Į šventę susirinko nemažas vyndarių būrys, o jauniausiam iš jų, vyndariui entuziastui Mykolui Bistrickui, dar nėra dvidešimties! Atvyko ir Latvijos vyndarių asociacijos atstovai, kurie ne tik vertino lietuvišką jauną vyną, bet ir smulkiai papasakojo apie Latvijos teisinės sistemos naujausius pasikeitimus, dėl kurių vyndarystės amatas „išlindo“ iš šešėlio ir šiuo metu patiria tikrą renesansą. Lietuvos vyndariai įdėmiai analizuoja šį precedentą ir vis garsiau svajoja netolimoje ateityje pasiekti tokią pat pergalę Lietuvoje.
Šventės metu vyko degustacija-varžybos, kuriai vyndariai pristatė pačių pagamintus vynus iš šios vasaros vaisių derliaus. Vynai buvo suskirstyti į baltojo, rožinio ir raudonojo vyno kategorijas bei atskirtas sausas vynas nuo saldaus. Varžyboms buvo atrinktas 31 (!) vynas. Degustacijoje dalyvavo visi norintys. Supaprastinta vyno vertinimo metodika rėmėsi trimis klasikiniais aspektais: už išvaizdą, aromatą ir skonį buvo galima skirti nuo 1 iki 10 balų. Papildomai buvo galima skirti nuo 1 iki 10 balų už bendrą įspūdį. Teoriškai, tobulas vynas galėjo surinkti 40 balų. Toks jaunas vynas turėtų stebinti švaria ir tyra, oksidacijos nepaveikta spalva, ryškiu vyno gamybai panaudotų vaisių aromatu ir pirmuosius du įspūdžius vienijančiu skoniu, kuris teigtų jaunystę, lengvumą, gaivą, gyvenimo džiaugsmą, primintų vasarą ir keltų vien džiugias mintis. Mano nuomone, idealus jaunas vynas turėtų būti pusiau sausas ar sausas, bet ne „išdžiovintas“.
Nors sausieji vynai buvo korektiškai ragaujami prieš saldžiuosius, degustacijos rezultatai rodo, jog saldus vynas tebepirmauja prieš gerai padarytą sausąjį. Tokį (prognozuojamą) rezultatą sąlygojo „nacionaliniai vyno mėgėjų ypatumai“, t. y. patirties stoka: toli gražu ne kiekvienas vyno mėgėjas turi kokybiško sauso vyno degustavimo įgūdžių. Prie to prisideda ir vyno amatininkystės nepripažinimas de jure.
Turiu prisipažinti, jog jauno vyno kokybė maloniai nustebino. Dauguma vynų buvo labai sąžiningai pagaminti, be defektų. Panašu, kad poros vynų fermentacija tebevyko (tikrai jaunas vynas!), o dar viename vyname vyne buvo justi daržovių (kopūstų) aromatas. Visi kiti vynai – vieni silpniau, kiti ypač ryškiai – skleidė vaisių aromatus, glostė gomurį ir leido koncentruotis į harmonijos paieškas. Esu tikras, jog vietinis jaunas vynas galėtų būti nacionalinės vyndarystės pasididžiavimas ir vizitinė kortelė!
Degustacijos rezultatai
Baltasis sausas
1. Legendinis pienių vynas (Remigijus ir Jurgita Rimkai), 959 taškai
2. Vynuogių ūglių vynas (Ramoškevičiai), 935 taškai.
Baltasis saldus
1. Česlovo Ramoškos obuolių vynas, 1048 taškai.
2. Gintaro Paradniko medaus vynas, 923 taškai.
Rožinis sausas
1. Mėlynųjų slyvų vynas (Remigijus ir Jurgita Rimkai), 1018 taškų.
2. Raudonųjų serbentų vynas (Kazimieras Aleksandravičius), 954 taškai.
Rožinis saldus
1. Braškių vynas (Remigijus ir Jurgita Rimkai), 1093 taškai.
2. Obuolių ir aronijų vynas (Česlovas Ramoška), 1058 taškai.
Raudonasis sausas
1. Juodųjų serbentų vynas (Kazimieras Aleksandravičius), 1081 taškas.
2. Juodųjų serbentų vynas (Raimundas Nagelė), 1024 taškai.
Raudonasis saldus
1. Vyšnių vynas (Evaldas Petkus), 1130 taškų.
2. Aviečių vynas (Česlovas Ramoška), 1087 taškai.