Daugumai žmonių Kanarų salos asocijuojasi su gan lengvai pasiekiama egzotika ir europiniais patogumais netoli Afrikos krantų. Skirtingai nuo žemyninės Ispanijos regionų, šios salos retai atsiranda vyno mėgėjų kelionių žemėlapiuose. Viena iš priežasčių yra gana silpnas tarptautinis Kanarų salų vyno įvaizdis ir nedideli vyndarystės mastai, kurie iš esmės patenkina tik vietinių gyventojų ir turistų poreikius. Daug vyno yra importuojama, ir tikrai ne visur yra geras vietinio vyno pasirinkimas, tad pravartu žinoti, kokio vyno verta ieškoti progai pasitaikius.
KANARŲ SALŲ VYNDARYSTĖS REGIONAI
Pastaraisiais metais vietinės valdžios pastangomis ir padedant ES šalių vyndarystės regionų skatinimo programai pagrindinės salų vyndarystės zonos įgavo apibrėžtas apeliacijų (Denominación de Origen – DO) ribas. Žymiausia apeliacija, kurioje dirba sėkmingai eksporto rinkose pasirodęs „Suertes del Marqués“ ūkis, galima laikyti Valle de la Orotava DO, esančią Teidės vulkano papėdėje, didžiausioje Kanarų saloje Tenerifėje.
Tenerifėje yra net penkios apibrėžtos zonos: jau minėta Valle de la Orotava DO, užimanti beveik 1000 ha plotą; Abona DO zona salos pietuose, kurios 1600 metrų aukštyje esantis vynuogynas laikomas aukščiausiu Europos šalyse, nors geografiškai jis yra Afrikoje; Tacoronte-Acentejo DO – tai apie 1700 ha užimanti derlingo vulkaninio dirvožemio apeliacija šiaurės rytuose, kur daugiausiai gaminamas raudonasis vynas iš ‘Listán Negro‘ ir ‘Negramoll‘ vynuogių; Valle de Güímar DO – salos pietryčiuose esanti 1000 hektarų ploto apeliacija, kurioje daugiausiai gaminama baltojo vyno iš ‘Listán Blanco‘ (‘Palomino‘) veislės, o vynuogynai auga iki 1400 metrų aukščio; ir galiausiai neseniai apibrėžta 1350 ha ploto Ycoden-Daute-Isora DO, esanti seniausioje, XV amžių siekiančioje salų vyndarystės zonoje, kur gaminamas baltasis vynas iš ‘Listán Blanco‘ ir retesnių vietinių ‘Vijariego‘ ir ‘Marmajuelo‘ veislių.
Kitos salos, išskyrus Fuerteventūrą, turi po vieną DO apeliaciją, kurios pavadinimas sutampa su salos pavadinimu. La Palma garsėja saldžiaisiais vynais iš ‘Malvasia‘ vynuogių, augančių vulkaniniame dirvožemyje 200–1400 metrų aukščio šlaituose, o kiek sumažėjęs vynuogynų plotas siekia 800 ha. La Gomera – tai nedidelė sala, kurios kalvų terasose vynuogynams skiriama apie 120 hektarų. Gretimoje El Hiero (El Hierro) saloje užsodinta apie 190 ha vynuogynų, kuriuose dominuoja baltosios ‘Vijariego‘ ir vyno kritikų pastebėtos raudonosios ‘Babose Negro‘. Gran Kanarijos (Gran Canaria) saloje auginama kiek daugiau nei 200 ha vynuogynų, kuriuose dominuoja baltųjų vynuogių veislės.
‘MALVASÍA VOLCÁNICA‘ VILIOJA APSILANKYTI LANSAROTĖJE
Arčiausiai Afrikos žemyno esanti vėjuota Lansarotės (Lanzarote) sala vyndarystės mastais ir kokybe konkuruoja su geriausiomis Tenerifės apeliacijomis. Čia vynuogynams skiriama beveik 2000 hektarų, o pagrindinė veislė yra baltosios ‘Malvasia‘. Kelis Lansarotės vyno ūkius verta aptarti ne tik dėl jų vyno kokybės, bet ir dėl neįprastos vynuogių auginimo būdo, taikomo šiame krašte. Čia vynuogės auginamos juodo vulkaninio dirvožemio įdubose, kur vynmedžius nuo vėjo apsaugo akmeniniai atitvarai.
Nors paprastai baltosioms ‘Malvasia‘ šeimos vynuogėms būdingos gana neutralios savybės, o išraiškingesnės jos tampa tik saldžiajame vyne, Lansarotėje aptinkama reta vietinė atmaina, vadinama ‘Malvasía di Lanzarote‘, arba ‘Malvasía Volcánica‘, kurios seni ir neskiepyti vynmedžiai auga centrinėje Lansarotės dalyje, La Cherijos (La Geria) kaimelyje, esančiame tarp Mosagos (Mozaga) ir Jaisos (Yaiza) miestelių. Iš jų derliaus gaminamas išraiškingas, kvapnus sausasis vynas.
Dviejų greta esančių ūkių – „Bodega La Geria“ (vynas „Manto Malvasía Volcánica Seco 2015“) ir „Bodegas Rubicon“ (vynas „Amalia Malvasia Seco 2014“) – baltieji vynai alsuoja saldžiais tropiniais aromatais ir prinokusiais citrusais, tačiau burnoje yra gana gaivūs ir minerališki, o jų kokybė užtikrintai pranoksta „vietinės reikšmės“ stalo vynus. Tų pačių ūkių raudonieji vynai iš ‘Listán Negro‘ vynuogių atrodo mažiau subalansuoti ir kiek agresyvokos struktūros. Fermentuojant šias vynuoges kitose salose populiari karboninė maceracija, sušvelninanti kiek „sulaukėjusį“ ir pipirišką „Listán Negro“ vyno charakterį.
Raudonasis vynas Kanarų salose dar ieško savo tapatumo, tad tikroji tiek ‘Malvasía Volcánica‘ veislės, tiek populiariųjų ‘Malvasia‘ atmainų konkurentė yra kita baltųjų vynuogių veislė – ‘Listán Blanco de Canarias‘, geriau žinoma kaip Chereso regione kultivuojama ‘Palomino Fino‘. Nors kontinente ‘Palomino Fino‘, kaip ir ‘Malvasia‘, laikoma viena neutraliausių veislių, ji dosniai atsiskleidžia ribojant derlingumą vulkaniniame Tenerifės dirvožemyje.
Vidutinio svarumo, gėliškų aromatų, minkštos, bet apetitiškos rūgšties ‘Listán Blanco‘ iš „Bodegas de Miranda“ („Blanco Seco Valle de la Orotava DO 2014“) pastebimai suintensyvėja saldžios egzotinių vaisių atakos forma „Cumbres de Abona“ kooperatyvo vyne „Flor de Chasna Blanco Abona DO 2014“. Galbūt įdomiausias ir prilygstantis savo koncentracija „Malvasía Volcánica“ vynui iš „Bodegas Rubicon“ ūkio būtų „Bodegas Insulares“ ūkio vynas „Viña Norte Blanco Seco Tacoronte-Acentejo DO 2014“, kuriame tropiniai aromatai patogiai atsiremia į tvirtą, tačiau vaisišką vyno struktūrą su gana gaivia rūgštimi.
Sunku pasakyti, ar ‘Malvasía Volcánica‘ ir ‘Listán Blanco‘ iš tiesų konkuruoja tarp panašaus stiliaus vynų, turint omenyje derlingo vulkaninio dirvožemio savybes salose ir šių baltųjų veislių neutralumą, tačiau esama Kanarų salų vyno įvairovė neabejotinai verta vyno entuziasto dėmesio. Ypatingos sąlygos Kanarų salose: neskiepyti seni vynmedžiai, nematę filokseros, vulkaninis reljefas ir stiprūs vėjai, leidžiantys išnaudoti vėsesnes vietoves vynininkystei – turi netgi didesnės įtakos čia gaminamo vyno savybėms nei konkrečios vynuogių veislės.
KELIAUTOJUI VERTA ŽINOTI
Keliaujant į Kanarų salas, pirmiausiai vertėtų atkreipti dėmesį į baltuosius penkių Tenerifės apeliacijų ir Lansarotės vynus iš ‘Listán Blanco‘ ir ‘Malvasía‘ vynuogių. Baltasis vynas iš ‘Vijariego‘, ‘Marmajuelo‘, ‘Albillo‘, ‘Sobra‘ ar Madeiros saloje populiarių ‘Verdello‘ (‘Verdelho‘) ir ‘Gual‘ (‘Boal‘) vynuogių pasitaiko daug rečiau, tačiau labai prisideda prie pastarųjų metų vyno įvairovės.
Pagrindinė raudonųjų vynuogių veislė – ‘Listán Negro‘, kurios vynas paprastai būna gaivus ir vaisiškas, bet neretai aštrokas, su vytinimo natomis poskonyje. Deja, ji neturi daug konkurenčių, tačiau neblogų rezultatų čia pasiekiama su pagrindine Madeiros raudonųjų vynuogių veisle ‘Negramoll‘ (‘Tinta Negra Mole‘), taip pat ‘Baboso Negro‘ (‘Alfrocheiro‘) ir ‘Tintilla‘.