Trumpas įvadas į Barolo Cru sistemą: miesteliai ir garsiausi jų vynuogynai

Renesansiškas Florencijos žavesys. Vasariškos kaitros migloje plevenantis viduramžiškų Sienos ir San Džiminjano bokštų miražas. Brunelas iš Montalčino. „Vino Nobile“ iš Montepulčiano. „Toscana IGT“. „Biondi Santi“, „Sassicaia“, „Ornelaia“, „Bolgheri“... Vardai, kurie, vos prakalbus apie Toskaną, užvaldo daugelio gurmanų mintis ir priverčia seilių liaukas nevalingai ašaroti.

Kalbant apie ‘Nebbiolo’, garsiausiai skamba vynų karaliaus ir karalienės – „Barolo“ ir „Barbaresco“ – vardai. Tačiau XIX a. ir XX a. sandūroje buvo kitaip. Šiaurės Pjemonte ‘Nebbiolo’ vynuogynai sudarė daugiau nei 40 000 ha, o vynai puikavosi populiarumu. Straipsnyje lankomės šiose mažiau žinomose vietovėse, kur iki šiol daromas išskirtinio stiliaus "Nebbiolo": Lessona, Bramaterra, Gattinara, Boca, Gheme.

Pakalbėkime apie mažai girdėtas ir pamirštas Pjemonto vynuogių veisles: 'Erbaluce’, ‘Nascetta’, ‘Timorasso’, ‘Freisa’, ‘Grignolino’, ‘Pelaverga’.

Vėlyva popietė, o saulė jau svyra link horizonto. Akivaizdu, kad ruduo seniai perkopė į antrą pusę ir dienos Langėje gerokai trumpesnės. Prieš akis – rytinė Ovelo kalvos pusė. Tai šiauriausias „Barbaresco“ denominacijos vynuogynas. Jo šlaitas – status. Kojos lėtai suka dviračio pedalus, o širdis, atvirkščiai, daužosi vis greičiau. Dramatiška, bet tikslas aiškus – nuo Ovelo kalvos atsivers ne mažiau įspūdingas peizažas – ryškus Barbaresko kaimelio kontūras vakarėjančio dangaus ir Tanaro upės slėnio fone.