Švedijos pietuose esančiame Skåne regione yra bent 10 vynuogų vyną darančių vyninių. Didžiausia jų – Kullabergo pusiasalyje įsikūrusi „Arilds Vingård“, savo plotu ir gamybos apimtimis primena tipišką šeimyninį Prancūzijos, Italijos ar Vokietijos ūkį, kuris išsilaiko tik iš vyno gamybos. Švedai augina analogiškas vynuoges, kaip ir lietuviai, taigi, galima tikėtis, kad švedų modelį galima būtų pritaikyti ir Lietuvoje.
Baltasis Pessac Leognan AOC vynas yra gera baltosios burgundijos alternatyva: gaivus ir kvapnus, nes padarytas iš ‘Sauvignon Blanc‘ ir ‘Semillon‘, įgavęs taurumo ir ilgaamžiškumo apie metus brandinamas ąžuolo statinaitėse su mielių nuosėdomis. Bordo klimatas puikiai tinka solidaus baltojo vyno gamybai, todėl nenuostabu, kad pastaruoju metu tokio vyno atsiranda Pesako Leonjano ir Gravo kaimynystėje: Soterne, Medoke, net Sent Emiljone.
Vyno keliautojo žvilgsnis į Armėniją nukrypsta retokai. Tikriausiai todėl, kad gyvas mitas ir faktas apie šimtametę armėniško brendžio gamybos tradiciją. Taip, prieš dešimtmetį daugumą šalyje išaugintų vynuogių nupirkdavo „konjako-degtinės“ gamyklos. Tačiau šiandien situacija pasikeitusi iš esmės – restoranus užvaldė vyno kultūra, šalyje – vyninių steigimo bumas. Daugelis aplink Jerevaną įsikūrusių vyndarių – pirmos kartos gamintojai, nesidairantys atgal, spinduliuojantys atradėjų energiją ir besilygiuojantys į aukščiausius vakarietiškus kokybės standartus.
.jpg)
Švedų vyninės „Arilds Vingård“ pamokos
Baltasis bordo: kukli apeliacija, bet didelės ambicijos (2016 m. derliaus apžvalga)
Į Armėniją
.jpg)
Didelių vyno butelių pavadinimai
