Naujienos

Vyno ir maisto derinimas

vyno žurnalas nr. 32 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 31 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 30 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr. 29 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 28 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr.27 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 26 (Elektronins)

Vyno žurnalas nr. 25 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 24 (Elektronins)

Vyno Žurnalas Nr. 23 (elektroninis)

Seni žurnalo numeriai

Seni žurnalo numeriai (elektroniniai)

english

Italiano




Naujienos

Someljė: dabartinis įstatymas palieka tik hamletišką klausimą „gerti ar negerti“

2017.05.31


Numatytos alkoholio ribojimo įstatymo pataisos kriminalizuoja bet kokią legalią informaciją apie gėrimus, kultūringą jų vartojimą ir palieka galimybę rinktis vertinant tik jų kainą, teigia Lietuvos someljė asociacijos (LSA) prezidentas Arminas Darasevičius.

 

„Neneigiame to, kad Lietuvoje yra problemų su nesaikingu alkoholio vartojimu. Ir manome, kad iki šiol prisidėjome prie žmonių švietimo, mokydami alkoholį ne gerti svaiginantis, o mėgautis aukštesne kokybe, ir mažesniu kiekiu, skatindami gėrimus derinti su maistu, taigi, keisdami sovietmečiu įsišaknijusią alkoholio vartojimo kultūrą. Tačiau, planuojamos priimti įstatymų pataisos mūsų darbą pavers parodija“, – trečiadienį surengtoje simbolinėje „paskutinėje degustacijoje“ sakė LSA prezidentas A. Darasevičius.

 

LSA vadovas susirinkusiems žurnalistams parodė, kaip skirsis ne tik someljė (šios profesijos atstovų Lietuvoje gali net nelikti), bet ir barmenų bei padavėjų darbas, jei bus priimtos dabartinės alkoholio reklamą reglamentuojančios įstatymų pataisos.

 

„Kiekvienas vyno regionas – taip vadinama geografinė nuoroda – pasižymi specifiniu klimatu, dirvožemiu, veislėmis, vyndarystės tradicijomis. Todėl vyno pasaulis toks įvairus skoniais, stiliais, kokybės lygmenimis. Susigaudyti jame gali ne kiekvienas pirkėjas, jam turi padėti someljė ar padavėjas. Pagal naują įstatymo redakciją mes nebegalėsime to papasakoti klientams, tiesiog trumpai nurodysime – vynas iš Aragono ar pan. Toliau aiškinkitės patys... Ar tai normalu? Ar tokios gastronominės kultūros siekiame Lietuvoje?“, – renginyje klausė Lietuvos someljė mokyklos ir „Vyno klubo“ įkūrėjas Arūnas Starkus.

 

Pagal dabartinį įstatymo projekto variantą, alkoholio prekybos vietose bus galima nurodyti tik alkoholinio gėrimo grupę, pogrupį, kategoriją, alkoholinio gėrimo kilmės šalį, geografinę nuorodą, regioną, gamintojo pavadinimą ir registruotą prekės ženklą, alkoholinio gėrimo kainą. „Jokių gamybos metų, gamybos ir brandinimo būdo, rekomenduojamos serviravimo temperatūros, su kokiu maistu gėrimas dera... Mes net vynuogių veislės nepažeisdami įstatymų negalėsime pasakyti. Turėsime klientui rodyti užrašą ant butelio?“, – stebėjosi A. Darasevičius.

 

A. Starkus atkreipė dėmesį, kad priėmus siūlomas pataisas, neliks ne tik informacijos apie gėrimus, bet negalima bus minėti ir gėrimų pavadinimų, jei jie nėra registruoti, tad populiarių kokteilių pavadinimai nueis užmarštin.

 

Surengta parodomąja degustacija Lietuvos someljė asociacija siekia atkreipti dėmesį į siūlomų įstatymo pataisų spragas ir paprašyti įsiklausyti į specialistų, kurių tikrai negalima apkaltinti tautos girdymu, nuomonę.

 

„Manome, kad įstatyme būtina nurodyti, jog kalbant apie gėrimą galima minėti jo pavadinimą, nes ne visų gėrimų pavadinimai yra registruoti prekių ženklai. Galų gale juk restorano darbuotojai ruošdami meniu nepuls aiškintis, ar kokio Pietų Afrikos vyno pavadinimas yra registruotas prekės ženklas, ar ne. Taip pat reiktų suprasti, kad kai kurie gėrimai ir negali būti prekės ženklais, pavyzdžiui klasikiniai kokteilių pavadinimai „Kruvinoji Meri“, „Mojito“, – kalbėjo A. Darasevičius.

 

Taip pat LSA nori, kad restoranuose būtų leista pateikti platesnę informaciją apie gėrimus, ypač vynus: vynuogių veislę, gamybos metus, gamybos būdus (brandintas, klasifikuotas ar pan.), vartojimo ypatumus, tokius kaip derinimas su maistu, serviravimo temperatūra.

 

„Restoranų darbuotojai paprastai klientams pateikia išsamią informaciją apie konkretų gėrimą – jo gamybos regioną, būdą, istoriją ar pan., todėl siūlome praplėsti leidžiamą informaciją nustatant, kad gali būti pateikta informacija apie gėrimą ir jo gamybą, kilmę, vartojimą“, – teigė LSA vadovas.

 

Baruose ir restoranuose kaip papuošimus ar serviravimo atributiką siūloma leisti ne tik prekių ženklus, bet ir kitus dizaino elementus – su prekės ženklu susijusius užrašus, piešinius, vaizdus.

 

Atitinkamą siūlymą Seime registravo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis. Galutinį sprendimą Seimas turėtų priimti ketvirtadienį.

 

 

 

 

 A. Darasevičius

 N. Miežys

 A. Starkus


Pardavimo vietos

Prenumerata

Redakcija

Autoriai ir degustuotojai

Reklamos įkainiai

Nuorodos