Naujienos

Vyno ir maisto derinimas

vyno žurnalas nr. 32 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 31 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 30 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr. 29 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 28 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr.27 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 26 (Elektronins)

Vyno žurnalas nr. 25 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 24 (Elektronins)

Vyno Žurnalas Nr. 23 (elektroninis)

Seni žurnalo numeriai

Seni žurnalo numeriai (elektroniniai)

english

Italiano




Naujienos

Vokietijos ir Austrijos baltojo ir rožinio vyno festivalis Vilniuje

2015.06.19


ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, birželio 10 dieną organizavo renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį - Vokietijos ir Austrijos baltojo ir rožinio vyno festivalį Vilniuje. Festivalyje buvo pristatyta daugiau nei penkiolika skirtingų rūšių vyno iš įvairių Vokietijos ir Austrijos regionų. Su vakaro svečiais bendravo, vynus pristatė ir į visus klausimus atsakė vyno rinkos profesionalai.

Vokietijos ir Austrijos vyno regionai yra labiausiai žinomi savo baltaisiais vynais iš ‚Riesling‘ ir ‚Gruner Veltliner‘ veislių atitinkamai, tad skirtingų regionų, stilių ir saldumo lygių rislingai dominavo festivalio vynų sąraše. Kita vertus, Vokietijos ir Austrijos vyndarystė neapsiriboja vien savo klasikinėmis vynuogių veislėmis – čia galima rasti ir kitų žinomų Europos veislių, tokiu kaip ‚Chardonnay‘, ‚Pinot Blanc‘ (vok. Weisser Burgunder), Pinot Gris (vok. Grauer Burgunder).

Keli festivalio rožiniai vynai atstovavo dvi vietines raudonąsias vynuogių veisles, kurios atsirado XX amžiuje sukryžminus kitas veisles – vokiečių ,Dornfelder‘ (Helfensteiner x Heroldrebe) ir austrišką ‚Zweigelt‘ (St. Laurent x Blaufränkisch). Šios vynuogės yra sėkmingai panaudojamos raudono vyno gamyboje ir yra vienos labiausiai paplitusių šiose šalyse.

Naujausia Vokietijos vynuogynų ir vyno klasifikacija

Besidomintys pokyčiais vyno klasifikacijoje galėjo sužinoti, jog nuo 2012 metų derliaus VDP vyndarių sąjunga atnaujino vynuogynų klasifikaciją – sausasis vynas buvo suskirstytas į keturis lygius:

VDP Grosse Lage (atitinka Grand Cru) – geriausių šalies vynuogynų puikiausi ploteliai, kurių savybės ypač išraiškingos, o vynas ilgaamžis ir vertas brandinimo. Didžiausias leistinas derlingumas – 50 hl/ha.
VDP Erste Lage (atitinka Premier Cru) – nuo seno žinomi, kaip pirmos klasės, išskirtinių savybių vynui suteikiantys, vynuogynai. Didžiausias leistinas derlingumas – 60 hl/ha.
VDP Ortswein (atitinka village). Didžiausias leistinas derlingumas – 75 hl/ha.
VDP Gutswein (regioninis).
 

VDP (Verband Deutscher Qualitäts und Prädikatsweingüter) – 1910 metais susikūrusi vyndarių asociacija, pradžioje vienijusi gamintojus, kurie nedėdavo cukraus vyno gamybos metu, taigi darė natūralų vyną (pirmasis asociacijos pavadinimas – Verband Deutscher Naturweinversteigerer) – šiuo metu įtakingiausia asociacija, kurios sprendimai taikomi viso Vokietijos vyno ūkio mastu. Asociacija vienija tik kokybiško vyno gamintojus, savanoriškai įsipareigojusius mažinti derlių, skinti vynuoges rankomis, nenaudoti jokios nenatūralios vynuogių auginimo ir vyndarystės technikos ir kokybę sieti su terroir. Jos nariai turi teisę žymėti butelius erelio, nagais sugriebusio vynuogių kekę, simboliu.

1971 metais 30 000 Vokietijos vynuogynų buvo sustambinti iki 3 000, tačiau dėl to prastos vietos gavo teisę vadintis žymiais pavadinimais, nes stambinimo metu dažniausiai buvo paliekamas geriausio vynuogyno pavadinimas. Praėjus 13 metų, 1984-aisiais, buvo nuspręsta painią ir pirkėjui nepalankią sistemą keisti, kad vokiško vyno etiketės būtų informatyvesnės ir daugiau pasakančios apie vyno kokybę. Įvesta pirmoji vidinė VDP vynuogynų klasifikacija, kuri dar labiau sustiprinta 2001 ir galiausiai 2012 metais. Jos esmė – daugelyje rajonų buvo išskirti geriausi vynuogynai, kuriems buvo suteiktas VDP Grosse Gewächse statutas. Specialų ženkliuką – skaičių „1“ su vynuogės keke, reiškiančia, kad tai geriausio Vokietijos terroir produktas, buvo leista dėti tik ant sausojo vyno butelio.

Kiekvieno iš 13-os šalies regionų asociacija sprendžia, kurie vynuogynai gaus Grosse Lage arba Erste Lage statusą ir ar turėti du aukščiausius lygius, ar palikti tik vieną. Jei vyndarys šiuose vynuogynuose padaro nesausą vyną, jis turi teisę naudoti klasikinius saldumą apibūdinančius pažyminius: Kabinett, Spatlese, Auslese, Beerenauslese ir Trockenbeerenauslese, Eiswein.

 

                     


Pardavimo vietos

Prenumerata

Redakcija

Autoriai ir degustuotojai

Reklamos įkainiai

Nuorodos