Medicinis žurnalas „Lancet“ paskelbė Vašingtono universiteto Sveikatos mokslų ir vertinimo instituto atlikto tyrimo apie alkoholio poveikį sveikatai rezultatus. Tyrimo autoriai sukūrė sudėtingą statistinį modelį iš labai plataus duomenų šaltinių spektro.
Tyrimo „The Global Burden of Disease“ metu nuo 1990 iki 2016 metų buvo stebimas alkoholio vartojimas 195 šalyse ir jo pasekmės sveikatai.
Analizuodami žmonių nuo 15 iki 95 metų duomenis, mokslininkai lygino visiškai alkoholio nevartojančių ir per dieną suvartojančių vieną standartinį alkoholio vienetą (SAV*) žmonių sveikatą. Jie nustatė, kad iš 100 tūkst. alkoholio nevartojančių žmonių 914 asmenų išsivystė tokios su alkoholio vartojimu siejamos ligos kaip vėžys arba jie patyrė kokią nors traumą. O štai suvartojančių 1 SAV per dieną grupėje susirgusių ar susižalojusių žmonių skaičius padidėja 4 asmenimis (rizika padidėja 0,5 %). Jei per dieną suvartojami 2 SAV, per 1 metus susirgusių žmonių skaičius padidėja 63 asmenimis (rizika padidėja 7 %), o jei kasdien suvartojami 5 SAV – 338 asmenimis (rizika padidėja 37 %).
Tyrimo išvadose pripažįstama, kad saikingas alkoholio vartojimas gali apsaugoti nuo kai kurių ligų, tokių kaip išeminė širdies liga ir diabetas, bet šią naudą nusveria padidėjusi vėžio ir kitų ligų rizika. Dėl to mokslininkai argumentuoja, kad tokio dalyko, kaip saugus suvartojamo alkoholio kiekis, nėra. Jų nuomone, reikėtų sugriežtinti alkoholio pardavimą reglamentuojančius įstatymus, nes taip sumažėtų pasaulyje suvartojamo alkoholio kiekis.
„Lancet“ straipsnis su skambiomis antraštėmis buvo perspausdintas populiariojoje žiniasklaidoje, tačiau jis taip pat sulaukė ir autoritetingų mokslininkų kritikos.
Žurnale „Times“ buvo paskelbtas Jamie‘o Ducharme‘o straipsnis „Naujas tyrimas sako, kad bet koks išgeriamas kiekis jums kenkia. Štai ką sako ekspertai“. Straipsnyje Walteris Willettas, mitybos ir epidemiologijos profesorius iš Harvardo T. H. Chano Visuomenės sveikatos mokyklos, abejoja tyrimo išvada, kad argumentai prieš visuomet nusveria argumentus už alkoholio vartojimą. Nėra abejonių, kad besaikis girtuokliavimas kenksmingas. Bet, kaip sako profesorius, yra daugybė duomenų, kurie patvirtina ryšį tarp saikingo gėrimo, sumažėjusio bendro mirtingumo ir sumažėjusios širdies ligų rizikos. Amerikiečiams tai turėtų rūpėti žymiai labiau, nei, pavyzdžiui, tuberkuliozė, kurią „Lancet“ apibūdina kaip pasaulyje labiausiai paplitusią alkoholio sukeliamą ligą. Tuberkuliozė JAV yra labai reta liga. Prof. W. Willettas teigia, kad sprendimas gerti ar ne JAV neturėtų būti priimamas dėl informacijos, kaip alkoholis susijęs su tuberkulioze. „Kai viską supilame į vieną katilą ir tada ištraukiame bendrą sprendimą visam pasauliui, tai tiesiog klaidina. Prof. W. Willettas pripažįsta, kad net ir kalbant apie saikingą gėrimą, reikalingi kompromisai. Taurelė per dieną gali sumažinti moteriai širdies ligų riziką, bet padidinti krūties vėžio riziką. Jaunai ir sveikai moteriai tikimybė mirti nuo širdies ligų yra labai žema, todėl tokia alkoholio vartojimo rizika gali nusverti naudą. Bet kokį sprendimą moteris turėtų priimti pasitarusi su savo gydytoju. Nes, kaip teigia prof. W. Willettas, skirtingi žmonės neturėtų prieiti prie tos pačios išvados. „Manau, kad su šio tyrimo išvadomis jie persistengė. Yra ir pavojų, ir naudos, todėl svarbu apsvarstyti visą įmanomą informaciją, o tada sprendimus priimti asmeniškai, pasitarus su institucija, užtikrinančia sveikatos apsaugą.“
Žurnalas „Forbes“ paskelbė straipsnį „Jei nerimaujate dėl naujo alkoholio vartojimo tyrimo, pažvelkite į tai kitu kampu (aut. Alice G. Walton).
Straipsnyje Davidas L. Katzas, Jeilio universiteto Jeilio-Grifino prevencijos tyrimų centro steigėjas ir direktorius, „True Health Iniciative“ steigėjas ir prezidentas, pastebi, kad šis tyrimas analizuoja alkoholio suvartojimą populiacijos lygmeniu ir visiškai neatsižvelgia į individų elgseną. Tyrimo duomenys rodo širdies ligų rizikos sumažėjimą, nuosaikiai vartojant alkoholį, todėl vis dar išlieka galimybė vartojant alkoholį sumažinti ligų riziką ir drauge patirti malonumą.
Žurnalas „Drink business“ išspausdino straipsnį „Nėra saugaus suvartojamo alkoholio kiekio“ – pretenzijos ir absoliučios rizikos supratimas“ (2018 m. rugpjūčio 24d., aut. Rupert Millar). Jame teigiama, kad šio tyrimo išvados iš dalies abejotinos dėl to, kad remiamasi duomenimis iš viso pasaulio, juos priešpriešinant vienus kitiems. Kai kuriais atvejais vartojimo skirtumai labai akivaizdūs. Pavyzdžiui, teigiama, kad Danijoje geria 97,1 % vyrų, o štai Pakistane – tik 0,8 %. Danijoje geria 95,3 % moterų, o Bangladeše – tik 0,3 %. Tačiau nutylimi faktai, kad tiek Pakistanas, tiek Bangladešas yra musulmoniškos šalys ir alkoholis jose yra nelegalus. Taip pat nepaminėtas faktas, kad dėl geresnių gyvenimo sąlygų, švaraus vandens prieinamumo, geresnės mitybos ir medicininės priežiūros danų gyvenimo trukmė yra gerokai ilgesnė nei žmonių, gyvenančių Bangladeše ir Pakistane, kur visiškai nevartojamas alkoholis. Dr. Creina Stocley iš Australijos vyno tyrimų instituto pastebi, kad tyrimo išvadose nėra pripažįstama, kad šalyse, kur alkoholio suvartojama daugiau, ilgesnė yra ir gyvenimo trukmė, o šalyse, kur alkoholio suvartojama mažiau, ir gyvenimo trukmė yra trumpesnė. Taip yra todėl, kad sveikatos būklė priklauso nuo daugelio demografinių faktorių ir turėtų būti interpretuojama labiau nacionaliniu lygmeniu, o ne tarptautiniu.
Kembridžo prof. Davidas Spiegelhalteris, dirbantis statistikos, įrodymų, rizikos, tikimybių, neapibrėžtumo srityse, Wintono rizikos ir įrodymų komunikacijos centro pirmininkas, komentuoja: „Ką gi tai iš tiesų reiškia saikingai geriantiems? Kaip teigia tyrimo autoriai, 1 SAV per dieną papildomai 4 žmonėms iš 100 000 sukels su alkoholiu susijusią problemą (ligą ar traumą). Tai reiškia, kad kiltų viena tokia problema, 25 000 žmonių kasdien metus turėtų gerti po 10 g alkoholio, po 3 650 g kasmet. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, tai yra 16 džino butelių (0,7 l talpos) žmogui per metus. Taigi, viena papildoma sveikatos problema atsiras tuo atveju, jei 25 000 žmonių per metus išgers 16 000 butelių stipraus alkoholio. Tai rodo, kad retkarčiais išgeriančiam žmogui žala yra palyginti maža.
O dabar pažiūrėkime, kas nutinka, jei išgeriami 2 SAV per dieną (JK gairės yra 14 SAV per savaitę tiek vyrams, tiek moterims).
Šiuo atveju, palyginti su negeriančiaisiais, per metus sveikatos problemų papildomai kils 63 žmonėms iš 100 000. Tai reiškia, kad atsirastų papildoma sveikatos problema, 1 600 žmonių metus turi gerti po 20 g gryno alkoholio, tai reikštų 32 džino butelius žmogui. Taigi, viena papildoma sveikatos problema siejama su 50 000 džino butelių, kuriuos per metus išgers 1 600 žmonių. Tai rodo, kad žala išgeriantiems tik šiek tiek daugiau, negu JK gairės, yra palyginti maža.“
Anot prof. D. Spiegelhalterio, ši analizė rodo, kad JK alkoholio vartojimo gairės yra žemos rizikos, gal net geriau jas būtų apibūdinti kaip labai žemos rizikos.
Prof. D. Spiegelhalteris mano, kad reikia rasti kompromisą tarp tokios mažos rizikos ir malonumo. Labai maža nauda sveikatai ir visiška abstinencija nėra protingas ir praktiškas sprendimas. Sakykime, vairavimas, ypač sportinis, yra rizikingas užsiėmimas. Bet niekas nesiūlo uždrausti vairuoti iš viso. „Tik pagalvokite – juk nėra absoliučiai saugu gyventi. Bet niekas nerekomenduoja nuo gyvenimo susilaikyti,“ – samprotauja prof. D. Spiegelharteris.
*SAV – gėrimo kiekis, kuriame yra 10 g gryno etilo alkoholio.
