Naujienos

Vyno ir maisto derinimas

vyno žurnalas nr. 32 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 31 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 30 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr. 29 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 28 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr.27 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 26 (Elektronins)

Vyno žurnalas nr. 25 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 24 (Elektronins)

Vyno Žurnalas Nr. 23 (elektroninis)

Seni žurnalo numeriai

Seni žurnalo numeriai (elektroniniai)

english

Italiano




Naujienos

Vokietijos, Austrijos ir Elzaso vyno festivalis Druskininkuose

2014.06.13


ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vyninių vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą, birželio mėnesį surengė renginių ciklo „Europos vyno spalvos“ vokiško, austriško bei vyno iš Elzaso festivalį Druskininkuose, „Kurorto vyninėje“. Kurorto gyventojai bei svečiai ragavo daugiau nei dešimt gaivių baltųjų, lengvų, tinkamų vasarai raudonųjų vynų gaminamų iš vietinių bei tarptautinių vynuogių.

 

Austrija – rytų Europos vyno karalystė

 

Austrija (vok. Österreich, pažodžiui „Rytų karalystė“)  – tai unikalus kokybiško vyno kraštas, kuriame pasiekiama įspūdingų rezultatų panaudojant vietines vynuogių veisles. Žinomiausios austriškos veislės – baltoji ‚Grüner Veltliner‘, raudonosios ‚Zweigelt‘, ‚Blaufrankish‘ ir ‚St. Laurent‘. Skirtingai nuo daugumos vyno kraštų, kur dominuoja raudonasis vynas, Austrijoje būtent baltieji vynai sudaro daugiau nei du trečdalius viso pagaminamo vyno, o trečdalį visų vynuogynų plotų užima baltoji ‚Grüner Veltliner‘ veislė. Antroji pagal populiarumą baltoji vynuogė yra ‚Welschriesling‘, kuri skirtingai nuo paplitusios nuomonės, nėra panaši į vokišką ‚Riesling‘ vynuogę, kurios paplitimas Austrijoje yra gan didelis. Šios vynuogės panaudojimas yra itin platus - nuo nesudėtingo putojančio vyno iki pasaulinio lygio natūraliai saldaus iš Burgenlando regiono.

 

Kita vertus, tai yra labai universalus vyno kraštas, kuriame gaminamas puikus vynas iš gerai žinomų ‚Sauvignon Blanc‘, ‚Pinot Blanc‘, ‚Chardonnay‘ veislių,  elegantiški raudonieji mišiniai panaudojant vietines ir klasikines prancūziškas veislės – ‚Cabernet Sauvignon‘, ‚Merlot‘ , o austriškas ‚Pinot Noir‘ yra puiki alternatyva Prancūzijos ir Naujojo Pasaulio stiliams. Austrijos vynuogynai išsidėstė vidutinio klimato juostoje analogiškai Burgundijos regionu, o vyno kokybė dažnai nenusileidžia Burgundijos vynams. Čia nėra didelių ūkių – iš 20000 vyninių apie pusę yra mažesnės nei 5 ha, todėl vyno kokybė prižiūrima ypač kruopščiai ir dėmesingai. Didesnė pagaminamo vyno dalis (apie 75%) yra suvartojama šalies viduje, todėl galimybė paragauti žymių Austrijos gamintojų vyną yra ypatingai vertinama vyno mėgėjų tarpe.  Festivalio metu iš penkiolikos ragaujamų vynų buvo pateikti septyni vynai iš penkių Austrijos regionų – Kamptalio, Vagramo, Vachau, Karnuntumo ir Burgenlando, jų tarpe baltieji, raudonieji, rožinis ir saldusis vynas iš ‚Zweigelt‘ vynuogių.

 

Vokietija- ne tik ‚Riesling‘ kraštas

 

Vokietijoje priskaičiuojama apie 140 skirtingų vynuogių veislių. Svarbiausios iš jų baltosios vynuogės yra ‚Riesling‘ ir ‚Müller-Thurgau‘, o raudonosios- ‚Spätburgunder‘ bei ‚Pinot Noir‘. Per paskutinius dešimt metų itin smarkiai išaugo Pinot šeimos atstovo ‚Weissburgunder‘ arba ‚Pinot Blanc‘ populiarumas. Vokietija dabar yra antroje vietoje pagal šios vynuogės vyno gamybą. Vokietija taip pat gali būti vadinama ir šalimi, kurioje gimsta naujos veislės. Nemažai naujų Vokietijoje išvedamų veislių paskui paplinta po visą pasaulį. Vienas iš pavyzdžių, saldžiojo vyno gamyboje naudojama ‚Scheurebe‘ veislė.

 

Vokietijos vyno regionuose klimatas labai skiriasi, dėl to auginamos ir skirtingos vynuogės. Šiaurėje dominuoja baltosios, o ypač ‚Riesling‘, kai tuo tarpu pietinėje dalyje juodosios- ‚Burgunder‘ ar ‚Pinot Noir‘ veislės. Išskirtinis vokiškų vynų požymis- rūgšties gausa. Vokietijoje klimatas yra ženkliai vėsesnis už daugelį kitų Europoje vyną gaminančių šalių, todėl ir nokimo periodas yra trumpesnis. Dominuojanti baltoji veislė ‚Riesling‘ pasižymi savybe išlaikyti aukštą rūgšties lygį net ir esant ilgam nokimo laikui. Vokietijos klimatas tai pat lemia ganėtinai sudėtingas sąlygas gaminti raudonąjį vyną. Nuo seno vokiški raudonieji vynai žinomi kaip blyškios spalvos ir lengvo kūno, artimi rožiniams vynams. Dabartinės tendencijos verčia vyndarius keistis ir gaminti sodresnius, neretai brandinamus ąžuole vynus.

 

Vokiškas vynas pagal kokybę suskirstytas į keturias kategorijas: stalo vynas (Tafelwein), krašto vynas (Landwein), rūšinis vynas su geografine nuoroda (Qualitäswein Bestimmer Anbaugebeite – Q.b.a.), rūšinis, išskirtinis vynas (Qualitäswein mit Prädikat, arba Prädikatswein – Q.m.p.). Vynai (kitaip nei pavyzdžiui Prancūzijoje) nėra klasifikuojami pagal regionus, tačiau skirstomi pagal likutinį cukraus kiekį. Etiketėse galima rasti tokiu pavadinimus, nusakančius cukraus kiekį vyne (didėjimo tvarka): Kabinett, Spätlese, Auslese, Beerenauslese, Trockenbeerenauslese; taip pat gaminam ir ledo vynas (Eiswein). Vyno etiketėse yra privaloma nurodyti vyno kategoriją bei regioną/ vietovę, kur buvo auginamos vynuogės.

 

Siekiant įvesti daugiau aiškumo į ganėtinai painias vokiško vyno etiketes, visai neseniai buvo patvirtinta nauja klasifikacija, kuri aukščiausio lygio vynuogynus suskirstė į keturis lygius. VDP Grosse Lage: patys geriausi Vokietijos vynuogynai, kurių vynai yra ypač ekspresyvus, su puikiu išlaikymo potencialu. Vynuogynai apsodinti vietinėmis vynuogėmis, kurios yra idealiai prisitaikę prie tų vynuogynų klimato bei dirvožemio. VDP Erste Lage: pirmos klasės vynuogynai, gaminami išskirtiniai vynai. Juose auginamos vietinės kiekvieno regiono vynuogės. VDP Ortswein: kaimų lygio vynuogynai, apsodinti tik tipinėmis tai vietovei veislėmis. VDP Gutswein: regioninis lygis, vynams taikomi mažiausiai griežti reikalavimai. Dvylika Vokietijos vyno regionų asociacijų sprendžia, kurie vynuogynai gali gauti ir kurį statusą. Kadangi klasifikacija yra labai jauna vynuogynų sąrašai dar nėra pilni.

 

 Elzasas- tarp Prancūzijos ir Vokietijos

 

Elzasas- Prancūzijos regionas besiribojantis su Vokietija. Šiame krašte itin aiškiai juntama dviejų šalių įtaka ir vynas nėra išimtis. Elzase pupuliariausios yra vokiškos vynuogių veislės kaip ‚Gewurztraminer‘ bei ‚Riesling‘, tačiau vynas gaminamas pagal prancūziškas tradicijas. Vietiniai vynai yra labai aromatingi, kvape dominuoja gėlės ir vaisiai. Vynuose gausu rūgšties bei ganėtinai didelis alkoholio kiekis, jie nelaikomi ąžuolo statinėse. 90% visų vynų yra baltieji. Raudonieji, dažniausiai gaminami iš ‚Pinot Noir‘ yra lengvesni nei Burgundijoje.

 

              

 


Pardavimo vietos

Prenumerata

Redakcija

Autoriai ir degustuotojai

Reklamos įkainiai

Nuorodos