Nepriklausomi viskio išpilstytojai

Nepriklausomi viskio išpilstytojai atlieka labai svarbų vaidmenį šiuolaikinėje viskio pramonėje. Išrankiam mūsų laikų vartotojui jie suteikia galimybę paragauti neįprasto, reto skonio gėrimų, o kartais ir prisiliesti prie gana retai leidžiamo daryklų viskio.

Šie išpilstytojai veikia nepriklausomai nuo viskio daryklų. Tai atskirai susikūrusi įmonė arba individualiai dirbantys asmenys, kurie nusiperka viskio iš daryklų (arba iš viskio brokerių) ir patys jį išpilsto. Viskio jie ieško įvairiose viskio daryklose. Tai gali būti visiems gerai pažįstami prekiniai ženklai arba labai retai matomi pavadinimai. Vieni įsigyja statinių su jau subrendusiu viskiu, o kiti perka tik daryklos pagamintą spiritą (angl. new make), kuris statinėse bręs ilgus metus. Svarbu paminėti, kad išpilstytojai gali pasirinkti brandinti spiritą arba daryklų siūlomose statinėse, arba savo atsivežtinėse. Treti įsigyja keletą skirtingo viskio statinių ir prieš išpilstydami viskį sumaišo, tačiau toks viskis, žinoma, jau nebebus vadinamas vienos statinės (angl. single cask), o būtent pastarasis aspektas ir yra daugumos išpilstytojų prioritetas. Įdomu, kad ne visos daryklos leidžia naudoti savo pavadinimą ant išpilstyto viskio butelių etikečių. Tokiu atveju viskiui duodamas kitas pavadinimas, pavyzdžiui, „Smokhead“, „Port Askaig“, „Finlaggan“ ir kt., o viskio gėrovams reikia pasukti galvą ir patiems bandyti atspėti, kurios daryklos pagamintą viskį jie skanauja.

Kai kurie išpilstytojai perka tokių daryklų statines, kurios jau yra uždarytos ir nebegamina viskio, bet jų arba trečiųjų šalių (t. y. kitų daryklų) sandėliai dar turi atsargų, ir dėl to mes turime galimybę paragauti reto viskio, kuris antraip būtų tiesiog prarastas. Kai kurie išpilstytojai specializuojasi būtent tokioje retų ir senų viskio statinių srityje. Jie išleidžia labai ribotą butelių tiražą, pasiekamą dažniausiai tik tikrų viskio kolekcionierių sluoksniams (pavyzdžiui, „Caperdonich“).

Ši veikla, be jokios abejonės, nėra naujų laikų išradimas. XVIII a. pradžioje beveik kiekviena Škotijos ūkininkų šeima, norėdama užsidirbti papildomų pajamų, gamino viskį. Tačiau nė viena jų pati viskio į butelius neišpilstydavo. Dažniausiai viskio statines jie parduodavo tiesiai parduotuvių savininkams arba viskio maišytojams (angl. blenders). Deja, įvedus didelius spirito mokesčius, dauguma ūkininkų savo veiklą buvo priversti nutraukti.  Nors vieno salyklo viskio (angl. single malt) pasiūla susitraukė, paklausa tikrai niekur nedingo. Kadangi geros kokybės viskio buvo padaroma daug mažiau, jis pradėtas maišyti su viskiais iš skirtingų daryklų, taip pat su gana pigiu viskiu, pagamintu iš skirtingų grūdų (salyklinis viskis gaminamas tik iš miežių) – taip buvo gaunamas abejotinos kokybės maišytas viskis (angl. blended whisky). 

Nors dauguma buvo patenkinti ir tokiu gėrimu, tačiau visuomenėje visgi išliko grupelė žmonių, reikalavusių tik salyklinio viskio. Tad maža niša šiam verslui išliko ir ji netrukus buvo užpildyta sumanių prekybininkų, pradėjusių į butelius išpilstyti tik vieno salyklo viskį. Taip gimė nepriklausomi viskio išpilstytojai. Vieni pirmųjų ir iki šiol vieni svarbiausių šiame versle yra „Gordon & MacPhail“(veikia nuo 1895-ųjų). Kiti žinomi pavadinimai: „Signatory Vintage Scotch“, „Scotch Malt Whisky Society“, „Wemyss Malts“ ir daugybė kitų.

Smagu, kad ir lietuviškoje padangėje turim keletą nepriklausomų viskio išpilstytojų. Pirmasis – viskio baro „King & Mouse“ savininkas Šarūnas Karalius, kuris jau išleido tris savo pilstymo butelius: „Glencadam 15 yo“, „King & Mouse“(21 metų senumo maišytas salyklinis)  ir pats naujausias, visai neseniai išleistas 8 metų senumo „Caol Ila“.

Antrieji išpilstytojai lietuviai – tai šiuo metu Škotijoje gyvenantys Viktorija ir Kenny MacDonaldsai.  Prieš beveik porą metų jie pradėjo nuosavą verslą kaip nepriklausomi išpilstytojai, Viktorja yra pagrindine jo akcininke. Pora sėkmingai prekiauja savo pilstymo viskiu su pačių įkurtuprekiniu ženklu „Dràm Mòr“.

Prieš persikeldama į Škotiją Viktorija Lietuvoje dirbo įvairiuose ES finansuojamuose projektuose. Taip pat kartu su Britų ambasada ir Britų prekybos rūmais Lietuvoje organizuodavo Roberto Burnso vakarienes, kurių metu iš arčiau susipažino ir susižavėjo Škotija bei jos nacionaliniu gėrimu viskiu (ypač „Little Mill“ ir „Caol Ila“).  Kenny’is anksčiau dirbo kaip eksporto agentas ir laisvai samdomas viskio ambasadorius su tokiais nepriklausomais išpilstytojais kaip „Wemyss Malts“, „Arran“ , „Douglas Laing“ ir kt. Po didelės sėkmės šioje veikloje jam buvo pasiūlyta tapti viskio ambasadoriumi „Ian MacLeods Distillers“ kompanijoje ir prisidėti prie jų produkto populiarinimo didžiojoje rinkoje. Ši veikla padėjo Kenny’iui pelnyti vieno geriausiai žinomų ir charizmatiškiausių asmenybių viskio pasaulyje reputaciją.

Per daugelį metų viskio pramonėje Kenny’is ir Viktorija užmezgė vertingų pažinčių su šios srities profesionalais, kurių pagalbos ar patarimo jie gali paprašyti ir dabar, pradėję išpilstytojų veiklą. Buvo labai malonu apie šį verslą sužinoti plačiau iš paties Kenny’io lūpų.

Kenny, ar galite papasakoti, kaip Jūs išsirenkate viskio statinę, tinkamą išpilstymui?

Čia labai svarbi patirtis, įgyta dirbant su įvairiais viskiais, nes reikia žinoti, kuris iš jų visada bus aukštos kokybės. Vienas iš tokių yra „Caol Ila“, mes jį vadiname ponu Nuosekliuoju.  

Žmonės labai dažnai galvoja, kad prieš nuspręsdami, kurią statinę pirkti, mes turime galimybę išragauti daugybę viskio mėginėlių. Deja, šis mitas stipriai prasilenkia su realybe. Dauguma daryklų tokios prabangos išpilstytojams nesuteikia. Tačiau svarbu žinoti vieną paprastą dalyką: jei gauni geros kokybės viskį, bet brandintą prastoje statinėje, viskį visuomet galima perpilti į kitą statinę. Šiame versle taip nutinka beveik nuolatos.

Kuomet mes renkamės statinę, praleidžiame nemažai laiko bendraudami su daugybe viskio brokerių, privačių statinių savininkų ir pačių viskio daryklų atstovais. Taip darome, kad surastume tą tobulą statinę, kuri tiks mūsų naujam leidimui. Kartais tenka laukti metus. Na, o kai pagaliau įsigyjame tinkamą viskį, mums lieka apie tai pranešti savo išpilstymo įmonei bei pradėti spausdinti butelių etiketes.

Kaip Jūs nusprendžiate, kokiose statinėse brandinti įsigytą viskį?

Į šį klausimą tikrai nėra vieno teisingo atsakymo. Kiekvienos viskio daryklos spiritas turi savo unikalų stilių ir charakterį. Vienos daryklos gamina labai lengvą, gėlių aromato viskį, o kitos – sodrų, aliejišką ar net dūminį viskį. Tad kokioje statinėje viskis bus brandinamas ar į kurią statinę jis bus perpiltas (angl. re-racked ), priklausys nuo viskio stiliaus.

Ar šiuo metu, viskiui ypač išpopuliarėjus, daug sunkiau įsigyti viskio statinėse?

Jei palygintume su situacija, sakykime, prieš dešimt metų, tuomet beveik kiekviena viskio darykla labai džiaugėsi, kai atsirasdavo norinčių investuoti į jų statines. Šiuo metu situacija yra šiek tiek kitokia ir beveik visos daryklos susiduria su ta pačia problema – statinių trūkumu. Kai kurios naujai atsidariusios daryklos už vieną statinę prašo beprotiškos sumos – kaina gali siekti iki 11 000 £! Ir jūs galite tik įsivaizduoti, kokia būtų kaina už vieną tokios statinės viskio butelį. Mums labai pasisekė, kad pažįstame keletą viskio daryklų atstovų, tiekiančių mums viskį tiesiogiai. Tokiu būdu mums pavyksta suderinti kokybę su patrauklia kaina parduotuvės lentynoje.

Ar egzistuoja konkurencija tarp Jūsų ir kitų nepriklausomų viskio išpilstytojų?

Šio verslo užkulisiuose dauguma viskio įmonių tarpusavyje bendradarbiauja, skolina ar net

mainosi statinėmis. Aš manau, kad dauguma mūsų tikrai labai gerbiame vieni kitus ir visi

suprantame, kad egzistuoja didžiulė rinka, kurioje vietos užteks visiems. Iš tiesų, esame labai

geroje padėtyje, mes turime galimybę iš arti stebėti kitų išpilstytojų darbą bei rinką ir sekti

geriausiais pavyzdžiais.

Kodėl žmonės turėtų pirkti iš nepriklausomų viskio išpilstytojų, o ne daryklos leidžiamą viskį?

Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad be visų nuostabių Škotijos viskio daryklų, nepriklausomi išpilstytojai apskritai neturėtų terpės egzistuoti. Manau, kad mūsų veikla labiau skirta tiems, kurie jau yra gana gerai susipažinę su viskiu, išragavę įvairių viskio daryklų pagrindines kolekcijas ir jau taiko į viskio žinovų gretas, t. y. viskio connoisseur. Jie puikiai žino, ko tikėtis iš kiekvienos daryklos pagrindinio viskio, tad pirkdami nepriklausomų išpilstytojų viskį jie ieško kažko įdomesnio, neįprasto, galbūt viskio, kuris buvo brandintas vyno ar kitų spiritinių gėrimų, pavyzdžiui, konjako, romo ar tekilos, statinėse.

Kaip išpilstytojai, savo veiklą pradėjote prieš beveik dvejus metus. Per šį trumpą laiką subūrėte didžiulį savo produkto mėgėjų būrį (vien instagrame jau turite per 4 tūkst. sekėjų!). Kaip manote, kokia yra Jūsų sėkmės paslaptis?

Prie šios sėkmės prisidėjo nemažai teigiamų atsiliepimų apie mūsų produktą iš tokių viskio pramonės grandų, kaip „Dave Broom“, „Serge Valentin“, „Angus McRaid“, „Billy Abbot“, „Neil Murphy“, „Menno Greet“ ir  kt. Mums taip pat labai pasisekė, kad dalyvavome „Ghent“ viskio festivalyje Belgijoje prieš pat užsidarant visoms sienoms dėl pasaulinės pandemijos. Tai buvo nuostabi galimybė užmegzti tiesioginį ryšį su klientais, kurie mums ištikimi iki šiol. Taip pat organizuojame privačias viskio degustacijas internetu su įvairiais viskio klubais bei viskio platintojais. Aš manau, kad parodydami norą tiesiogiai bendrauti su savo klientais mes sulaukiame grįžtamojo ryšio.

Kokios yra pagrindinės „Dràm Mòr“ vertybės?

Pirmas ir pagrindinis dalykas mums yra viskio kokybė. Kiekvienas viskio lašas, kurį mes išpilstome, turi būti pačios aukščiausios klasės. Mes siekiame, kad žmonės, atsidarę butelį „Dràm Mòr“, galėtų džiaugtis nuostabiu viskio skoniu ir kartu geriausiai pajustų tai, ką gali pasiūlyti darykla, kurios viskį mes turėjome laimės išpilstyti. Įsigiję viskį iš daryklų, mes tarsi tampame šio viskio globėjais, ir mūsų pareiga yra parodyti šį gėrimą pačioje geriausioje šviesoje.

Antras dalykas, tikriausiai, akivaizdžiausias – kaina. Yra daugybė statinių, kurias mes norėtume įsigyti ir išpilstyti. Tačiau jei butelis kainuos tiek, kad viskio vartotojas negalės jo įpirkti, tai nuvils klientus. Esame tvirtai įsitikinę, kad geras viskis turi būti įperkamas visiems, ne tik patiems turtingiausiems.

Pabaigai truputėlį pasvajokime. Jei pinigai nebūtų problema, ar yra statinė, kurią norėtumėte įsigyti?

Oi, net nežinau, nuo ko pradėti! Čia tas pats, kaip įleisti vaiką į saldumynų parduotuvę! Yra tokia gausybė statinių, kurias norėtume kada nors išpilstyti, tačiau daugelis iš jų yra beveik nepasiekiamos. Kartkartėmis pasitaiko išimčių, ir tos retos statinės atsiduria rinkoje, tačiau jų kaina būna tokia didelė, kad neverta nė svajoti apie jų išpilstymą, nes butelio kaina daugeliui būtų tiesiog neįkandama.

Mano svajonių sąraše (taip, aš tokį turiu!) – „Glengoyne“, „Springbank“, „GlenScotia“, „Kilchoman“, „Macallan“, „Glenfarclas“ ar „Glendronach“. Tačiau jei man reikėtų paminėti tik keletą, rinkčiausi iš jau dingusių (t. y. nebegaminančių viskio) daryklų – „Caperdonich“ ir „Littlemill“.    

Esu dėkinga „Dràm Mòr“ už labai įdomų pokalbį, padėjusį geriau suprasti gana kompleksišką nepriklausomų išpilstytojų veiklą. Pokalbio pabaigoje palinkėjau Kenny’iui ir Viktorijai sėkmės, o jų klientams – daug ypatingų akimirkų su „Dràm Mòr“ išpilstomu viskiu.