Naujienos

Vyno ir maisto derinimas

vyno žurnalas nr. 32 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 31 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 30 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr. 29 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 28 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr.27 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 26 (Elektronins)

Vyno žurnalas nr. 25 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 24 (Elektronins)

Vyno Žurnalas Nr. 23 (elektroninis)

Seni žurnalo numeriai

Seni žurnalo numeriai (elektroniniai)

english

Italiano




Naujienos

Rožinio vyno festivalis

2014.07.09


ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiškų Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, liepos mėnesį organizavo renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį, rožinio vyno festivalį. Festivalis vyko Vilniuje, „Vyno klubo“ parduotuvėje. Jau tradicija tampa, kad festivalio svečiai per vieną vakarą gali išragauti apie dvidešimt vynų iš skirtingų Europos valstybių. Šį kartą dėmesys buvo skirtas itin vasariškam gėrimui- rožiniam vynui. Festivalis supažindinop su netikėta šio vyno įvairove- nuo lengvo iki ganėtinai sodraus vyno daromo tiek pietinėse Europos šalyse, tiek ir labiau į šiaurę nutolusiuose kraštuose.

 

 

Tarp baltojo ir raudojo vyno

 

 

Rožinis vynas skirtingose kalbose yra vadinamas skirtingai: Ispanijoje tai rosado, Italijoje- rosato, Prancūzijoje- rosé. Visi šie pavadinimai reiškią tą patį rožinį vyną, kuris dažniausiai gaminamas iš įvairių juodųjų vynuogių veislių. Jo gamybai naudojamos vynuogės labai priklauso nuo vyną gaminančios valstybės: Ispanijoje tai bus populiarios vietinės veislės kaip ‘Tempranillo‘ ar ‘Garnacha‘, o pavyzdžiui Italijoje- vietinė populiari ‘Sangiovese‘. Susipažinusiam su rožiniais vynais vyno vartotojui į akis krenta plati rožinio vyno spalvos skalė. Ji priklauso ne tik nuo vynuogių, klimato, bet ypač nuo vyno gaminimo metodo. Rožinė spalva gaunama vynuogių odeles mirkant su jų sultimis- kuo ilgiau mirkoma, tuo intensyvesnė spalva išgaunama. Šis procesas yra ypač svarbus išgaunant ir aromatines bei skonines vyno savybes. Tik kai kur putojančio rožinio vyno gamyboje yra leidžiama maišyti baltųjų ir juodųjų vynuogių sultis. Kadangi sultys su odelėmis yra laikomos daug trumpesnį laiką nei raudonojo vyno gamyboje, rožinio vyno aromatas ir skonis yra daug švelnesnis. Dažniausiai juntami braškų vyšnių, aviečių, arbūzų bei citrusų niuansai. Spalva irgi skiriasi nuo blyškios iki intensyvios rožinės su lašišos ir koralo atspalviais.

 

 

Jau keletą metų yra pastebimas vis labiau augantis rožinio vyno populiarumas. Vienas iš priežasčių- itin lengvas šio vyno derinimas su maistu. Rožinis vynas savo savybėmis atsiduria tarp raudonojo ir baltojo vyno, todėl ir geriamas gali būti tiek su lengvesniu, tiek ir su sunkesniu maistu. Ne veltui didelė jo dalis gaminama Viduržemio jūros regione- tai puikus šios virtuvės palydovas. Be to rožinis vynas vis labiau populiarėja prie egzotinės virtuvės kaip Indijos, Tex-Mex, Pietų Amerikos, tolimosios Azijos patiekalų. Taip pat šis vynas, o ypač jo lengvesni variantai, gali būti geriamas vienas, tereikia jį gerai atvėsinti.

 

 

Daugiausiai gaminama sauso tipo rožinis, o jo gaminimo lyderės yra Prancūzija bei Ispanija. Šiose šalyse vynas daromas maišant dvi-tris skirtingas vynuogių veisles. Kita ganėtinai retai sutinkama rūšis- saldus rožinis vynas. Toks vynas dažnai gaminamas iš ‘Zinfandel‘ ir ‘Merlot‘ vynuogių, kai fermentacija yra stabdoma ir taip vyne lieka nemažai likutinio cukraus. Retas atvejis taip pat yra ir rožinis šampanas, kiek dažniau pasitaiko paprastas ar tradiciniu metodu gamintas putojantis vynas. Tik vienintelėje Šampanėje yra leidžiama rožinį putojantį vyną gaminti maišant baltąsias vynuogių sultis su raudonomis.

 

 

Europos rožinio vyno įvairovė

 

 

Prancūzija gali būti laikoma rožinio vyno tėvyne, o tokiuose regionuose kaip Provansas, Rona ir Luaros žemuma yra gaminami geriausi šio vyno pavyzdžiai. Provansas yra rožinio vyno gamybos lyderis Prancūzijoje. Provanse yra labai didelė dirvožemio ir klimato įvairovė todėl ir vynas yra itin skirtingas. Tačiau bendrai galima pasakyti, kad dauguma rožinio vyno yra blyškios, kiek lašišinės spalvos, o aromate dominuoja braškės, avietės ir citrusai. Sodresnio vyno gerbėjams siūlomi Ispanijos rožiniai vynai, pasižymintys tamsia spalva, svarumu ir puikiu derėjimu prie mėsos patiekalų. Tuo tarpu Italijoje priklausomai nuo regiono ir jo klimato kinta ir rožinio vyno charakteris: šiaurėje gaminami subtilūs, švelnūs vynai, o pietuose, kur temperatūra yra aukšta, dominuoja svarūs, labai koncentruoti rosato.

 

 

Kitos Europos šalys irgi siūlo įdomius ši gėrimo variantus. Portugalijoje šio vyno istorija prasidėjo Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje, kai vienas Vinho Verde gamintojas sugalvojo gaminti saldintus rožinius putokšlius. Vynas buvo populiarus ir Europoje, ir už Atlanto. Dar ir dabar galima rasti sauso portugališko putojančio vyno, bet vis daugiau gamintojų renkasi gaminti sausą ramų rožinį vyną iš vietinių veislių. Vokietijoje rožinis vynas yra žinomas kaip rosewein. Tačiau Vokietijoje viskas nėra taip paprasta- priklausomai nuo regiono, gamybos tipo ir pan. rožiniai vynai turi ir dar detalesnius pavadinimus. Weibherbst reiškia, kad vynas gaminamas tik iš vienos veislės, o Rotling, kad iš skirtingų tiek juodųjų, tiek ir baltųjų veislių. Tik Austrijoje iš ’Blaur Wildbacher’ veislės gaminamas itin  daug rūgšties turintis vynas.

 

 

Pilkasis vynas

 

 

Vin Gris išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „pilkasis vynas“. Šį vyną vadinti rožiniu vynu nėra labai korektiška. Tai yra greičiau tarp baltojo ir rožinio esantis vynas. Kaip ir rožiniam vynui, šio vyno gamybai yra naudojamos juodos uogos, tik odelių kontaktas su sultimis yra itin trumpas. Nupylus sultis jos yra fermentuojamos kaip ir baltasis vynas. Gamybai naudojamos ne tokios taniniškos veislės kai ‘Pinot Noir‘,‘Gamay‘ ar ‘Cinsault‘. Toks vynas yra itin lengvai geriamas. Labai  dažnai Vin Gris yra gaminamas siekiant pagerinti raudonojo vyno kokybę. Vynuogių odelės panaudotos Vin Gris gamybai yra išdžiovinamos ir iš jų vėliau gaminamas raudonasis vynas. Tokia žaliava yra itin koncentruoto aromato ir skonio.

 

 


Pardavimo vietos

Prenumerata

Redakcija

Autoriai ir degustuotojai

Reklamos įkainiai

Nuorodos