wala Wala (Vašingtono valstija, JAV), Casablanca (Čilė), Madera (Portugalija), Jaros slėnis (Australija).

Vulkanai formuojasi ties tektoniniais lūžiais. Dėl šioms vietoms būdingo vertikalaus žemės plutos judėjimo vulkaniniame dirvožemyje gausu įvairių mineralinių medžiagų. Senesnis dirvožemis – bazaltas (Eugano kalvos greta Paduvos) – turi daugiau mikroelementų nei rūgštesnis, lėtai sustingęs vulkaninis granitas (Galura Sardinijoje). Kai vulkaninė veikla vyksta po vandeniu, magma sustingsta greitai, taigi formuojasi smulkios faktūros, į stiklą panašus paviršius, kuris ilgainiui dūla ir virsta sunkia, molinga medžiaga (Soavė prie Veronos). Pelenai yra derlingi (Vezuvijus prie Neapolio), o pemza – porėta, lengva ir labai laidi orui. Abu jie sudaro lengvą, porėtą dirvožemį, kuriame negausu organinių junginių.  Panašus, tik kiek kietesnis yra tufas (Fraskatis netoli Romos). Vulkaninio dirvožemio mikroelementų kompozicija gali vynui suteikti aromatinių natų, kurios jį išskiria iš tūkstančių analogiškai padarytų vynų visame pasaulyje. Vulkaniniai dirvožemiai (tik ne pemza) gerai kaupia vandenį ir sausros metu jį atiduoda vynmedžiams. Porėtas dirvožemis leidžia vynuogių šaknims kvėpuoti.

Eugano vulkaninės kalvos nuo senovės laikų tiekė medžiagą Venecijos rūmų statybai. Dideli uolų luitai vadinami mazenia. Nuo XV–XVI a. Venecijos turtuoliai ėmė čia statyti vilas. Dauguma jų iki šiol puikiai išsilaikiusios ir yra atviros lankytojams. Jas galima išsinuomoti arba bent apžiūrėti. Prie vilų priskiriami ir Castello del Catajo – ekstravagantiški renesansiniai rūmai, priklausę privačios armijos paslaugas teikusiai Obizzi‘ų šeimai. Visas menes 1571–1572 m. ištapė Giambattista Zelotti – Paolo Veronese‘s mokinys.  

Eugano kalvų vulkanai niekada nebuvo išsiveržę, jie tik iškilo maždaug prieš 30 mln. metų. Susiformavo apie šimtas kūgio formos iki 600 m aukščio bazaltinių kalvų, kurios keistokai stypso Paduvos lygumose. Šiauriniuose šlaituose galime aptikti alpinės augmenijos (Alpės yra už 150 km į šiaurę), o pietiniuose  – Viduržemio jūros klimatas (kuris prasideda 300 km piečiau). Gal todėl čia auginamos labai skirtingos vynuogės, atkeliavusios iš skirtingų Europos vietų. 

‘Merlot‘, ‘Cabernet Sauvignon‘ ir ‘Cabernet Franc‘

‘Cabernet Sauvignon‘ ir ‘Cabernet Franc‘ į regioną atgabeno Corinaldi‘ų šeima 1870-aisiais. Šiandien čia daromas Bordo mišinys, vadinamas „Colli Euganei Rosso“. Nors jis dažniausiai kvepia raudonomis uogomis su paprikų natomis, padarytas vynas būna ilgaamžis ir labai taurus. Klimatui šylant, čia išlieka vėsaus klimato Bordo mišinio oazė.

‘Moscato Giallo‘ variacijos: sausas bei saldus „Fior d’Arancio“

Šį putojantį, saldų, nedaug alkoholio turintį vyną galima vadinti „Moscato d‘Asti“ konkurentu. Tačiau „Fior d’Arancio“, kaip sufleruoja pavadinimas, labiau kvepia apelsinmedžių žiedais, džiovintais vaisiais ir neretai yra svaresnis bei saldesnis už Pjemonto „kolegą“. Labai priimtina kaina.

Vulkanai romėnams asocijavosi su dievais. Tai buvo vieta, kurioje baimė susipina su pagarba. Iš čia sklido ugnis, triukšmas ir dūmai, čia (Vezuvijaus papėdėje) buvo vartai į Hadą. Todėl vulkanų apylinkėse užaugintos vynuogės ne tik išsiskiria skoniu, bet turi savotiškos mistikos. Reikia tik žinoti, kur jų ieškoti. 

Vulkanų tipai pagal antžeminę formą:

-          Plyšiniai. Lava išsilieja į paviršių susidariusiu plyšiu tarp besiskečiančių plokščių. Bazaltinė lava pasklinda dideliame plote, formuojasi plynaukštė.

-          Skydiškieji. Skysta bazaltinė lava ramiai liejasi per vamzdines žiotis, formuodama nuožulnius šlaitus.

-          Kūgiškieji. Klampi, rūgšti lava greitai sustingsta, susiformuoja aukštas kūgis stačiais šlaitais. Kartais lava sustingsta tebekildama stemple ir susidaro kamštis. Lava rūgšti.

-          Kupoliškieji. Iš pelenų ir šlako susiformuoja įgaubti šlaitai su skirtingo storio šlako sluoksniais.

-          Kalderos. Ugnikalnio viršūnę nuneša dujos ir išsiveržia magma. Kraterio šonams įsmukus, susiformuoja įduba – kaldera. Jos skersmuo gali būti iki keliolikos kilometrų.

-          Mišrieji. Ramūs lavos išsiliejimai mainosi su peleningais sprogimais.