Lietuvos vyndariai rudens pradžioje ne tik intensyviai ruošiasi derliaus pradžiai, bet ir grįžta į mokyklos suolus. Lietuvos someljė mokykla informuoja, jog kasmet tarp žinias apie vyną pagilinti panorusių studentų atsiranda vis daugiau vyndarių. Ilgamečių vyndarystės tradicijų šalyje nėra, tad kaipgi mokosi mūsų vyndariai?
Pakalbėti apie vyndarių mokslus atvykome į vieną iš pirmųjų vynuogynų Lietuvoje – Dainiaus Matulevičiaus kiemo sode prie pat Vilniaus, Didžiojoje Riešėje, auga 12 skirtingų vynuogių veislių.
Ištobulinęs vynmedžių auginimą iki tokio lygio, kuomet ir lietuviškos, ir užsienietiškos veislės, sugeba tobulai prinokti net ir vėsiais metais, D. Matulevičius ėmėsi namų vyno gamybos. Nuo pat pirmo savo pagaminto vyno vyndarys ėmė skinti medalius Lietuviško vyno čempionatuose, o šiuo metu namuose gamina ne tik vyną, bet ir sidrą bei alų. Tiesa, tik savo reikmėms, ne pardavimui.
Nors Dainius vyndarystės formaliai nesimokė ir visus receptus bei gerąsias praktikas atrado per praktiką, jis pasakojo, jog suvokimą apie vynus, jų vertinimo kriterijus ir galimybes atskirti gerą vyną nuo labai gero visiškai pakeitė someljė kursai.
Dainius Matulevičius savo namuose įrengtoje vyninėje. Agnės Dovydaitytės nuotr.
„Savo kolegas vyndarius visada skatinu neapsiriboti savo vynais, gilintis į pasaulinio pripažinimo sulaukusių vyndarių gaminius, išmokti pajusti ir apibūdinti svarbiausias vyno ypatybes: aromatą, skonį ir poskonį. Yra du būdai, kaip to išmokti. Pirmas mokymosi būdas – ragauti begalę skirtingų vynų, ir ilgainiui suvokimas ateis savaime. Tai ilgesnis, brangesnis ir galbūt kenksmingesnis sveikatai kelias. Kitas, trumpesnis kelias – eiti į specializuotus someljė kursus, kurių metu į vyno pažinimo kelionę lydį ekspertai.
Aš pasirinkau pastarąjį mokymosi būdą, kuris tapo viena geriausių patirčių ir investicijų mano, kaip vyndario, gyvenime“, – pasakojo D. Matulevičius.
Someljė mokyklą baigė ir kitas Lietuvos vyndarys Paulius Kovas, visuomenėje geriau žinomas kaip buriuotojas, keliautojas ir rašytojas.
Kitaip nei D. Matulevičius, kuris daugiausiai gamina vynuogių ir vyšnių vyną, P. Kovas linkęs eksperimentuoti su įvairiomis uogomis ir net pomidorais.
Be oficialių mokslų Someljė mokykloje, P. Kovas paminėjo ir keliones kaip būdą plėsti savo supratimą apie vyną.
Paulius Kovas Marchesi di Barolo vyninėje. Nuotr. iš asmeninio archyvo
„Aš gimiau keliautoju, bet didelę savo gyvenimo dalį šiandien skiriu vyndarystei. Tad per atostogas sujungiu šiuos hobius ir mėgaujuosi pažindamas kraštus, kur vynas yra kultūros dalis. Lankau miestelius, kurie gyvena iš vynuogių auginimo ir vyndarystės, žmones, kurie iš kartos į kartą perima tradicijas ir pan.“
Išaugus susidomėjimui vyndaryste, Lietuvoje išpopuliarėjo ne tik someljė, bet ir vyndarių mokymai. Pastarųjų organizatorė vyno gamybos technologė dr. Aušra Šimonėlienė smarkiai išaugusį susidomėjimą sieja su Lietuvos pripažinimu vynuogių vyno gamybos šalimi bei suaktyvėjusiu žmonių persikėlimu gyventi į užmiestį.
„Išaugus būsto kainoms miestuose, vis daugiau žmonių keliasi gyventi į kaimus ir sodus. Kiemus apsodinę uogų krūmais ir vaismedžiais, o vėliau susidūrę su jų pertekliumi žmonės dažnai susigundo išbandyti vyno gamybą namuose. Susipirkti medžiagas pirmiesiems bandymams užtenka vos 50 eurų. O kaip pasidaryti savo pirmąjį vyną, mokome gyvuose susitikimuose, informacija dalijamės internete, vyndariai žiniomis keičiasi ir periodiniuose vyndarių asociacijos susitikimuose,“ – pasakojo A. Šimonėlienė.
Technologė ir pati neseniai baigė someljė kursus tam, kad suvienodintų vyno ekspertų ir vyndarių naudojamą žodyną ir palaikytų dar tvirtesnius ryšius tarp vyndarių mėgėjų ir profesionalų.
Vyno gamybos technologė dr. Aušra Šimonėlienė. Agnės Dovydaitytės nuotr.
Someljė mokykla Lietuvoje veikia nuo 2006 metų. Nuo ta da įvairių kursų diplomai buvo įteikti jau daugiau nei 1000 studentų. Didelė dalis jų – restoranuose dirbantys vyno profesionalai, tačiau kasmet prisijungia vis daugiau vyndarių ir vyno mėgėjų, norinčių praplėsti savo žinias, mokėti išsirinkti tinkamą vyną, jį priderinti prie maisto, apibūdinti ir pan.
„Lietuvoje įsigaliojus alkoholio draudimo įstatymui skleisti žinias apie vyno istoriją, vyndarių gyvenimą, vyno kultūrą ir net saikingą vartojimą tapo dar sudėtingiau. Nepaisant to, kasmet mokyklos suolus užpildo studentai, o mes padedame jiems atrasti visai kitą pasaulį. Su džiaugsmu matome, kaip sparčiai žmonės mokosi: vos po keleto mėnesių tik pauostę ir paragavę vyno jau gali nusakyti svarbiausias jo savybes, regioną, atranda iki šiol nepažintą vyno mėgėjų ir profesionalų bendruomenę, kur itin išsilavinę žmonės dalinasi savo patirtimi,“ – komentavo Someljė mokyklos lektorius ir Someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius.
Someljė mokyklos lektorius ir Someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius. V. ir G. Skaraičių nuotr.
Lietuvos vyndariai, anot eksperto, turi daug potencialo ir entuziazmo. „Visuomet juos palaikome, tačiau taip pat skatiname neapsiriboti savo gaminamais vynais, atrasti platų tarptautinį vyno kultūros pasaulį. Tai ne tik padeda pagerinti jų gaminius, bet ir skleisti informaciją iš lūpų į lūpas bei kelti bendrą šalies išsprusimą vyno srityje,“ – komentavo A. Darasevičius.
Šiais metais Lietuvos vyndariai geru vynuogių derliumi pasidžiaugti, deja, negali. D. Matulevičius pasakojo, jog dėl vėlyvo pavasario ir vėsios vasaros pradžios gero vyno iš šių metų vynuogių vyndarys nesitiki.
Nepaisant permainingų orų, Lietuvos vyndarystei prognozuojama šviesi ateitis. „Vyno klubo“ įkūrėjas ir vyno žinovas Arūnas Starkus pastebi, jog „pastaruosius keletą metų išgyvename lietuviškos vyndarystės augimo bumą. Vynuogynų plotai auga visoje Lietuvoje: nuo kelių hektarų prieš penketą metų iki daugiau nei 50-ies dabar. Vyną savo reikmėms iš vaisių, uogų, augalų darančių yra šimtai ir tūkstančiai, daugėja ir licencijuotų vyndarių. Tačiau svarbiausia – vyndarių bendruomenė sparčiai mokosi, o tai reiškia, kad taip pat sparčiai gerėja ir lietuviško vyno kokybė.“
„Vyno klubo“ įkūrėjas ir vyno žinovas Arūnas Starkus. G. Skaraitienės nuotr.