Tačiau vakarais Someljė mokykloje galima sutikti ir žmones, turinčius solidžius, gerai mokamus darbus, kurie niekada nedirbs restorane. Kodėl jie ryžtasi lankyti Someljė mokyklą? Kas skatina juos metai iš metų, kiekvieną savaitę[1] su degustacinių taurių dėžute skubėti į paskaitas apie vyną, spiritinius gėrimus, vyno derinimą su maistu? Klausinėjame šiuo metu Vilniuje besimokančių studentų.
Visvaldas Norkevičius, bendrovės „Litana“ bendraturtis ir direktorius, Someljė mokyklos pirmo kurso studentas: „Mintis, kad apie vyną reikia žinoti daugiau, nei tai, kad jis yra raudonas ar baltas, atėjo kartą viename slidinėjimo kurorte. Restorane atnešė ne tik maisto, bet ir vyno meniu. Varčiau, varčiau ir nieko nesupratau. Nežinojimas – tai labai neįdomi būsena. Nusipirkau Tomo Stevensono „Vyno enciklopediją“, kurią labai susidomėjęs skaičiau lyg romaną. Pradėjau lankyti „Vyno klubo“ degustacijas, šiais metais nuėjau ir į Grand Cru vakarienę, kur jaučiausi labai keistai. Vėl viskas dėl žinių trūkumo. Tada ir apsisprendžiau mokytis Someljė mokykloje. Po poros mėnesių mokslų ir praktikos kai kurie vynai, kuriais anksčiau žavėjausi dėl jų intensyvaus skonio, pasidarė per daug paprasti ir lėkšti. Pagaliau prasiplėtė ratas temų, kuriomis galiu bendrauti su mažai pažįstamais žmonėmis. Dideliu atradimu tapo praktinis pojūtis, kas yra vyno yda. Mokykloje buvo keletas tokių pavyzdžių. Anksčiau visas vynas iš Bordo regiono buvo vienodas, dabar pradedu atrasti jų skirtumus ir įdomybes.“
Daiva Lialytė, viešųjų ryšių bendrovės „Integrity“ direktorė, pirmakursė: „Mano mokymąsi Someljė mokykloje lėmė trys priežastys. Vienai bičiulei prasitariau, kad pastaruoju metu mano uoslė pasidarė labai jautri. Ji ir pasiūlė tą savybę išnaudoti studijuojant vyno pažinimo mokslus (juokiasi). Be to, aplink vis daugiau pažįstamų, kurie baigė arba dar mokosi toje mokykloje. Ir šiaip, vynas – vienintelis gėrimas, kurį mėgstu ir geriu. Pagalvojau, kad juo mėgautis su išmanymu bus kur kas smagiau. Trečia svari priežastis buvo tai, kad mokykloje dėsto profesionalai, kuriais pasitikiu. Po poros mėnesių studijų galiu pasakyti, kad gavau ir supratau daugiau, nei tikėjausi, ir kad tie mokslai gali virsti viso gyvenimo studijomis. Kol kas savo draugus, su kuriais per vakarienes ar susitikimus geriame vyną, juokinu, nes prašau jų uostyti, kalbėti apie jaučiamus žibuoklių aromatus ir pan. Bet tikiuosi, kad jie supras viso to naudą.“
Aelita Skaržauskienė, Mykolo Romerio universiteto Socialinės informatikos fakulteto prodekanė, docentė, Someljė mokyklos pirmakursė: „Šios studijos prasidėjo nuo meilės Prancūzijai, kur dažnai atostogauju. Ta šalis neatsiejama nuo vyno ir jo istorijos. Tai supratau po kelionių į Burgundiją, Provansą ir Šampanę. Kai turi žinių, gali suvokti kur kas subtilesnius dalykus. Pirmojo pasiūlymo lankyti mokyklą sulaukiau šiais metais per „Vyno dienas“. Kiek vėliau tą patį išgirdau iš vienos draugės. Tada susimąsčiau: kai norime susikalbėti svetima kalba, pradžioje išmokstame bent 100 žodžių, o tada bandome sudėti sakinius. Taip yra ir su vynu. Reikia žinių sistemos, kad galėtum ne tik susigaudyti vyno pasaulyje, bet ir kalbėti apie tai. Maniau, kad po darbo dar išsėdėti paskaitose tris valandas bus labai sunku, bet mano nuojautos nepasitvirtino, nes visi dalykai dėstomi įdomiai ir subtiliai. Supratau, kad į tas studijas įklimpau visam gyvenimui.“
Rolandas Valiūnas, advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ advokatas, mokosi trečius metus: „Žinių klodai neišsemiami (juokiasi), bet vyno studijas pasirinkau, nes tai sfera, kuri mane domina. Kuomet neturi profesionalių žinių, sunku susigaudyti. Vien noro neužtenka. Tuo greitai įsitikini, kai nueini Lietuvoje į restoraną, gauni meniu, o patarėjo, kokį vyną užsisakyti prie pasirinkto patiekalo, deja, nėra. Po daugiau nei poros metų mokslų galiu pasakyti, kad dabar man kur kas lengviau tai padaryti pačiam. Kita vertus, lengviau įsigyti vyno, kai keliauji ir lankaisi vyno ūkiuose arba specializuotose parduotuvėse. Todėl į Prancūziją važiuojame automobiliu, nes ji nėra taip toli ir ten gali nusipirkti pakankamai patikusio vyno. Aplankėme Bordo, Burgundiją, o šiemet pasiryžome nuvykti ir į Toskaną. Mokslai Someljė mokykloje praplėtė supratimą apie Bordo vynus, kuris anksčiau buvo labai ribotas. Tiesa, kol kas man sunkokai sekasi perprasti vyno ir maisto derinimo subtilybes. Matyt, tą pamoką buvau ne itin atidus. Teks kartoti (juokiasi).
Audrius Žiugžda, bendrovės TEO generalinio direktoriaus patarėjas strateginių projektų valdymo klausimais, trečiakursis: „Vynu domiuosi apie dešimt metų, nuo tų laikų, kai automobiliu su šeima keliaudavome po Europą. Užsukdavome į vyno ūkius, bendraudavome su vyndariais. Žavėjo jų kultūra, meilė savo darbui. Suvokiau, kad tas bendravimas bus gilesnis ir kur kas įdomesnis, jeigu pats daugiau žinosiu. Beje, domiuosi ne tik vynu, bet ir kitais gėrimais. Dabar ragaudamas vyną atkreipiu dėmesį į kitus dalykus nei anksčiau. Kaip gera, kai aklojoje degustacijoje atspėji vyno regioną arba vynuoges, iš kurių padarytas vynas! Gėrimus renkuosi pagal aplinkybes, bet labiausiai mėgstu burgundišką vyną.
Tačiau mokslas Someljė mokykloje toli gražu nėra tik žinių kaupimas. Tai ir mielų žmonių sambūris, kuriame galima kalbėtis, diskutuoti apie visiems įdomius dalykus.“
Aja Rutkauskienė, kelionių agentūros „Boutique Travel“ direktorė, mokosi trečius metus: „Buitiškai vynu pradėjau domėtis prieš penkerius metus. Kuo toliau, tuo daugiau iškildavo klausimų, į kuriuos savarankiškai rasti atsakymus buvo sunku, todėl prieš trejus metus nusprendžiau lankyti Someljė mokyklą. Pastaruoju metu joje įgytos žinios padeda ir versle, t. y. organizuojant išskirtines keliones. Mūsų klientai – išsilavinę, turtingi žmonės, kuriems negana pasiūlyti tradicinių vietų. Jie mielai lanko mano rekomenduojamus vyno ūkius, neatsisako ir išskirtinių restoranų su puikiu vyno meniu.
Paskaitos mokykloje šią vasarą paskatino ne tik teoriškai, bet ir praktiškai prisiliesti prie vyno. Nusprendžiau nuvykti į vyno ūkį per derliaus rinkimą. Rinkausi Elzaso regioną, nes labai mėgstu „Gewurztraminer“ vyną. Beveik šimtui vyndarių nusiunčiau prašymus leisti pas juos padirbėti. Atsakė trys, išsirinkau „Domaine Seppi Landman“ ūkį. Kartu su panašiais savanoriais iš Japonijos, Kanados, Rusijos ir kitų kraštų dirbau tris dienas nuo šešių ryto iki vėlyvo vakaro vynuogynuose ir vyninėje, kur stebėjau ir padėjau atlikti įvairius darbus. Nepaprastas malonumas!“
Alfredas Šlekys, bendrovės „Alterna“ valdybos pirmininkas, mokosi trečius metus: „Kuo daugiau mokaisi, tuo labiau supranti, kiek daug nežinai ir kokie neatverti klodai prieš akis. Pradėjęs mokytis Someljė mokykloje, supratau, kad būtina išmokti prancūzų kalbą. Jau pradėjau ir šias studijas. Ne taip seniai gimė mintis: pabaigęs someljė mokslus, pradėsiu kulinarijos studijas. Maistas ir vynas – neatskiriami dalykai. Nustebau, kad nėra taip paprasta juos suderinti, kaip anksčiau atrodė. Galiu pripažinti: šios studijos pakeitė mano gyvenimo būdą. Teko atsisakyti neįdomios lietuviškos virtuvės. Juk prie jos beveik neįmanoma priderinti vyno! Nebeliko noro gurkšnoti alų, nors ir anksčiau nelabai jo mėgau. Dabar tenka gilintis į prancūzišką ir itališką virtuvę. Ir šiandien internete žmonai ieškojau vieno patiekalo recepto (juokiasi). Kiekvienas susitikimas mokyklos paskaitose yra mielas ir geranoriškas, nes ten renkasi panašių interesų žmonės. Ir šnekamės ne tik apie vyną. Beje, kai kurie kurso draugai jau keliavo į vyno kraštus, bet aš noriu pasiekti aukštesnį žinių lygį, kad išvyka būtų prasmingesnė.“
[1] Visas Someljė mokyklos kursas – apie 200 akademinių valandų, kurias išklausyti, mokantis po 4 valandas per savaitę, trunka apie pusantrų metų. Mokyklos absolventai, išlaikę trijų pakopų egzaminus ir praktinį egzaminą, gauna Someljė sertifikatą, kuris atveria kelią į tikruosius Lietuvos someljė asociacijos ir Tarptautinės someljė asociacijos (Association de la Sommellerie Internationale – ASI) narius (red. pastaba).