Naujienos

Vyno ir maisto derinimas

vyno žurnalas nr. 32 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 31 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 30 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr. 29 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 28 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr.27 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 26 (Elektronins)

Vyno žurnalas nr. 25 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 24 (Elektronins)

Vyno Žurnalas Nr. 23 (elektroninis)

Seni žurnalo numeriai

Seni žurnalo numeriai (elektroniniai)

english

Italiano




Naujienos

Kas lemia dėl Alkoholio prekybos įstatymo pakeitimų kovojančių pusių nesusikalbėjimą

2016.12.09


Viešojoje erdvėje girdime labai daug racionalių svarstymų apie planuojamus alkoholio prekybos pakeitimus ir jų (ne)efektyvumą. Gali net susidaryti įspūdis, kad Seimas ir Vyriausybė išgirs ekspertų nuomonę ir atsižvelgs į juos, priimdama sprendimus. Tačiau po apsilankymo LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto klausymuose (info apie klausymus rasite http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15919&p_k=1&p_t=167352) tuo klausimu (2016 m. gruodžio 8 d.) vilčių dėl apgalvotų, pasvertų sprendimų priėmimo dabartiniame Seime lieka vis mažiau. Čia naujosios valdžios įsitikinimai ir emocijos ima viršų prieš logiką, o tada kalbėtis yra beprasmiška. Norintys pasisakyti netilpo į salę, trūko laiko

 

 

Baltijos asamblėjos salėje III Seimo rūmuose galėtų tilpti apie 50 žmonių, tačiau šį kartą jų buvo prisigrūdę per 70. Klausymams dėl Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16(1), 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16(2) straipsniu projekto buvo skirta valanda, tačiau suinteresuotoms pusėms pasisakyti vos užteko 2 valandų. Laiko trūko, todėl posėdžio pirmininkė nuolat ragino kalbėti trumpai, o tai reiškia, kad argumentus išsakyti buvo sunku. Ypač tiems, kurie susirinko pasisakyti prieš įstatymo priėmimą. Didelę jų argumentų dalį galima rasti kadenciją baigiančios Vyriausybės rašte Seimui (parsisiųsti čia). Vienu kartu didelių ir mažų prekiautojų asociacijų atstovai, smulkaus verslo, viešbučių, restoranų asociacijų atstovai, gamintojų atstovai, profesinių sąjungų nariai bandė pasisakyti apie viską iš karto, kalbėjo su jauduliu, nes būsimi sprendimai neigiamai paveiktų jų šeimos narius, darbuotojus, vietines bendruomenes. Dažniausiai minimos temos:
- Maisto parduotuvių Lietuvoje smarkiai mažės, nes specializuotų alkoholio parduotuvių finansiškai neįmanoma įsteigti mažuose miesteliuose ir kaimuose, o prekybos alkoholiu dalis maisto prekių parduotuvės apyvartoje žymi, vien tik maisto prekių parduotuvės neišsilaikys. Taip pat licenzijas turėtų prarasti daugybė prekybos vietų, įsigaliojus ir naujai siūlomam apribojimui dėl galimybės turėti alkoholio prekybos licenciją, įsikūrus arti ugdymo įstaigų.
- Parduotuvių uždarymo pasekmės: darbuotojai neteks darbo, pirkėjai nebeturės kur nusipirkti būtinų maisto prekių, toliau tuštės kaimai. Išnykus legaliai prekybai dar labiau suklestės jau dabar klestintis nelegalus verslas. Taigi mažės įmokos į biudžetą, didės šešėlinės ekonomikos dalis. Norint suvaldyti šešėlį, augs teisėsaugos aparatas, taigi ir valstybės išlaidos.
- Minimalaus amžiaus, nuo kurio leidžiama pirkti alkoholį, pakėlimas iki 20 metų, lems tai, kad pradės trūkti darbuotojų aptarnavimo ir prekybos sektoriuje, kur dirba daug jaunimo.
- Dabartinė tendencija alkoholinius gėrimus vertinti pagal vienintelį kriterijų – pagal alkoholio kiekio procentą – reiškia, kad bus ekonomiškai nubausti visi, kurie legaliai parduoda kokybiškus produktus. Šiais produktais vaikžudžiai kažin ar mėgaujasi. O štai apie diferencijavimą pagal kitus kriterijus nekalbama. Pastiprintas vynas – „rašalas“ už pusantro euro – įstatymų pokyčių iniciatoriams nekelia jokio įtarimo. O pigius, saldžius, aromatizuotus alkoholinius kokteilius, kurie labiausiai pratina jaunimą prie alkoholio, jie net norėtų palikti prekybos centruose.
- Vartotojai dabar suskirstyti į dvi grupes: tuos, kurie geria (bloguosius), ir tuos, kurie negeria (geruosius). Tačiau vartojančių alkoholį yra gerokai daugiau nei nevartojančių. Alkoholis yra europinės kultūros dalis ir tos kultūros per vieną dieną išmušti iš galvos nepavyks. Kodėl žmonės vartoja alkoholį, galima pasiskaityti 2016 m. birželį bendrovės „Sprinter tyrimai“ atlikto tyrimo pristatyme (skaityti čia).
- Noras žiniasklaidai kompensuoti prarastas alkoholio reklamos pajamas po alkoholio reklamos uždraudimo atrodo keistokai. Primena bandymą „nusipirkti“ žiniasklaidos palankumą. Tačiau ir toks sprendimas kelia nepasitenkinimą Radijo ir televizijos transliuotojų asociacijai, kuri pagal naują tvarką gaus mažiau už kitus.

 

Ar ekonominius sprendimus turi priimti Sveikatos reikalų komitetas?

 

Keista, kad daugybę ekonominių briaunų turintis įstatymas svarstomas Sveikatos reikalų komitete ir dalyvaujant tik Sveikatos apsaugos ministrui. Gal todėl, kai susitinka blaivystės sąjūdžio atstovas ir kaimo parduotuvėlių Aukštaitijoje savininkas, tikėtis susikalbėjimo sunku. Jo ir nebuvo, nes klausytojai, kuriems šimtų tūkstančių vardu kalbėjo pasisakantieji, buvo keli Seimo nariai, kurių dauguma nevartoja alkoholio ir kuriems, sprendžiant iš jų komentarų, atrodė, kad ekonominės problemos suprantamos tik per vieną prizmę – verslo noro užsidirbti. Galima suprasti tokį požiūrį, nes A. Širinskienė turi teisės magistro kvalifikacinį laipsnį; R. Žemaitaitis – teisės magistras (jam priekaištų nėra); A. Matulas – gydytojas; A. Kubilienė turi gydytojo kvalifikaciją; A. Kirkutis – habilituotas medicinos mokslų daktaras; A. Veryga – biomedicinos mokslų daktaras. Tik keista, kad primygtinai pakviesti pasisakyti įstatymo pakeitimus remiančių organizacijų atstovai argumentų turėjo nedaug, dažniausiai: „visiškai pritariame“, „nes kažką reikia daryti“ ir pan. „Ar jūsų šeimoje yra alkoholikas arba narkomanas?“ – retoriškai klausė viena iš kalbėtojų, lyg tai būtų viską nukertantis argumentas. Įstatymo rengėjai nesivargino rasti ir pateikti priežastinio-pasekminio ryšio savo planuojamų veiksmų grandinėje, t. y. kaip prekybos taškų skaičiaus mažinimas spręs alkoholizmo problemas. Vienas klausymų dalyvis, prisistatęs kaip parašų už įstatymo pakeitimus rinkimo koordinatorius, visą laiką demonstratyviai skaitė knygą ir kreivai sau šypsojosi. Nepagarba kitų nuomonei, nesupratimas kitos šalies argumentų – pastebimas Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo iniciatyvos palaikytojų bruožas. O štai kita pusė bandė būti mažesnė už pelę, stengėsi nesupykdyti tų, kurie dabar turi valdžią, prašė neskubėti priimti pakeitimų, neįvertinus visų pasekmių.

 

Gruodžio 08 d. klausymuose ir kasdien iš naujojo Seimo ir paskirtojo ministrų kabineto sklindanti su alkoholio tema susijusi retorika neleidžia atsikratyti jausmo, kad užuot kovojus su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis, siekiama: pirma, uždrausti alkoholį, paversti jį absoliučiu blogiu; antra, nubausti prekybinininkus, nes jie siekia pelno; trečia, perskirstyti pelną tarp skirtingo alkoholio gamintojų. Visa tai daroma, vadovaujantis nuomonėmis, įsitikinimais ir kartais tiesiog emocijomis.


Pardavimo vietos

Prenumerata

Redakcija

Autoriai ir degustuotojai

Reklamos įkainiai

Nuorodos