Naujienos

Vyno ir maisto derinimas

vyno žurnalas nr. 32 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 31 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 30 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr. 29 (elektroninis)

vyno žurnalas nr. 28 (elektroninis)

Vyno žurnalas nr.27 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 26 (Elektronins)

Vyno žurnalas nr. 25 (elektroninis)

Vyno Žurnalas Nr. 24 (Elektronins)

Vyno Žurnalas Nr. 23 (elektroninis)

Seni žurnalo numeriai

Seni žurnalo numeriai (elektroniniai)

english

Italiano




Naujienos

Italijos vyno festivalis Vilniuje

2014.03.06


ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vynuogių veislių nuorodomis populiarinimo projektą kovo 13 d. pristato ciklo „Europos vyno spalvos“ renginį – „Italijos vyno festivalį”. Festivalio vieta- „Vyno klubo“ parduotuvė Vilniuje, kurioje vyno ekspertai pristatys daugiau nei penkiolika itališkų vynų.

 

Italija- šalis, kurioje visuose administraciniuose regionuose yra auginamos vynuogės, taip pat čia priskaičiuojama daugiausiai auginamų skirtingų vynuogių rūšių. Šie faktai sufleruoja, koks įvairus ir matyt dar ne visai atrastas yra Italijos vynas. Norint geriau pažinti šios šalies vyną iš pradžių reikia susipažinti su pagrindine informacija apie šios šalies vyndarystę.

 

Svarbiausios ir dar nepažintos vynuogių veislės

 

Nors baltieji itališki vynai retai kada nusileidžia kokybe raudoniesiems, pastarieji yra Italijos vizitinė kortelė. Žinomiausiomis veislėmis išlieka ‚Sangiovese‘ ir ‚Nebbiolo‘. Pastaroji vynuogė užima mažiau nei vieną procentą visų Italijos vynuogynų. Nepaisant to iš jos Pjemonte pagaminami vynai yra vertinami kaip patys prestižiškiausi itališki vynai. Šios vynuogės gali augti tik vėsesniame klimate ir visai nėra tinkamos duoti didelį derlių. ‚Sangiovese‘ yra antroji pagal populiarumą vynuogė auginama ne viename žinomame Italijos regione. Žinomiausi vynai yra Chianti, Brunello, Vino Nobile, o taip pat labai puikų vynų galima rasti Umbrijos ir Emilija- Romanija regionuose. Dėl kai kurių neigiamų savybių atsirandančių ‚Sangiovese‘ auginant vėsiame klimate (per didelė rūgštis, nesunokę taninai) ji yra maišoma su tarptautinėmis vynuogėmis taip kompensuojant šiuos trūkumus ir vynui suteikiant daugiau spalvos, vaisiškumo bei saldumo. Pavyzdžiui, Chianti Classico vynai gaminami  maišant ‚Sangiovese‘ su prancūziškomis veislėmis- ypatingai populiari tampa ‚Merlot‘.

 

Prieš gerus tris dešimtmečius italų vyndariai ėmėsi aktyviai auginti ir eksperimentuoti su mažiau tuo metu žinomomis veislėmis. Didžiausia sėkmės istorija galima vadinti ‚Barbera‘, iš kurios pagaminti vynai tapo itin geidžiami visoje Europoje. Iš šios gana rūgščios ir neįdomios vynuogės Italijos vyndariai sugebėjo pagaminti gilaus skonio, prieskoniškus itin aukštos kokybės vynus. Pietuose auginamos ‚Aglianico‘, ‚Negroamaro‘, ‚Primitivo‘, ‚Nero d‘Avola‘ vynuogės tampa vis labiau populiarios, šiaurės regionuose aukščiausio kokybės vynai daromi iš vietinių ‚Refoso‘, ‚Pignolo‘ ir ‚Schioppettino‘ veislių, kurios buvo net atsidūrę ant išnykimo ribos.

 

Italijoje keletas vietovių yra itin tinkamos auginti baltasias vynuoges. Deja, bet visuose regionuose dominuoja juodosios vynuogės , o iš baltųjų dažnai gaminami masinio vartojimo paprasti vynai. Neretai šios veislės turi nemažai potencialo tik reikia laiko, kad jos būtų atrastos ir pamėgtos. Tarkim ‚Moscato Bianco‘ puikiai tinka Moscato d‘Asti arba desertinio vyno gamybai. Iš kitos vynuogės ‚Garganega‘ daromi aukštos kokybės recioto vynai, tačiau ji nėra plačiau žinoma. Siekiant modernizuoti Italijos vyndarystę ir padaryti ją patrauklesne tarptautinėms rinkoms buvo pradėtos auginti ir tarptautinės baltųjų vynuogių veislės. Deja, bet jos prisitaikė augti tik keliose vietovėse kaip Alto-Adidžėje ar Friulyje.

 

 

Sunkus itališko vyno klasifikavimo kelias

 

1963 m.  Italijoje priimtas įstatymas suskirstyti vynus į dvi kategorijas: stalo vyną (vini di tavola) ir aukštesnės kategorijos DOC vynus (Dominazione di Origine Controllata). Šis įstatymas lėmė, kad Italijoje atsirado virš 300 DOC. Ne visos apeliacijos pelnytai gavo šį statusą, todėl vėliau daugiau aiškumo buvo siekiama įvedant dar vieną, aukščiausiąjį statusą- DOCG (Denomizione Controllat e Garantita). DOCG vynams taikomos griežčiausios taisyklės ir toks statusas buvo suteiktas prestižiškiausiems itališkiems vynams kaip Barolo, Barbaresco, Brunello, Chianti ir t.t. Tačiau ir vėl buvo suklysta, nes aukščiausiąjį statusą gavo ir abejotinos kokybės bei išskirtinumo vynai.

 

Dėl tokios susiklosčiusios padėties vyndariai ėmė ignoruoti aukščiausias klasifikacijas ir savo vynus pradėjo vadinti stalo vynais. Jie žinojo, kad gamina išskirtinius vynus ir reklamai negailėjo didžiulių lėšų. To rezultatas: labai pakilę aukštos kokybės stalo vynų kainos bei kritusi DOC ir DOCG vynų reputacija. Tokia situacija neliko nepastebėta. Devintame dešimtmetyje buvo supaprastinti DOC ir DOCG vynų gaminimo reikalavimai, o kai kuriems stalo vynams buvo suteiktas DOC statusas arba prie stalo vyno pavadinimo leista pridėti vietovės pavadinimą, metus ir kitą svarbią informaciją.

 

Dabar Italijoje esama keturių kategorijų:

·         Stalo vynai: etiketėje nėra informacijos apie kilmės vietą ir metus;

·         IGT: etiketėje pateikiama informacija apie kilmės vietą, vynuogių veisles, metus.

·         DOC;

·         DOCG: galimi papildomi prierašai kaip pavyzdžiui, riserva (ilgesnis laikymas statinėje), superiore (alkoholio kiekio ir derliaus informacija), classico (vynas kilęs iš istorinės vyno gamybos vietovės), vigna/ vigneto (vieno vynuogyno vynas).

 

    


Pardavimo vietos

Prenumerata

Redakcija

Autoriai ir degustuotojai

Reklamos įkainiai

Nuorodos