Naujienos

Vyno ir maisto derinimas

vyno žurnalas nr. 32 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 31 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 30 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr. 29 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 28 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr.27 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 26 (Elektronins)

Vyno žurnalas nr. 25 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 24 (Elektronins)

Vyno Žurnalas Nr. 23 (elektroninis)

Seni žurnalo numeriai

Seni žurnalo numeriai (elektroniniai)

english

Italiano




Naujienos

Italijos vyno festivalis Vilniuje

2015.03.10


ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą kovo 12 d. rengia ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį – „Italijos vyno festivalį”. Festivalis vyks Vilniuje. Renginio lankytojai turės galimybę paragauti beveik dvidešimt skirtingų itališkų vynų. Vynus pristatys vyno žinovai.

 

Vynai, atnešę šlovę


Italija žinomiausia dėl savo raudonųjų vynų, o vienas žymiausių iš jų- Chianti. Sausas, vidutinio svarumo vynas gaminamas Toskanoje, o geriausieji vynai priklauso Chianti Classico kategorijai. Toskana taip pat garsėja koncentruotu Brunello d‘Montalcino vynu. Pjemonte sutinkami populiarieji Barolo, Barbareco ir Barbera vynai. Pirmieji du yra itin svarūs ir kompleksiški, o Barbera patinka lengvesnio, kvapnaus vyno gerbėjams. Abrucai turi savo vietinę vynuogę ’Montepulciano‘ iš kurios pagaminamas Montepulciano d‘Abruzzo vynas. Veneto kraštas žinomas dėl Amarone vyno, kurio gamybai naudojamo vytintos vynuogės, suteikiančios skoniui saldumo ir didelė koncentraciją.


Italija- ne tik raudonieji vynai


Iš baltųjų vynų bene žinomiausia yra ’Pinot Grigio’ veislė bei tokio pat pavadinimo lengvas ir gavus vynas. Pjemonte daromas kvapnus Soave bei kiek minerališkas Gavi. Tuo tarpu Markė žinoma dėl Verdicchio, o Umbrija Orvieto baltųjų vynų.


Franciacorta bene tauriausiais itališkas putojantis vynas. Iki 1961 m. Franciacorta buvo paprasto ir nieko neišsiskiriančio vyno kraštu. Tais reikšmingais metais vietinis enologas Guido Berlucchi sugalvojo pagaminti putojantį vyną ir ši idėja sulaukė milžiniškos sėkmės. Investuotojai pradėjo kurti ir plėsti šiame regione vynines, gaminančias putojantį vyną tradiciniu metodu. Labai aukšta vyno kokybė lėmė, kad tai tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu putojančiu vynu Italijoje, kurio fermentacija vyksta butelyje, turinčiu DOCG statusą. Prosecco yra itin populiarus tarp putojančio vyno gerbėjų, tačiau retas kuris žino, kad putojantis processo atsirado dėl gamtos keistenybių. Vėlai sunokstančios vynuogės besifermentuojant kartais užšaldavo žiemos mėnesiais ir todėl vyne likdavo šiek tiek anglies dioksido bei cukraus. Vartotojams toks vynas patiko ir dabar jo pagaminama apie dvidešimt milijonų butelių kasmet, o antrinė fermentacija vyksta aukšto slėgio talpose. Populiarus ir lambrusco vynas. Deja, bet dabar lambrusco yra asocijuojamas su pigiu, saldžiu putokšliu, kuriuo rinką užtvindė stambūs kooperatyvai. Tikrasis puikios kokybės lambrusco beveik nugrimzdo į praeitį. Gerai paieškojus dar galima rasti keletą tikrojo lambrusco pavyzdžių ir jie dažniausiai slepiasi po Lambrusco di Sorbara, Lambrusco di Castelvetro, Lambrusco di Salamino di Santa Croce pavadinimais. Nereikia nustebti, kad šie vynai bus sausi ir pasižymintys karčiai vaisišku skoniu.


Visi itališki saldieji vynai gali būti suskirstomi į tris kategorijas: passito, saldusis ramusis ir saldusis putojantis vynai. Passito vynai yra gaminami iš vėlyvojo derliaus vynuogių, kurios yra džiovinamos taip išgaunant labai saldžius, koncentruotus ir alkoholiškus vynus. Egzistuoja keli vynuogių džiovinimo būdai: natūralus kai vynuogės paliekamos ant vynmedžio natūraliai sudžiūti arba yra džiovinamos patalpose ant šiaudinių paklotų patiesiant vynuogių kekes ant jų. Dėl tokio gaminimo būdo passito vynas dar yra vadinamas „šiaudų vynu“. Antrojo tipo vynai gaminami iš aromatingų ‘Moscato‘, ‘Malvasia‘ ar ‘Aleatico‘ veislių. Vyno pastiprinimui yra papildomai įmaišoma alkoholio arba mosto (vynuogių sulčių, kurios dar nepradėjo fermentuotis). Įdomiausias iš šio tipo vynų yra marsala. Tai beišnykstantis spirituotas vynas iš Sicilijoje stiliumi primenantis cheresus ar portus. Gaminant saldųjį putojantį vyną fermentacija yra stabdoma atšaldant vynuogių sultis ir taip išsaugant dalį cukraus. Žymus šio tipo vynas iš Pjemonto Brachetto d‘Acqui gaminamas iš tokio pat pavadinimo juodųjų vynuogių. Brachetto d‘Acqui yra gavęs aukščiausią DOCG statusą ir tai tikriausiai vienintelis itališkas regionas, kurio pavadinimas yra kilęs nuo vynuogės, o ne nuo regiono pavadinimo. Šis putojantis vynas išsiskiria rožių žiedlapių aromatu, kuris yra išgaunamas stabdant fermentaciją vynui pasiekus 5% alkoholio stiprumą. Kitas ne mažiau žinomas vynas yra Moscato d‘Asti- saldus pusiau putojantis vynas daromas iš ‘Moscato Bianco‘.

 



Pardavimo vietos

Prenumerata

Redakcija

Autoriai ir degustuotojai

Reklamos įkainiai

Nuorodos