Naujienos

Vyno ir maisto derinimas

vyno žurnalas nr. 32 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 31 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 30 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr. 29 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 28 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr.27 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 26 (Elektronins)

Vyno žurnalas nr. 25 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 24 (Elektronins)

Vyno Žurnalas Nr. 23 (elektroninis)

Seni žurnalo numeriai

Seni žurnalo numeriai (elektroniniai)

english

Italiano




Naujienos

Prancūzijos baltojo ir rožinio vyno festivalis

2015.04.08


ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, balandžio mėnesį organizuoja renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį- Prancūzijos baltojo ir rožinio vyno festivalį Vilniuje. Tradiciškai festivalyje bus pristatoma daugiau nei penkiolika skirtingų rūšių vyno iš įvairių Prancūzijos regionų. Su vakaro svečiais bendraus, vynus pristatys ir į visus klausimus atsakys vyno rinkos profesionalai.

 

Prancūzijoje neginčijama gaminami vieni geriausių raudonųjų vynų pasaulyje. Visiems bent kiek besidominčiais vynu yra pažįstami Bordo, Burgundijos ar Ronos regionai, kuriuose per amžius garsėja savo raudonaisiais vynais. Baltieji ir rožiniai prancūziški vynai nusileidžia populiarumu, tačiau tikrai ne kokybe, įdomiu skoniu bei puikiu derėjimu prie patiekalų. Taip pat nereikia pamiršti, kad dėl savo dydžio ir įvairaus klimato, Prancūzijoje skirtinguose regionuose pagaminami saviti ir nepanašūs vienas į kitą šių tipų vynai.


Prancūzija- tai ne tik raudonieji vynai


Bordo be gausos aukštos kokybės raudonųjų vynų, gamina ir kiek aliejiškus, kvapnius baltuosius vynus iš ‘Sauvignon Blanc‘ bei ‘Semillon‘. Čia ‘Sauvignon Blanc‘ atsiskleidžia visai kitaip nei Naujojo Pasaulio vynuose, kvepiančiuose žole bei serbentais. Dvi Burgundijos apeliacijos Chablis ir Pouilly-Fuisse žinomos ‘Chardonnay‘ gerbėjams, dėl minerališkų, itin sausų, delikataus aromato vynų. Dėl savo gaivumo burgundiški baltieji itin tinka prie jūros gėrybių bei žuvies patiekalų.


Bordo ir Burgundija žinomiausios dėl savo raudonųjų vynų, o šiaurinėje Prancūzijoje esantis Luaros slėnis bei Elzasas didžiuojasi baltaisiais vynais. Iš tikrųjų Luaroje galima rasti visų rūšių vyno, o baltieji daugiausiai verti dėmesio Sancero bei Pouilly-Fume apeliacijose. Čia daugiausia auginama ‘Sauvignon Balnc‘.‘Chenin Blanc‘ kita žymi regione veislė, bet dėl savo rūgšties itin mėgiami saldžiųjų vynų gamintojų, nes vynams suteikia ilgaamžiškumo bei gaivos.


Elzasas išskirtinis, nes tik čia leidžiama etiketėje paminėti vynuogių veislės pavadinimą. Taip pat šis kraštas unikalus, nes jame auginamos vynuogės yra tiek vokiškos (’Riesling’ ir ’Gewurztraminer ’), tiek prancūziškos (’Muscat ’ bei ’Pinot Gris’) kilmės. Vynai yra svarūs, bet kartu gaivūs bei labai skiriasi nuo vynų gaminamų kaimyninėje Vokietijoje. Patys geriausi vynai pagaminami iš Grand Cru vynuogynuose auginamų vynuogių.

Rožinio vyno tėvynė


Yra tikima, kad rožinis vynas kilęs būtent iš Prancūzijos Bordo regiono. Claret vyno tipas yra laikomas rožinio vyno protėviu. Claret- itin blyškios spalvos vynas gaminamas iš ‘Cabernet Sauvignon‘ ir ‘Merlot‘ vynuogių. Šis vynas itin išpopuliarėjo tarp britų bei paplito pasaulyje.
Rožinis vynas gaminamas beveik visuose Prancūzijos vyno regionuose- nuo vėsaus klimato Luaros slėnio iki šiltojo Provanso bei Ronos slėnio. Ši šalis taip pat užima ir pirmąją vietą pasaulyje pagal rožinio vyno gamybos apimtis. Per dešimt metų šalyje jo produkcijos apimtys išaugo bent 31%. Tiesa, kol kas bendrai rožinio vyno gamyba užima tik 16,5% viso pagaminamo Prancūzijoje vyno kiekio.


Dažnai etiketėje net nėra nurodyta konkretaus regiono, o tik užrašas Pays d‘Oc (liet. krašto vynas), Remiantis įstatymais Pays d‘Oc tik identifikuoja, kad vynas yra prancūziškas, bet nenurodo konkretaus regiono. Tokie vynai rinkoje užima 55%, likusi dalis vyno yra su saugoma kilmės nuoroda, t.y. konkrečiai nurodomas regionas bei apeliacija.


Pietų Prancūziją galima vadinti prancūziško rožinio vyno gamybos centru. Provanse pagaminama daugiausiai AOC (su saugoma kilmės nuoroda) šalies rožinio vyno (35%). Rožinis vynas šiame regione yra svarbi ekonomikos dalis- net 87% viso Provanso vyno yra rožinis. Jis neretai vartotojų sąmonėje yra siejamas ir bendrai su pietų Prancūzijos gyvenimo būdu. Tokį vyno populiarumą lemia besikeičiantis vartotojų gyvenimo būdas- populiarėjantis neformalus valgymas bei tarptautinių virtuvių, o ypač azijietiškų, iškilimas. Būtent rožiniai vynai dera prie aštrios, gausios prieskoniais Azijos virtuvės. Provanso vyno lengva rožinė spalva bei citrusų sumišusių su gėlėmis ir prieskoniais aromatas yra lengvai atpažįstamas.


Taip pat verti dėmesio ir Langedoko-Rusijono vynai. Čia iš ’Grenache’, ’Carignan ’ ir ’Syrah ’ vynuogių gaunami sausi itin gaivūs vynai. Jei ieškote tikrai kokybiško rožinio vyno iš Pietų Prancūzijos, verta rinktis pagamintą iš ’Grenache ’, ’Syrah ’ ar ’Mourvedre ’ ir vengti mažai kompleksiškų ’Carignan ’ ir ’Cinsault ’. Itin sausais vynais pasižymi Luaros slėnis. Čia rožinio vyno gamyba apima taip pat nemažą dalį- net  25%. Dėl itin įvairaus klimato čia sutinkami rožiniai vynai būna nuo blyškios lašišos spalvos iki itin koncentruotų pavyzdžių, kuriais galima mėgautis visus metus, o ne tik vasarą. Dažnai jie visi kvepia greipfrutu, mėta, pipiru. Bordo dabar populiarūs itin tamsios spalvos svarūs vynai, beveik nebepanašūs į protėvį claret. Neretai jie būna kiek džemiški, aromatas primena braškinį padažą ar persikus. Gaminami iš tų pačių vynuogių kaip ir geriausi raudonieji bordo. Ronos slėnis taip pat garsėja raudonaisiais vynais, tačiau čia yra Tavel apeliacija, kurioje leidžiama gaminti tik rožinius vynus. Gigondas ir Lirac dar dvi Ronos apeliacijos garsėjančios rosé vynais visame beveik visame pasaulyje.

 


Pardavimo vietos

Prenumerata

Redakcija

Autoriai ir degustuotojai

Reklamos įkainiai

Nuorodos