Austrijoje karštas raudonasis vynas ruošiamas su cinamono lazdelėmis, gvazdikėliais, anyžinėmis žvaigždutėmis, citrusiniais vaisiais, vanile, kartais įpilama romo ar kitų stipriųjų gėrimų. Cukraus gabaliukai išmirkomi rome, padegami, po to dedami į vyną. Gardinamas jis pipirais, kadagių uogomis, tonkininėmis pupelėmis, vanile, rožių žiedlapiais.
Vokietija garsėja karšto vyno vartojimo tradicijomis. Dažnai čia jis daromas iš raudonojo, baltojo, obuolių vyno bei obuolių sulčių. Garsusis Frankfurto obuolių vynas, kuris minimas dar frankų karaliaus Karolio Didžiojo valdymo laikais (maždaug prieš 1200 metų), šaltuoju metų laiku taip pat geriamas karštas. Glühmost – tai karštasis gėrimas, kuriame lygiomis dalimis maišomas sausas baltasis vynas („Riesling”) ir obuolių sidras, pridedant prieskonių.
Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje (glögg) karštas vynas daromas iš raudonojo vyno bei karčiųjų apelsinų, kardamono, imbiero, įpilant stipriojo gėrimo (romo, brendžio, nearomatizuotos degtinės ar „Aquavit“). Gvazdikėliai, imbieras, kardamonas, apelsinų žievelės užpilami stipriuoju gėrimu ir viskas paliekama keturioms valandoms, retkarčiais pakratant indą. Vynas pakaitinamas iki 60–70 °C, sudedami išmirkę prieskoniai ir paliekama valandai. Prieš vartojimą vėl pakaitinama.
Švedijoje gėrimas dažnai patiekiamas su imbierine duona, saldžia bandele su šafranu ir razinomis, migdolais bei imbieriniais sausainiais.
Danijoje prie karšto vyno patiekiama bandelė su braškių uogiene, apibarstyta cukraus pudra. Norvegijoje gėrimas dažnai patiekiamas su ryžių pudingu.
Latvijoje karštasis gėrimas kartais gaminamas iš vynuogių ar juodųjų serbentų sulčių paskaninant Rygos balzamu („Rigas balsams”, Karstvins). Japonijoje kaitinama sakė su imbieru ir cukrumi. Kanadoje raudonasis vynas kaitinamas ir maišomas su klevų sirupu bei stipriaisiais gėrimais.
Daugelyje Europos šalių populiarus gėrimas punšas, kurį XVII amžiuje anglų jūrininkai atvežė į Europą. Tai iš Indijos kilęs karštas alkoholinis gėrimas, kurį sudaro penkios sudedamosios dalys (hindi kalba “panc” reiškia "penkių” ir pavadinimas). Tradicinės sudedamosios dalys yra arakas (ryžių degtinė, pagaminta Indijoje, Šri Lankoje ar Pietryčių Azijoje, kuri dažniausiai būna 50–70 laipsnių), cukrus, arbata ar vanduo su citrina ir prieskoniai. Gaminant punšą, degtinė dabar dažnai keičiama vynu.