Tymų protrūkis Lietuvoje, nors ir nelauktas, padarė vieną gerą paslaugą: didžiajai daliai visuomenės labai vaizdžiai priminė, kur gali nuvesti lengvabūdiškas mokslo (šiuo atveju, infektologijos) surinktų faktų ignoravimas ar net bandymas juos pakeisti moksliškai nepatikrintais „alternatyviais faktais“. Kilusio ginčo įkarštyje pagrindinis prevencinio vakcinavimo šalininkų, tarp kurių buvo ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija1, argumentas buvo nuoroda į gausius ir vienareikšmiškus šios srities mokslinių tyrimų rezultatus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl vakcinavimo naudos. Kilęs sujudimas mums visiems buvo puiki proga įsitikinti, kad pripažintomis mokslinių tyrimų išvadomis paremta informacija Lietuvoje nėra draudžiama. Dar daugiau – jos skleidimas prilygintinas visuomenės švietimui ir todėl sveikintinas. Šiame straipsnyje pateikta informacija yra tokio pat pobūdžio. Straipsnio tikslas – laikantis mokslinio objektyvumo principų informuoti skaitytoją apie patvirtintą teigiamą poveikį žmogaus sveikatai, kurį moksliniai tyrimai susiejo su saikingu2 vyno vartojimu.
Dvejopas alkoholio poveikis sveikatai (dar žinomas kaip „J“ kreivės principas) yra visuotinai pripažįstamas faktas, kylantis iš įvairių mokslinių tyrimų rezultatų apibendrinimo. Viena vertus, nesaikingas alkoholio vartojimas gali sukelti alkoholizmą, tai yra klastingą priklausomybės ligą. Antra vertus, gausybė tarpusavyje nesusijusių mokslinių tyrimų ir juos apibendrinančių metatyrimų atskleidžia, jog saikingas alkoholio (ypač vyno!) vartojimas gali objektyviai teigiamai paveikti asmens sveikatą. Dėl minėtų priežasčių vis daugiau valstybių, siekdamos apsaugoti ir šviesti savo vartotojus, nustato maksimalias ne nulines alkoholio normas ir rekomenduoja jų neviršyti. Tai nereiškia, kad abstinentams yra rekomenduojama pradėti vartoti alkoholį sveikatos gerinimui. Anaiptol! Visuomet išlieka rizika perdozuoti. Šią riziką turėtų gebėti įvertinti kiekvienas suaugęs asmuo, panašiai kaip kasdien sėsdami už automobilio vairo įvertiname riziką sukelti eismo įvykį. Absoliučiai daugumai šis faktas neatima noro vairuoti ir prisiimti atsakomybę už eismo saugumo užtikrinimą.
Mintis, kad alkoholizmas yra liga, išplito XIX a. kartu su pramonės revoliucija, kai daugelyje Europos šalių įsikūrė priklausomybę nuo stipraus alkoholio (daugiausiai degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų) gydančios įstaigos. Nuo to laiko per du šimtus metų daug kas pasikeitė, kritinis požiūris į alkoholio vartojimą labai išsiplėtė. Nuo XX a. antrosios pusės mokslinių tyrimų spektras neapsiriboja vien palyginti nedidele alkoholio vartojimo priklausomybę turinčių asmenų grupe. Šalia to, yra pripažįstamas ir tyrinėjamas socialinis, ekonominis ir kultūrinis kontekstas. Pavyzdžiui, atsižvelgiama į tai, kad Europoje alkoholis nuo seno yra vartojamas labai įvairiai ir turi daug prasmių, pradedant nuo šeimos pietų stalo gėrimo, baigiant ceremonijų gėrimu. Šiandien jau yra žinoma, kad esant vienodoms sąlygoms alkoholio vartojusių žmonių elgesys įvairiose Europos šalyse reikšmingai skiriasi ir turėtų būti vertinamas skirtingai.
Pirmasis mokslinis alkoholio poveikio sveikatai tyrimas pasirodė dar 1926 metais: iškilus amerikiečių biologas, gerontologijos mokslo pradininkas dr. Raymondas Pearlas išleido knygą „Alkoholis ir ilgaamžiškumas“ („Alcohol and Longevity“), kurioje statistiniais tyrimais moksliškai pagrindė tezę, jog saikingas alkoholio vartojimas sąlygoja ilgesnę gyvenimo trukmę, lyginant tiek su visišku susilaikymu, tiek su nesaikingumu. Tas pats autorius vėliau atliko analogišką tabako poveikio sveikatai tyrimą ir pateikė priešingas išvadas – „saikingas rūkymas“ neegzistuoja. Po šio tyrimo sekė daug ir įvairių kitų studijų, kuriomis buvo siekiama nustatyti alkoholio ar atskirų jo rūšių, pavyzdžiui, raudonojo vyno, poveikį sveikatai. Studijos skyrėsi tiriamųjų skaičiumi (kai kuriose studijose dalyvaujančių žmonių skaičius siekė 200 tūkst.), įvairiapusiškumu (tyrimai buvo daromi įvairiose pasaulio vietose ir kultūrose) ir trukme (seniausias tyrimas prasidėjo 1948-aisiais ir tęsėsi daugiau nei pusę amžiaus).
Toliau pateikiame keletą viešai paskelbtų pastarojo meto tyrimų rezultatų, patvirtinančių saikingo vyno vartojimo naudą, kuri buvo įrodyta moksliniais tyrimais ir publikuota specializuotoje kruopščiai recenzuojamoje mokslinėje spaudoje.
Vyno poveikis ilgaamžiškumui ir chroniškų ligų prevencijai
Tyrimo esmė |
2013–2018 m. „PubMed“ duomenų bazėje paskelbtų mokslinių tyrimų metaanalizė patvirtino Viduržemio jūros dietai būdingo saikingo vyno vartojimo naudą keleto plačiai paplitusių chroniškų ligų prevencijai ir gydymui: širdies ir kraujagyslių, metabolinio sindromo, demencijos (kognityvinio nusilpimo), depresijos, onkologinių ligų. Įrodytas teigiamas vyno poveikis šių ligų profilaktikai aiškinamas oksidacinio streso mažinimu ir nauda gerosioms žarnyno bakterijoms. Lyginamieji klinikiniai tyrimai taip pat atskleidė didesnį teigiamą raudonojo vyno poveikį minėtų ligų prevencijai, palyginti su baltuoju vynu, nealkoholiniu vynu, kitais alkoholiniais gėrimais ir vandeniu, taip pat susiejo poveikio stiprumą su biologiškai aktyvia raudonojo vyno fitochemine sudėtimi. |
Šaltinis: |
Wine: An Aspiring Agent in Promoting Longevity and Preventing Chronic Diseases. Diseases. 2018 Aug 8;6(3). pii: E73. doi: 10.3390/diseases6030073. |
Autoriai: |
Pavlidou, E.; Mantzorou, M.; Fasoulas, A.; Tryfonos, C.; Petridis, D.; Giaginis, C. |
Vyno flavonoidų nauda alerginių ligų prevencijai
Tyrimo esmė |
Įvairiais tyrimais jau anksčiau nustatyta, kad vyno sudėtyje yra keletas žmogaus sveikatai naudingų natūralios kilmės fenolinių junginių. Pavyzdžiui, įrodyta, kad raudonojo vyno flavonoidai slopina oksidacinius, uždegiminius, vėžinius procesus ir palaiko imuniteto funkciją. Kasdien išgeriant po 100 ml raudonojo vyno (apie pusę standartinės taurės) organizmas gauna vidutinę 88 mg flavonoidų dozę. Tyrime cituojami naujausi epidemiologiniai Europos šalių gyventojų tyrimai, atskleidę vyną esant vieną pagrindinių natūralių flavonoidų šaltinių europiečių dietoje (291–374 mg per dieną). Tyrimas pateikia duomenų, kad, be minėto žinomo poveikio, flavonoidai dar ir slopina alergiją (blokuoja imunoglobulino E sintezę), suaktyvina baltuosius kraujo kūnelius (mastocitus, bazofilus), kitas imuninės sistemos kraujo ląsteles ir skatina uždegimo mediatorių (citokinų ir kitų) sintezę. Teoriniai tyrimai rodo teigiamą vyno flavonoidų poveikį atopiniam dermatitui, astmai, anafilaksijai, maisto sukeltai alergijai. Klinikiniai bandymai su žmonėmis kol kas buvo atlikti ir patvirtino teigiamą flavonoidų poveikį alerginio rinito bei kvėpavimo takų alergijos atvejais. Tyrimai tebevyksta. Autoriai daro preliminarią išvadą, kad subalansuotas natūralių flavonoidų vartojimas yra naudingas alerginių ligų prevencijai ir įveikimui. |
Šaltinis: |
Potential Beneficial Effects of Wine Flavonoids on Allergic Diseases. Diseases. 2019, gen 15; 7(1). pii: E8. doi: 10.3390/diseases7010008. |
Autoriai: |
Tanaka, T.; Iuchi, A.; Harada, H.; Hashimoto, S. |
Vyno nauda mažinant vyresnio amžiaus moterų klubo kaulo lūžių riziką
Tyrimo esmė |
Buvo tiriamas alkoholio vartojimo ir vyresnio amžiaus moterų klubo kaulo lūžių ryšys. Autoriai surinko duomenų apie daugiau nei 115 tūkst. 50–79 metų amžiaus grupės (po menopauzės) amerikiečių moterų. Tiriamosios buvo sugrupuotos pagal alkoholio vartojimo įpročius (nevartojančios, vartojusios praeityje, vartojančios tik epizodiškai, vartojančios reguliariai – nurodant mėgstamo gėrimo rūšį: vyną, alų ir t. t.). Vidutinis nuolatinių vartotojų išgeriamo alkoholio kiekis buvo 3,3 SAV per savaitę ir mažai skyrėsi tarp besirenkančių vyną, alų ar stipriuosius gėrimus. Tyrimo rezultatai parodė akivaizdų ryšį (koreliaciją) tarp klubo lūžio rizikos ir mėgstamo alkoholio. Moterys, kurios rinkosi vyną, patyrė žemesnę nei vidutinę klubo kaulo lūžio riziką (p = 0,0167), palyginti su abstinentėmis, vartojusiomis alkoholį praeityje, nereguliariomis epizodinėmis vartotojomis, stipriųjų gėrimų mėgėjomis, alaus mėgėjomis ir tomis, kurios nenurodė mėgstamo alkoholio rūšies. |
Šaltinis: |
BMC Women‘s Health. 2013, volume 13, page 36. |
Autoriai: |
Kubo, J. T.; Stefanick ,M. L.; Robbins, J.; Wactawski-Wende, J.; Cullen, M. R.; Freiberg, M.; Desai, M. |
1http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/ministras-a-veryga-nuo-tymu-apsaugo-tik-skiepai
2Šiame straipsnyje saikingu vartojimu vadinamas išgeriamo alkoholio kiekis, priklausomai nuo žmogaus lyties, kūno masės, amžiaus, gali svyruoti nuo 1 iki 3 standartinių alkoholio vienetų (SAV) per dieną. 1 SAV yra lygus 10 g gryno etilo spirito ir apytiksliai atitinka pusę standartinės talpos