Naujienos

Vyno ir maisto derinimas

vyno žurnalas nr. 32 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 31 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 30 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr. 29 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 28 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr.27 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 26 (Elektronins)

Vyno žurnalas nr. 25 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 24 (Elektronins)

Vyno Žurnalas Nr. 23 (elektroninis)

Seni žurnalo numeriai

Seni žurnalo numeriai (elektroniniai)

english

Italiano




Naujienos

Vokietijos ir Austrijos baltojo ir rožinio vyno festivalis Klaipėdoje

2015.06.19


ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, organizavo renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį - Vokietijos ir Austrijos baltojo ir rožinio vyno festivalį Klaipėdoje. Su vakaro svečiais bendravo, vynus pristatė ir į visus klausimus atsakė vyno rinkos profesionalai.

Vokiškos vynuogių veislės ir klasifikacijų gausa

Vokietijoje priskaičiuojama virš šimto skirtingų vynuogių veislių. Svarbiausios iš vietinių veislių yra baltosios ‚Riesling‘ ir ‚Müller-Thurgau‘ bei juodoji - ‚Dornfelder‘, kuri panaudojama ne tik raudonojo, bet ir rožinio vyno gamyboje. Kalbant apie tarptautines veisles, per paskutinius dešimt metų išaugo Weisser Burgunder‘ arba ‚Pinot Blanc‘, taip pat ‚Pinot Gris‘ (Grauer Burgunder) populiarumas. Vokietija gali būti vadinama ir šalimi, kurioje gimsta naujos veislės. Nemažai Vokietijoje išvedamų veislių paskui paplinta po visą pasaulį, jų tarpe rasime jau minėtas ‚Müller-Thurgau‘, ‚Dornfelder‘ir daugelį kitų.

Vokietijoje klimatas yra ženkliai vėsesnis už daugelį kitų Europoje vyną gaminančių šalių. Dėl vėsaus klimato čia dominuoja baltosios veislės, kurių nokimo periodas yra trumpesnis. Pagrindinė baltoji veislė ‚Riesling‘ pasižymi savybe išlaikyti aukštą rūgšties lygį net ir esant ilgesniam nokimo laikui šiltais metais. Vokietijos klimatas tai pat lemia ganėtinai sudėtingas sąlygas gaminti raudonąjį vyną. Nuo seno vokiški raudonieji vynai žinomi kaip blyškios spalvos ir lengvo kūno, artimi rožiniams vynams.

Vokiškas vynas yra skirstomas į keturias kokybės kategorijas: stalo vynas (Tafelwein), krašto vynas (Landwein), vynas su geografine nuoroda (Qualitäswein Bestimmer Anbaugebeite – QbA), vynas su kiekybine nuoroda (Prädikatswein). Paskutinės kategorijos vynai yra skirstomi pagal cukraus kiekį misoje ir atspindi vynuogių prinokimo lygį. Etiketėse galima rasti tokius pavadinimus: Kabinett, Spätlese, Auslese, Beerenauslese, Eiswein, Trockenbeerenauslese. Paprastai tik Kabinett lygio vynas gali būti padarytas sauso stiliaus – Kabinett Trocken, jeigu jokios papildomos nuorodos nėra, greičiausiai tai bus klasikinis pusiau saldus Kabinett vynas. Kitų kategorijų vynai (Spätlese, Auslese, Beerenauslese ir kiti) beveik visada būna saldūs arba su gerai juntama likutinio cukraus dalimi.

Siekiant įvesti daugiau aiškumo į vokiško vyno etiketes, buvo patvirtinta nauja klasifikacija, kuri aukščiausio lygio vynuogynus suskirstė į keturis lygius. Grosse Lage: patys geriausi Vokietijos vynuogynai, kurių vynai yra ypač ekspresyvus, su puikiu išlaikymo potencialu. Erste Lage: pirmos klasės vynuogynai, kur gaminami išskirtiniai vynai. Juose auginamos vietinės kiekvieno regiono vynuogės. Ortswein: kaimo arba miestelio lygio vynuogynai, apsodinti tik tipinėmis tai vietovei veislėmis. Gutswein: regioninis lygis, vynams taikomi mažiausiai griežti reikalavimai. Trylikos Vokietijos vyno regionų asociacijos sprendžia, kurie vynuogynai gali gauti ir kurį statusą.

Austrija – rytų Europos Burgundija

Austrijoje pasiekiama įspūdingų rezultatų panaudojant vietines vynuogių veisles. Žinomiausios austriškos veislės – baltoji ‚Grüner Veltliner‘, juodosios ‚Zweigelt‘, ‚Blaufrankish‘ ir ‚St. Laurent‘. Rožinis vynas paprastai gaminamas iš ‚Zweigelt‘ veislės. Skirtingai nuo daugumos vyno kraštų, kur dominuoja raudonasis vynas, Austrijoje būtent baltieji vynai sudaro daugiau nei du trečdalius viso pagaminamo vyno, o trečdalį visų vynuogynų plotų užima baltoji ‚Grüner Veltliner‘ veislė. Antroji pagal populiarumą baltoji vynuogė yra ‚Welschriesling‘, kuri skirtingai nuo paplitusios nuomonės, nėra panaši į vokišką ‚Riesling‘ vynuogę, kurios paplitimas Austrijoje yra gan didelis.

Kita vertus, tai yra labai universalus vyno kraštas, kuriame gaminamas puikus vynas iš gerai žinomų ‚Sauvignon Blanc‘, ‚Pinot Blanc‘, ‚Pinot Gris‘, ‚Chardonnay‘ veislių. Austrijos vynuogynai išsidėstė vidutinio klimato juostoje analogiškai Burgundijos regionu, o vyno kokybė dažnai nenusileidžia Burgundijos vynams. Čia nėra didelių ūkių – iš 20000 vyninių apie pusę yra mažesnės nei 5 ha, todėl vyno kokybė prižiūrima ypač kruopščiai ir dėmesingai. Didesnė pagaminamo vyno dalis (apie 75%) yra suvartojama šalies viduje, todėl galimybė paragauti žymių Austrijos gamintojų vyną yra ypatingai vertinama vyno mėgėjų tarpe. Festivalio metu buvo pateikti baltieji vynai iš Kamptalio, Vagramo ir Karnuntumo bei rožiniai iš Burgenlando ir Štyrijos.        


Pardavimo vietos

Prenumerata

Redakcija

Autoriai ir degustuotojai

Reklamos įkainiai

Nuorodos