Iš Londono – į atokų ūkį Prancūzijoje, iš verslo – į vyno pasaulį. Tokiems pokyčiams ryžosi Irma Lazickienė, sakanti, kad gyvenimas 18 a. pastatytame dvare, apsuptame vynuogynų ir miškų toli gražu nespindi romantika, tačiau stipriausiu varikliu tapusi galimybė kurti ir realizuoti savo idėjas vis dar nugali bet kokias abejones.
Atsitiktinumas atvedė iki Chateau Masburel
Jokio sąlyčio su vyno pasauliu – Irma, tiek Lietuvoje, tiek jau išvykusi į Londoną, savęs ieškojo verslo ir administravimo srityse. Po 9 metų Jungtinėje Karalystėje ir kelionių po pasaulį, kaip pati teigia – visiško atsitiktinumo dėka – kartu su partneriu Chrisu moteris atsidūrė Prancūzijoje.
„Niekuomet nesvajojau nei apie ūkį, nei gyvenimą vienkiemyje, nei vyno gamybą – todėl suvokiau, kad jokios romantikos ir sėdėjimo su taure vyno prie židinio ten nebus. Ir kai įžengiau į Chateau Masburel, kur niekas negyveno 7 metus, supratau, kad bent vienerius metus reikės paskirti tvarkymuisi – taip ir buvo“, - pasakoja Ima.
Maždaug 800 kv. m. naujuose namuose, apsuptuose ūkinių pastatų, Irma ir jos partneris plušėjo iš peties – nuo langinių dažymo, sodo tvarkymo iki dvaro interjero sukūrimo – naujieji šeimininkai viskuo rūpinosi patys. „Nors buvo sunku pajusti didelio ūkio dvasią, nesisamdėme jokių interjero dizainerių – rinkomės sienų spalvas, dalyvavome daugybėje aukcionų, rinkomės baldus... Nebuvo lengva, tačiau supratau, kad taip realizuoju save labiau nei bet kada anksčiau. Šio ūkio įrengimas man savotiškai padėjo rasti save, ėmiau labiau pasitikėti savimi“, - apie išgyvenimus pasakoja Irma.
Liudviko XV administratoriaus iki vokiečių karių
Chateau Masburel istorija pasakoja apie Prancūzijos karaliaus Liudviko XV administratorių ir miestelio Sainte-Foy-la-Grande konsulą Jean de Sambellie, kuris 1740 m. pastatė Chateau Masburel ir užsodino vynuogynus, taip pat – neramius Antrojo pasaulinio karo metus, kai ūkyje artileriją slėpdavo prancūzų kariai. Okupavę Prancūziją, dvare būstinę įsirengė vokiečiai, namo rūsyje laikę suimtus prancūzų šnipus.
O kaip vynas?
Pasak Irmos, prieš maždaug 300 metų vynuogynus užsodino jau minėtas Sambellie. Ilgą laiką kalkakmenyje ir molyje sodinti tik baltųjų vynuogių medžiai, vėliau – ir radonų. Gerai drenuojami šlaitai bei kalkakmenio ir molio mišrus dirvožemis puikiai tiko vynmedžių auginimui. Tai stipriai veikė ir būsimo vyno savybes. Šiuo metu, ūkyje šeimininkaujant Irmai ir jos partneriui, vynuogyne auginamos ‚Cabernet Franc‘, ,Malbec‘, ‚Merlot‘, ,Cabernet Sauvignon‘, ,Sauvignon Blanc‘, ,Sémillon‘, ,Muscadelle‘.
„Vynuogynas apima 18 hektarų, šiemet užsodinome dar pusę hektaro, kitąmet planuojame dar plėstis. Nuo 1995 m. priklausome Montravelio apeliacijai. Jei yra nepaisoma apeliacijos standartų, galimybė priklausyti AOC prarandama dvejiems metams. Taip nebuvo nutikę nuo 1995 m. Montravel AOC apribojimai labai griežti: 5000 medelių hektare, 2 m atstumas tarp vynuogių medeliu eilių. Raudoną vyną privalo sudaryti ne mažiau nei 50% Merlot, brandinamas ne trumpiau 12 mėn., prekyba galima praėjus 6 mėn. nuo išpilstymo į butelius dienos. Džiaugiamės, kad šiais metais gavome ekologinio vyno statusą. Didžiuojamės tęsdami senąsias Masburel vynų tradicijas ir apie naujų, netradicinių vyno gaminimo metodų bei technologijų įdiegimą nesvarstome“, - pasakoja Irma.
Džiaugiasi pirmuoju savarankiškai pagamintu vynu
Nors Chateau Masburel šeimininkai pasikeitė, ūkyje ir vynuogynuose yra darbininkų, kurių patirtis čia siekia ir 15, ir 20 metų. „Keletas prancūzų čia dirba jau daug metų, džiaugiamės, kad jie sugrįžo ir mums atvykus. Kitus žmones samdomės – jie mums padeda karpyti medelius, genėti, surinkti derlių, išpilstyti vyną“, - sako Irma.
Anot pašnekovės, Chateau Masburel vynus kol kas įsigyja prancūzai, užsukę į ūkį, taip pat – keli restoranai, vynai pradedami siųsti ir į Angliją bei Lietuvą. „Planų plėstis tikrai yra, kol kas koją pakiša pandeminė situacija, o ir suvokiame, kad esame naujokai, nesitikime užkariauti rinkos per vienerius metus“, - tvirtina Irma.
Lietuvę vis dar maloniai stebina vyno transformacija laikui bėgant – Irma prisimena, kad Chateau Masburel pagamintas 2019 m. vynas ją pribloškė it ,,aršus šuo‘‘. Dabar šis vynas – rimsta „iš prijaukintas mielas šuniukas“, sako Irma, kartu su partneriu plečianti savo patirtį ir žinias, ir vis daugiau vyno gamybos atsakomybių prisiimantys sau.
„Pirmaisiais metais įsigijome viską, ko reikia vyno gamybai – ir traktorius, ir aušinimo aparatus, ir cisternas. Renovavome vyno gamybos patalpas ir inventorių, tad investicijos buvo didžiulės. Taip pat samdėme vyno gamintoją, kuris prižiūrėjo visą procesą – nuo vynuogių nuskynimo iki išpilstymo. Buvo visko, ir problemų, ir džiaugsmų. Praėjusiais metais turėjome tik pagalbininką, kuris mano partnerį mokė visko, ką reikia žinoti. Na o šiais metais Chrisas jau viską daro pats, tad 2021-ųjų metų vynas jau bus tikras mūsų „kūdikis“, - teigia Irma.