Slovakija: svečiuose pas natūralistą Vladimirą Magulą

Slovakijos vynuogynų plotai užima vos pusę Šampanės teritorijos – 15 tūkst. ha, arba 3 kartus mažiau nei kaimyninėje Austrijoje. Pasauliniu mastu – net neįžiūrimi (0,2 %) plotai. Tačiau mums šios šalies vyno industrijos evoliucija gali parodyti, kokį kelią veikiausiai turės nueiti lietuviška vyndarystė: kai greta alaus pradeda augti vietinio vyno gamyba, kai hibridines veisles ima keisti klasikinės, kai daugėja raudonojo vyno, ima stambėti gamintojai. Todėl pokalbis su Vladimiru Magula, įsikūrusiu Žemųjų Karpatų vyno regione, bus ne tik apie jį patį, bet ir apie „naujas“ vyno šalis apskritai.  

Žemųjų Karpatų kalnų masyvas stūkso šiaurėje

Vyno gamyba Vladimiras susidomėjo tik 2007 m., šeimai netoli Trnavos, tarp Rožės ir Vilko slėnių, atgavus protėvių ūkį, kuriame prieškariu augo ir vynuogės. Pradėjęs domėtis vyndaryste, Vladimiras iš karto pasuko link ekologijos (sertifikuotas 2015 m.), vėliau susidomėjo biodinaminiais ir natūraliaisiais, oranžiniais vynais. Tėvas, irgi Vladimiras, pluša vynuogyne, motina Katarina padeda vyninėje. Iš šalies turi vos vieną darbuotoją, padedantį 15-oje ha vynuogynų. Istorija panaši į daugelio Lietuvos vyndarių, tik masteliai Magulų šeimoje kiek didesni. Jų turėtų pakakti pragyventi iš vyno verslo. Tačiau, anot Vladimiro, jis kasmet turi dengti nedidelį vyno ūkio nuostolį iš savo nekilnojamojo turto agentūros veiklos. Ir taip tęsis, kol pasieks planuojamą 50 tūkst. butelių gamybos apimtį (dabar padaro 15 tūkst.).

Vladimir Magula Jaunesnysis

Slovakijoje auga tradicinės Vidurio Europos vynuogių veislės: ‘Frankovka modrá‘ (Vengrijoje vadinama ‘Kékfrankos‘, Austrijoje – ‘Blaufrankisch‘), ‘Veltlínske zelené‘ (‘Gruner Veltliner‘), ‘Rizling Vlašsky‘ (‘Welschriesling‘), ‘Svätovavrinecké‘ (‘Saint Laurent‘). Ragaujant „Magula“ vynus įdomu pastebėti, kaip vos šimtu kilometrų šiauriau nuo Burgenlando ar Vachau Austrijoje augančio slovakiško vynuogyno vynas yra lengvesnis, gaivesnis, jame, anot Vladimiro, net tik mažiau alkoholio, bet ir daugiau minerališkumo. Slovakija turi ir kelias XX a. išvestas vynuogių veisles, tarp kurių bene įdomiausia – anksti sunokstanti ‘Dunaj‘, gauta sukryžminus ‘Muškát Bouchet‘, ‘Oporto‘ ir ‘Svätovavrinecké‘ (‘St. Laurent‘).

Vladimiras vyndario kelią pradėjo su ‘Frankovka Modra‘. Vieną šių vynuogių vyną („Frankovka Unplugged“– 40 dienų maceracija, 19 mg SO₂) daro „rankiniu būdu“: rankomis uogas atskiria nuo šakelių, traiško vynuoges kojomis, spaudžia mechaniškai, nevėsina ir nešildo, nefiltruoja ir t. t. Visus vynus gamina mažai kišdamasis į natūralų procesą: fermentacija prasideda spontaniškai, nes tik tuomet geriausiai atsiskleidžia terroir. Natūraliuoju gamintoju turi teisę vadintis, nes visai nenaudoja arba naudoja labai mažai sieros dvideginio. Vladimiras nevengia ir karboninės fermentacijos (iš ‘Blauer Portugieser‘ – vos 11 % alkoholio ir 25 mg SO₂), kai sveikos kekės netraiškytos suverčiamos į fermentacijos talpas. Fermentai uogose skaido cukrų ir gamina alkoholį (todėl susidaro apie 1,5–2,5 % alkoholio pačiose uogose), susidaro daug glicerolio, skyla pusė sultyse esančios obuolių rūgšties ir išsiskiria ryškūs vaisiniai aromatai – braškių, žemuogių, aviečių. Fermentacija baigiasi įprastiniu būdu: uogų žievelės plyšta ir pradėjusios rūgti sultys išsiveržia. Rezultatas – populiaraus stiliaus vaisiškas, lengvas vynas.

Tačiau natūraliojo vyno gamintojų parodose bene daugiausia pirkėjų ieško „Magulos“ dėl jos „Oranžový Vlk“ (liet. oranžinis vilkas) – oranžinio vyno iš ‘Welschriesling‘, ‘Gruner Veltliner‘ ir ‘Devin‘. 1060 butelių vyno daroma taip: dalis ‘Gruner Veltliner‘ ir ‘Welschriesling‘, augintų Vilko slėnyje, sutraiškomos kojomis ir paliekamos maceruotis su žievelėmis ir šakelėmis dviem mėnesiams atviruose kubiluose. Jaunų vynmedžių ‘Welschriesling‘ iš Rožės slėnio fermentuojamas su žievelėmis vos 2 dienas, po to 9 mėn. brandinamas ąžuolo statinėse. 20 proc. ‘Devin‘ fermentuojama įprastu būdu ir įmaišoma į mišinį paskutiniu momentu. Todėl gintaro spalvos vyne juntami ir pirminiai gėliški aromatai, ir džiovintų vaisių, daržoviški sąlyčio su žievelėmis aromatai bei šiek tiek prieskoniško aromato iš ąžuolo statinių. Ir, aišku, viską vainikuoja baltajam vynui neįprasti taninai, tvirta tekstūra.

Vladimir Magula naudoja itališkas molio amforas

Ne veltui mėgstamiausias Vladimiro gyvūnas yra vilkas. Jo vardu jis pavadinęs ir kitus ištobulintus, subalansuotus mišinius „Ružový Vlk“ ir „Červený Vlk“ (liet. rožinis vilkas ir raudonasis vilkas).

Jaunasis vyndarys su žmona Lucia ir dviem mažamečiais sūnumis pernai pagaliau persikėlė gyventi į ne per didžiausią kaimo trobą, užsiveisė žąsų, šunų, kačių, bičių, tuoj turės arklį. Vladimiras – vienas iš „Demeter Slovenska“ steigėjų, todėl, kaip tikras Rudolfo Štainerio sekėjas, vynuogyną mato kaip vientiso, autonomiško ūkio dalį. Keliavau jo aplankyti, nes jis – žymiausias natūraliojo vyno gamintojas Slovakijoje. Tačiau dabar lauksiu kito įdomaus Vladimiro Magulos eksperimento rezultato – „Pinot Noir“ vyno, padaryto iš 2 ha vynuogyno, kuris prieš trejus metus pasodintas iš sodinukų, surinktų Pomare esančiame Epenots Premier Cru vynuogyne. Slovakiška vieno geriausių Burgundijos vynuogynų interpretacija? Kodėl gi ne. Rinkos naujokai neturi teisės bijoti eksperimentuoti.

Priekyje - Frankovka Modra, tolumoje - Pinot Noir iš Pommard

Vladimir Magula Jaunesnysis

 Slovakijos vyno regionai