Naujienos

Vyno ir maisto derinimas

vyno žurnalas nr. 32 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 31 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 30 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr. 29 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 28 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr.27 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 26 (Elektronins)

Vyno žurnalas nr. 25 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 24 (Elektronins)

Vyno Žurnalas Nr. 23 (elektroninis)

Seni žurnalo numeriai

Seni žurnalo numeriai (elektroniniai)

english

Italiano




Naujienos

Ispanijos ir Portugalijos vyno festivalis Vilniuje

2015.02.03


ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo vasario 18 d. pristato ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį – „Ispanijos ir Portugalijos vyno festivalį”. Renginys vyks Vilniuje įsikūrusioje „Vyno klubo“ parduotuvėje.

 

 

Ispanija ir Portugalija yra gerai žinomos vyno mėgėjams net tik Europos mastu, bet ir visame pasaulyje. Šis renginių ciklo festivalis suteikia progą per vieną vakarą išragauti gerai žinomus ir naujoviškus šių šalių vynus iš vietinių vynuogių veislių, taip pat pabendrauti su vyno pasaulio profesionalais bei bendraminčiais.

 

 

Klasikinis Pirėnų pusiasalio vyna

 

 

           Abi šalys turi kelis žymius vyndarystės regionus, pretenduojančius vadintis klasikiniais, nors laikui bėgant jų svarbą ir populiarumas kito, o kai kurie regionai gana neseniai pripažinti klasikiniais . Iš esmės iki dvidešimto amžiaus antros pusės tarptautinėje vyno rinkoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pastiprintiems Ispanijos ir Portugalijos vynams. Portas ir Chereso vynas tapo šių šalių vizitinėmis kortelėmis dėl savo ilgaamžiškumo, gerai atpažįstamo stiliaus ir pastovios kokybės.

 

 

           Kalbant apie sausąjį vyną Portugalijos sėkmės istorija skaičiuojama vos keliais dešimtmečiais ir nedaugeliui pavyksta išeiti iš Porto šešėlio, tuo tarpu Ispanijos Riocha gali būti laikoma žinomiausiu šios šalies vyno kraštu. Čia gaminamas vynas iš juodųjų vynuogių veislių „Tempranillo“, „Garnacha“, „Graciano“, Mazuelo“ ir baltųjų „Viura“, „Malvasia“, „Garnacha Blanca“ ir kitų. Geriausias Riochos vynas daromas iš „Tempranillo“ vynuogių ir ilgai brandinamas ąžuolo statinėse. Riochos istorija yra itin glaudžiai susijusi su Prancūzija ir 19 amžiumi, kai filokseros epidemija sunaikino didelę dalį Europos vynuogynų. To pasekoje, vyndariai iš Bordo ir dalis Burgundijos vynuogių augintojų persikėlė į Riochą. Čia prancūzai taikė savo vynininkystės ir vyno gamybos metodus, o prancūzų pirkliai turėjo ką pasiūlyti vietoje sumenkusios prancūziško vyno pasiūlos. Šiais laikais nepaisant, besikuriančių modernių vyninių, klasikinis Riochos vynas turi stiprų identitetą ir stilių, kuris profesionalų atpažįstamas aklai, ypatingai dėl „Tempranillo“ ir ilgo brandinimo amerikietiško ąžuolo statinėse kombinacijos. Šis derinys turi daug gerbėjų ir yra laikomas išskirtiniu pasaulio mastu.

 

 

           Kitas žymus regionas, Ribera del Duero, kurio taip smarkiai nepaveikė prancūzų vyndarių palikimas. Galbūt dėl šios priežasties, šio regiono vynai sunkiau skynėsi kelią tarptautinėje rinkoje. Pastaraisiais metais šis regionas gauna vis daugiau kritikų dėmesio, prie ko smarkiai prisidėjo „Vega Sicilia“ vyninės reputacija, kuri yra tituluojama prestižiškiausia Ispanijos vyno gamintoja. Klasikiniai Ribera vynai yra sodrūs, kompleksiški, juodųjų uogų aromato, itin tinkami ilgam išlaikymui. Čia yra idealios sąlygos augti „Tinto Fino“ vynuogei („Tempranillo“ veislės atmaina), kuri iš esmės vienintelė panaudojama raudonuose regiono vynuose.

 

          Mūsų laikų vyndarystės herojai

 

 

           Riochos regionui pirmajam Ispanijoje 1991 metais buvo suteiktas aukščiausio lygo DOC (Denominación de Origen Calificada) statusas. Tuo tarpu kita Ispanijos raudonojo vyno žvaigždė, Prioratas, nors ir yra viena seniausių Ispanijos apeliacijų analogiška statusą įgijo tik 2011 metais. Ilgą laiką buvęs šiurkštus ir gan alkoholiškas, Priorato vynas dabar yra įvardijamas kaip labai rafinuotas ir vienas geidžiamiausių ispaniškų vynų. Priorato sėkmės paslaptis - ypatingas terroir: sausas klimatas, kalnai, nederlingas dirvožemis, mažą derlių duodantys seni vynmedžiai. Pagrindinės auginamos vynuogių veislės „Garnacha“ ir „Carignan“, tačiau didesnę svarbą įgauna ir tarptautinės veislės „Syrah“, „Cabernet Sauvignon“. Kitose Ispanijos vietovėse „Garnacha“ laikoma mažiau įdomia veisle negu „Tempranillo“, tačiau seni Priorato vynmedžiai ir vietinis terroir leidžia pagaminti visame pasaulyje žinomus vynus panaudojant būtent šią veislę. Pastaraisiais metais raudonieji vynai tapo Ispanijos vyndarystės vizitinė kortelė. Kadaise žymiausias baltasis vynas buvo pastiprintas šeris, tačiau jo populiarumas po truputį mažėja, kai tuo tarpu kiti baltieji vynai ir ypatingai putojanti cava tampa vis populiaresni. Baltųjų veislių tarpe be tradiciniu „Garnacha Blanca“ ir „Malvasia“ vis dažniau aptinkame aromatingas ir minerališkas „Verdejo“, „Godello“ ir „Albarino“ veisles. Tradicines cava veislės - „Xarel.lo”, “Macabeo” (Riochos regione vadinama „Viura“) ir “Parellada” neretai aptinkame ir nepūtuojančiu pavidalu. Pasikeitus vyndarių kartai, buvo pastebėtas ne vien senų vynmedžių potencialas ir naujų technologijų nauda, bet ir mažiau žinomų vietovių ir veislių privalumai. Kalbant apie konkrečius regionus, kontinentinėje Ruedoje karaliauja baltoji „Verdejo“ vynuogė. Pastebėta, kad geriausias „Verdejo“ vynas gimsta iš čia esančių senų vynmedžių, augančių smėlingame dirvožemyje. Kaip jau minėjome, Riocha tituluojama geriausiu raudonojo vyno regionu, tačiau baltieji „ąžuoliniai“ ir ypatingai „Viura“ („Macabeo“) vynuogių vynai yra vieni įdomiausių tokio stiliaus vynu. Netgi „Pedro-Ximenez“ vynuogė, kuri buvo paprastai naudojama saldiesiems Andalūzijos vynams, dabar pasirodo ir sauso vyno pavidalu. Keičiasi ir supratimas apie „Godello“ vynuogę iš Valdeoras apeliacijos, kuri ilgą laiką buvusi gan vaisiška ir gėliška, vis dažniau atsiskleidžia vynuose kaip minerališka vynuogė. Dar viena ypatinga baltoji vynuogių veislė – šiaurės Ispanijos Rias Baixas regione auginama „Albarino“. “Albarino” pasižymi abrikosų, persikų ir gėlių kvapais, kartais aštroka beveik „Riesling” stiliaus rūgštimi ir minerališku poskoniu. Tai yra vienas gaiviausių, sūraus vandenyno įtakoje gaminamas Ispanijos vynas. Kai kurie regiono vyndariai pasirenka gaminti ir svaresnius ąžuolinius vynus, tačiau labiausiai populiarūs yra gaivūs, jaunystėje su smulkiais burbuliukais „Albarino“ vynai.

 

 

                    Skirtingai nuo Ispanijos modernioji Portugalijos vyno istorija yra gan trumpa ir nors šiuo metu čia gaminama labai įvairaus vyno iš daugybės vietinių veislių, pasauliniu mastu vyno mylėtojams iki XX amžiaus pabaigos gerai buvo žinomas tik portas iš Duero slėnio. Šiuo metu šiame klasikiniame regione ir Alentejo regione gaminami vaisiški, svaraus kūno raudonieji vynai iš vietinių vynuogių veislių „Trincadeira“, „Aragonez“, „Touriga Nacional“ ir „Touriga Franca“, kurios neretai maišomos su tarptautinėmis rūšimis. Be paminėtų regionų, Bairada regione ypatingai svarbi yra „Baga“ veislė, taip pat Alfrocheiro, Camarate, Castelćo, Jaen. Rezultate paprastai gauname tvirto, taniniško, kompleksiško, su ilgu išlaikymo potencialu vyno stilių. Dao vynai gali būti vadinami elegantiškaisiais Portugalijos vynais - intensyvus kvapas, gaivi rūgštis, puikus balansas.

 

 

                     Grįžtant prie baltųjų vynų, žalia ir kalvota šiaurinė Portugalija yra gaivaus, mažai alkoholio turinčio ir šiek tiek putojančio Vinho Verde vyno kraštas. Stilistiškai šis vynas galėtų būti laikomas švelnesniu Rias Baixas „Albarinho“ vyno broliu. Dėl savo lengvumo šis vynas vadinamas “vasaros vynu”. Piečiau ir giliau į kontinentą vynai tampa nokesni ir labiau koncentruoti. Tuo pasireiškia Alentejo vynai ir minerališki Duero slėnio baltieji. Pastarajame regione gausybė vietinių vynuogių puikiai auga karštame klimate išsaugodamos gaivią rūgštį. Be žinomiausio portugališko vyno porto, Duero slėnyje ir Setubalyje iš „Moscatel“ vynuogių gaminamas pastiprintas vynas. Jis rinką pasiekia jaunas ir vaisiškas, o bręsdamas įgyja riešutiškų kvapų. Taip pat įvairiuose regionuose, pavyzdžiui, Bairadoje galima sutikti putojančio vyno gaminamo tiek iš vietinės „Baga“ veislės, tiek iš tarptautinių vynuogių rūšių.

                 

 


Pardavimo vietos

Prenumerata

Redakcija

Autoriai ir degustuotojai

Reklamos įkainiai

Nuorodos