Naujienos

Vyno ir maisto derinimas

vyno žurnalas nr. 32 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 31 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 30 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr. 29 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 28 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr.27 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 26 (Elektronins)

Vyno žurnalas nr. 25 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 24 (Elektronins)

Vyno Žurnalas Nr. 23 (elektroninis)

Seni žurnalo numeriai

Seni žurnalo numeriai (elektroniniai)

english

Italiano




Naujienos

Italijos vyno festivalis Klaipėdoje

2014.03.17


ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą kovo 7 d. organizavo ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį – „Italijos vyno festivalį”. Festivalis vyko Klaipėdos „Vyno klubo“ parduotuvėje. Renginio lankytojai galėjo paragauti daugiau nei dešimt vynų iš skirtingų Italijos regionų.

 

Italija garsėja savo aukštos kokybės raudonaisiais vynais-retas kuris vyno gerbėjas nežino tokių pavadinimų kaip Chianti, Brunello ar Barbera. Baltieji vynai nėra tokie garsūs, tačiau pasidomėjus galima rasti ne ką prastesnių už raudonuosius baltųjų vynų. Taip pat įvairiuose Italijos regionuose gaminama ir labai daug skirtingų putojančių bei saldžiųjų vynų. Susipažinkime su pastaraisiais vynais ir pagrindiniais jų skirtumais.

 

 

Putojanti Italija

 

Iki 1961 m. Franciacorta buvo paprasto ir nieko neišsiskiriančio vyno kraštu. Tais reikšmingais metais vietinis enologas Guido Berlucchi sugalvojo pagaminti putojantį vyną ir ši idėja sulaukė milžiniškos sėkmės. Investuotojai pradėjo kurti ir plėsti šiame regione vynines, gaminančias putojantį vyną tradiciniu metodu. Labai aukšta vyno kokybė lėmė, kad tai tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu putojančiu vynu Italijoje, kurio fermentacija vyksta butelyje, turinčiu DOCG statusą. Dar kitaip dėl tradicinio gaminimo metodo Franciacorta vadinama „Italijos šampanu“. Franciacorta yra vynas pagamintas iš ‚Chardonnay‘, ‚Pinot Blanc‘, ‚Pinot Noir‘ bei ‚Pinot Gris‘. Geriausieji dažnai būna brut, o subtilus skonis ir struktūra yra vyno laikymo ąžuolo statinės rezultatas. Šiame regione galima rasti ir rožinių putojančių vynų, o taip pat ir tik Franciacorta apeliacijoje gaminamo saten- ilgiau nei įprasta brandintas putojantis vynas, kurio vynuogės yra kilę ir ypač mažo derlingumo vynuogynų.

 

Prosecco yra itin populiarus tarp putojančio vyno gerbėjų, tačiau retas kuris žino, kad putojantis processo atsirado dėl gamtos keistenybių. Vėlai sunokstančios vynuogės besifermentuojant kartais užšaldavo žiemos mėnesiais ir todėl vyne likdavo šiek tiek anglies dioksido bei cukraus. Vartotojams toks vynas patiko ir dabar jo pagaminama apie dvidešimt milijonų butelių kasmet, o antrinė fermentacija vyksta aukšto slėgio talpose. Norint gauti spumante pavadinimą ( liet. putojantis vynas) po mėnesio vyno laikymo butelyje yra matuojamas slėgis butelyje. Jei slėgis yra mažesnis nei trys atmosferos vynas gauna frizzante vardą ( liet. pusiau putojantis vynas). Jei slėgis didesnis, tuomet vyną galima vadinti spumante. Dažniausiai spumante vynai yra brangesni ir turėtų pasufleruoti aukštesnė kokybė, tačiau rinkoje galima rasti daugybė išimčių.

 

Kaip ir prosecco, visų pirma lambrusco reiškia vynuogės rūšį, tačiau antroji sąvoka žymi putojantį vyną, kuris gali būti gaminamas iš 40 skirtingų vynuogių rūšių. Deja, bet dabar lambrusco yra asocijuojamas su pigiu, saldžiu putokšliu, kuriuo rinką užtvindė stambūs kooperatyvai. Tikrasis puikios kokybės lambrusco beveik nugrimzdo į praeitį. Gerai paieškojus dar galima rasti keletą tikrojo lambrusco pavyzdžių ir jie dažniausiai slepaisi po Lambrusco di Sorbara, Lambrusco di Castelvetro, Lambrusco di Salamino di Santa Croce pavadinimais. Nereikia nustebti, kad šie vynai bus sausi ir pasižymintys karčiai vaisišku skoniu.

 

 

Saldieji Italijos atstovai

 

Visi itališki saldieji vynai gali būti suskirstomi į tris kategorijas: passito, saldusis ramusis ir saldusis putojantis vynai. Saldieji itališki vynai tinka įvairioms progoms ir su įvairiais patiekalais. Daugiausiai jie pateikiami vietoj ar kartu su desertu, tačiau kai kurie vynai yra tinkami gaminant patiekalus, tiekiant su sūriais ar užkandžiais arba kaip aperityvas.

 

Passito vynai yra gaminami iš vėlyvojo derliaus vynuogių, kurios yra džiovinamos taip išgaunant labai saldžius, koncentruotus ir alkoholiškus vynus. Egzistuoja keli vynuogių džiovinimo būdai: natūralus kai vynuogės paliekamos ant vynmedžio natūraliai sudžiūti arba yra džiovinamos patalpose ant šiaudinių paklotų patiesiant vynuogių kekes ant jų. Dėl tokio gaminimo būdo passito vynas dar yra vadinamas „šiaudų vynu“. Tiesa, šį tradicinį metodą po truputį išstumia vynuogių džiovinimas plastiko dėžėse taip mažinant gamybos kaštus. Dėl aukšto alkoholio kiekio „šiaudų vynas“ geriamas kaip dižestyvas. Matyt žymiausias šios rūšies atstovas- vin santo iš Toskanos vietinių mėgstamas gerti su migdoliniais cantucci.

 

Antrojo tipo vynai gaminami iš aromatingų ‚Moscato‘, ‚Malvasia‘ ar ‚Aleatico‘ veislių. Vyno pastiprinimui yra papildomai įmaišoma alkoholio arba mosto (vynuogių sulčių, kurios dar nepradėjo fermentuotis). Įdomiausias iš šio tipo vynų yra marsala. Tai beišnykstantis spirituotas vynas iš Sicilijoje stiliumi primenantis cheresus ar portus. Seniau marsalą papildomai stiprindavo alkoholiu siekiant, kad ji nesugestų ilgų transportavimo jūra metu. Toks jos stilius išliko iki šiol dėl didelio populiarumo tarp vartotojų. Marsala skirstom į skirtingas kategorijas pagal jų spalvą, saldumą, brandinimo laiką. Marsala gali būti tiek sausa, tiek ir saldi.

 

Gaminant saldųjį putojantį vyną fermentacija yra stabdoma atšaldant vynuogių sultis ir taip išsaugant dalį cukraus. Žymus šio tipo vynas iš Pjemonto Brachetto d‘Acqui gaminamas iš tokio pat pavadinimo juodųjų vynuogių. Brachetto d‘Acqui yra gavęs aukščiausią DOCG statusą ir tai tikriausiai vienintelis itališkas regionas, kurio pavadinimas yra kilęs nuo vynuogės, o ne nuo regiono pavadinimo. Šis putojantis vynas išsiskiria rožių žiedlapių aromatu, kuris yra išgaunamas stabdant fermentaciją vynui pasiekus 5% alkoholio stiprumą. Kitas ne mažiau žinomas vynas yra Moscato d‘Asti- saldus pusiau putojantis vynas daromas iš ‚Moscato Bianco‘. Palyginus su kitu putokšliu Asti, Moscato d‘Asti turi daugiau likutinio cukraus ir mažiau alkoholio bei mažiau putoja. Šie vynai yra puikūs vaisinių desertų palydovai.

 

      

Pardavimo vietos

Prenumerata

Redakcija

Autoriai ir degustuotojai

Reklamos įkainiai

Nuorodos